Ketvirtadienį visoje Lietuvoje vyko Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų didinti mokytojams atlyginimus. Prie protesto akcijos prisidėjo ir maždaug pusantro šimto Jurbarko mokytojų.
Streikuojantys pedagogai nevedė dviejų pirmų pamokų, siekdami atkreipti dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesilaiko liepos mėnesį pasirašytos sutarties, pagal kurią numatyta kelti atlyginimus. Vyriausybės teigimu, susitarimui įgyvendinti 2020 metų biudžete trūksta 62,2 mln. eurų.
Skelbiama, kad prie įspėjamojo streiko prisijungė apie 6000 mokytojų iš beveik 400 mokyklų. Taip pat perspėjama, kad nepasiekus susitarimų ir Vyriausybei nevykdant pažadų, įspėjamasis streikas gali virsti kur kas rimtesnėmis ir ilgesnėmis akcijomis.
„Pagal Darbo kodeksą šiandien yra paskutinė diena, kada Vyriausybė turi sudaryti taikymo komisiją, nes yra kolektyvinis ginčas, ir taikymo komisijos posėdyje bus sprendžiama, kas vyks toliau. Mūsų pozicija ta pati – turi būti vykdomi įsipareigojimai. Vyriausybė turėtų pasakyti, kad jie vykdomi, ir jeigu įsipareigojimai bus vykdomi, kolektyvinis ginčas bus nutraukiamas, jeigu nevykdomi, bus rašomas nesutarimų protokolas ir einama į tikrą streiką“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Švietimo darbuotojai sako esantys nepatenkinti, nes profsąjungos susitarimui su Vyriausybe įgyvendinti po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų.
Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.
Iš viso streikuotojai turi dešimt reikalavimų. Juose prašoma optimizuoti savivaldybių ir valstybinių mokyklų pedagogų skaičių, didinti atlygį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Didesnės algos prašoma ir tiems pedagogams, kurių darbo stažas daugiau nei 20 ir 25-eri metai.
Protestuotojai reikalauja padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų nekontaktinių valandų skaičių etatui – nuo trijų iki šešių, nuo 2022-ųjų pridedant po valandą kasmet.
Didesnio atlygio prašoma ir švietimo pagalbos specialistams. Reikalaujama, kad jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didėtų nuo 15 iki 25 proc.
Nuo 2020-ųjų prašoma vidutiniškai 10 proc. didinti ir pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas dirbančių pedagogų pastoviosios dalies koeficientus. Taip siekiama, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Streikuotojai nori, kad būtų panaikinti sektoriaus darbuotojų atlygio koeficientai, paliekant didžiausią dabar galimą. Norima, kad tai galiotų ir ugdymo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atlygiui.
Prašoma nuo 2020-ųjų kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
E. Milešinas akcentavo, kad švietimo profsąjungos nesuinteresuotos streikuoti, tikslas yra pasiekti susitarimą.
„Tikrasis streikas kiek truktų, tikrai negalime pasakyti, jis gali trukti ir vieną dieną, čia viskas priklausys nuo to, kokių žingsnių imsis Vyriausybė, tikrai mes nesuinteresuoti streikuoti mėnesį ar du mėnesius. Mūsų tikslas nėra streikas, mūsų tikslas yra pasiekti susitarimų. Susitarimus pasiekėme liepos mėnesį, dabar jau Vyriausybė turi vykdyti tai, ką ji įsipareigojo vykdyti“, – mokytojų poziciją išsakė E. Milešinas.
LŠMPS vienija daugiau nei 10 tūkst. narių ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
Netrūksta vietinių bėdų
Dalis iš pusantro šimto Jurbarko r. streikuojančių pedagogų ketvirtadienio rytą Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje susitiko su rajono vadovais – meru Skirmantu Mockevičiumi, vicemeru Daivaru Rybakovu, administracijos direktoriumi Raimundu Basčiu ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskiene.
Mokytojai rajono valdžiai išsakė ne tik bendras, bet ir vietines problemas. Pedagogai siūlė sprendimus ir bandė išsiaiškinti, kodėl įvairiose situacijose buvo pasielgta vienaip ar kitaip.
Rajono pedagogų profesinei sąjungai vadovaujanti Erika Liutkevičienė tikino, kad nemažai sumaišties mokytojų bendruomenėje kyla tada, kai trūksta aiškumo. Pirmiausia ji akcentavo kol kas tvyrančią nežinią dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
Pirmininkė sakė, kad niekas nesitiki, jog mokyklos veiks, jei jose nebelieka vaikų, tačiau pedagogai norėtų iš anksto žinoti, kada ir kurios mokyklos bus uždaromos. „Neturėtų taip būti, kad rugpjūčio 30-ąją paaiškėja, kad mokyklos nebebus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į situaciją, kad daug mokytojų į darbo vietas važinėja, daug yra iš kitur. Manau, kad turime svarstyti galimybę uždaromų mokyklų pedagogus įdarbinti tose mokyklose, į kurias iš uždaromų įstaigų išvažiuoja vaikai“, – sakė E. Liutkevičienė.
Profsąjungos vadovė savivaldybės vadovų prašė spręsti ir apmokėjimo už mokytojų keliones į darbą klausimą. Pedagogų, kurie važinėja dirbti į dvi, tris, keturias ar net šešias įstaigas rajone yra 168.
„Mes prašome, kad būtų apmokama 10 centų už kilometrą neskaičiuojant pirmų trijų kilometrų. Tačiau dabar kalbama, kad apmokėtų tik už 20 nuvažiuotų kilometrų. Tai ką mums dabar daryti? Važiuojant į Raudonę sustoti ties Raudonėnais? Paskaičiavome – kelionėms į darbą kompensuoti per mėnesį reikėtų tiek lėšų, kiek savivaldybės tarybos nariai sau neseniai algą pasikėlė“, – sakė E. Liutkevičienė.
Klausimų netrūko ir dėl lėšų skirstymo. Naujamiesčio progimnazijos atstovė Ovidija Unčiurienė rajono vadovų klausė, kodėl ugdymo pagalbai skiriamos lėšos skirstomos neproporcingai. Šie pinigai ugdymo įstaigoms itin reikalingi, nes naudojami apmokėti už papildomą darbą su probleminiais mokiniais. Tokių vaikų kasmet daugėja.
„Mūsų mokykla turi daugiau mokinių, bet gauna mažiau nei kita. Turėtų būti skirstoma atsižvelgiant į mokinių skaičių“, – sakė mokytoja.
Apie poreikį teisingai atlyginti už darbą kalbėjo ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytoja Birutė Genienė. Moteris tikino, kad būtų sąžininga, jei rajono metodinių būrelių pirmininkai dirbtų ne už dyką.
„Sutinkame, kad kai kur reikėtų aiškesnių kriterijų, kam ir kiek lėšų skirti. Bandysime taip ir padaryti. Artimiausiu metu bus sprendžiama dėl mokyklų tinklo optimizavimo, po šių sprendimų bus aiškiau, kokie toliau bus poreikiai. Reikia nuspręsti, ar lėšas skirti mažų klasių išlaikymui, ar kitoms reikmėms“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskiene.
Rajono meras S. Mockevičius mokytojus ragino drąsiai kalbėti apie problemas ir visada išsakyti savo pasiūlymus bei pastebėjimus.
„Turime visi suprasti, kad jei nesikalbėsime, tai nieko nebus. Skambinkite, rašykite, sakykite. Nebūtinai tik skyriaus vedėjai, galite susisiekti su bet kuriuo iš mūsų. Kol nežinome problemų, negalime jų spręsti“, – mokytojus ragino politikas.
Profesinės sąjungos Jurbarko r. susivienijimo pirmininkė E. Liutkevičienė drąsino mokytojus nebijoti streikuoti. Pasak jos, šalies profsąjunga turi maždaug 100 tūkst. eurų fondą, kurį gali naudoti kompensuojant prarastą darbo užmokestį.
Lukas PILECKAS
Visi nori didelių algų, bet nei vienas nepasakė , nuo ko paimti , kad vieniems ar kitiems būtų galimybė atlyginimus padidinti .Nežinau nei vienos valstybinės įstaigos , kad visi darbuotojai būtų užmokesčiu patenkinti .Kas , kas , bet mokytojai turi žinoti , kad gamybos priemones ir turėtas rinkas patys savo rankelėmis susinaikinome . Juk valstybės biudžetą tik verslas sugeneruoja .