Jurbarko r. policija, vaikydamasi pernai iš Skalvijos namų pabėgusius globotinius, vykdė net 85 paieškas. Buvo pradėta 40 paieškos bylų, kitais atvejais pabėgėlius pavyko greitai surasti arba patys vaikai grįžo į globos namus. Oficiali statistika aiški – paaugliai sprunka, kada tik įsigeidę, o veiksmingų priemonių jiems sutramdyti nėra.
Paieškos procedūros – sudėtingos
Dvi šešiolikmetės iš globos namų pabėgo ir praėjusį savaitgalį. Viena spruko vasario 8 d. apie 16.30 val. Kita pabėgo po valandos. Abi paauglės teisėsaugai puikiai žinomos dėl nuolatinių pabėgimų.
„Policijai tenka įdėti daug darbo ir laiko resursų dirbant tokiose paieškos bylose bei tikrinant visas galimas pabėgusių vaikų buvimo vietas“, – apie paieškas pasakojo Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.
Pasak A. Dumčiaus, visos paieškos procedūros yra numatytos paieškos vykdymo instrukcijose, kurios gali kisti priklausomai nuo dingimo aplinkybių. Skelbiamos ir vykdomos paieškos pasitelkiant tiek žmogiškuosius resursus, tiek ir technines policijos priemones bei registrus.
Pasak viršininko, kas savaitę sprunkantys paaugliai – didžiulis galvos skausmas. Pareigūnai turi ne tik surasti bėglius, bet ir nustatyti, su kuo jie buvo, ką veikė, ar nebuvo įtraukti į nusikalstamas veikas. „Mes esame tie, kurie gesina šitą gaisrą, tačiau reikėtų spręsti problemą taip, kad gaisras nekiltų. Yra dalis etatinių bėglių – viena mergina pernai pabėgo gal trisdešimt kartų, kita – dvidešimt. Vieną atvežė iš didmiesčio, tai ji tą pačią dieną ir pabėgo. Situacija tikrai prasta ir sudėtinga“, – sakė A. Dumčius.
Policijos komisariato viršininkas mano, kad reikėtų kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis – aiškintis, kodėl paaugliai bėga, ir bandyti pakeisti jų elgesį. „Galbūt reikėtų pakeisti aplinką, perkelti kažkur kitur, kad ne taip greitai draugų susirastų. Dabar panelės bėga su vyrukais. Atvažiuoja jie ir jos kartu išvyksta. Gali nutikti negerų dalykų, tačiau viena policija čia nieko nepadarys. Problema turi kažkaip būti sprendžiama. Galbūt savivaldybė galėtų į įstaigą nepriimti vaikų, kurie nuolat pabėga“, – svarstė A. Dumčius.
Bėga dėl priklausomybių
Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Zita Tytmonienė tikina, kad vaikų bėgimo priežastys žinomos ir jas bandoma spręsti, tačiau ne visada sėkmingai. Pasak Z. Tytmonienės, su bėgančiais Skalvijos namų globotiniais dirba įvairiausi specialistai, bet pakeisti jau susiformavusius įpročius ar priversti atsisakyti priklausomybių – labai sudėtinga.
„Įsivaizduokite, kad į globos namus patenka paauglys, kuris prieš tai nuolat naktimis nebūdavo namuose, pabėgdavo. Jam jau susiformavęs toks gyvenimo būdas ir jį pakeisti yra itin sudėtinga. Ypač tuomet, kai pabėgęs jis veikia kažką malonaus. Antra, nemažai globotinių rūko. Jie atvirai sako, kad dienpinigių rūkalams neužtenka. Todėl bėga su kompanijomis, kuriose nei rūkalų, nei alkoholio netrūksta“, – sakė Z. Tytmonienė.
Įstatymas jaunųjų rūkalių priverstinai gydyti neleidžia. Nusiuntus į Priklausomybės ligų centrą, jie tiesiog atsisako pagalbos ir būna grąžinami atgal. Tuomet ratas užsidaro, ir paaugliai, siekdami gauti rūkalų ar praleisti laiką su priešingos lyties atstovais, iš globos namų bėga vėl ir vėl.
Nuolat sprunkantys paaugliai apmaudą lieja ne tik dėl to, kad nepakanka pinigų rūkalams. Jie skundžiasi esą neturi kuo apsirengti ar dėl to, kad per prasti, neseksualūs apatiniai. „Vienas iš globotinių guodėsi, kad neturi kuo apsirengti. Patikrinus spintą paaiškėjo, kad turi trisdešimt džinsų porų. Iš merginų yra buvę skundų, kad joms reikia puošnių apatinių. Dar, kad batai netinka, nes jie ne „Nike“ ar „Adidas“ firmos“, – sakė Z. Tytmonienė.
Įpročius pakeisti sunku
Skalvijos namų vadovas Nerijus Jarilinas tikina, kad iš globos namų bėga tik kai kurie vaikai. Pabėgti jokių sunkumų nėra, nes globotiniai gyvena tokį patį gyvenimą, kaip ir kiti vaikai – lanko būrelius, treniruotes, leidžia laiką su draugais.
„Nebėga tie, kurie pas mus gyvena seniai. Problemų turime su tais, kurie pas mus apsigyveno palyginti neseniai, bet jau atkeliavo su šita bėda iš šeimų ar kitų globos įstaigų“, – sakė N. Jarilinas.
Direktorius mano, kad priežasčių bėgti yra įvairių, tačiau vaikai niekada nėra įvardiję, kad pasišalino dėl to, jog globos namuose jiems būtų negerai. „Pabėgimų skaičius gal ir nėra mažas. Tačiau reikia turėti galvoje tai, kad mes niekada tokių dalykų nenutylime. Jei tik vaikas laiku negrįžta, kiekvieną kartą patys pranešame policijai. Taip elgiamės dėl vaikų saugumo“, – sakė Skalvijos namų direktorius.
Lukas PILECKAS
Šiuos tarnybinius kartu su pareigūnų tarnybiniais segti į mažyčių pabiruciu bylą ir pastuku po svarstymo kartu su pabiruciu i malaletkas. Ir viskas, problema isspresta, ar taip sunku? O gal globos namu darbuotojos tingi? Ne tos, kurios nakti priziuri tuos gerucius vaikucius, o tos kurios atsakingos, auksciau.