Jaunimo veikla neįmanoma be bendradarbiavimo (0)

Kodėl reikalinga Jaunimo politikos koncepcija?
Kai pradėjau dirbti, buvo aišku, kad reikia jaunimo politikos gairių ir numatyti, kas jas įgyvendins. Pirmoji rajono Jaunimo politikos koncepcija patvirtinta 2008-aisiais, o ši yra papildyta – sukonkretintos kai kurios sąvokos, atsirado ir naujų, sukonkretintos jų įgyvendinimo sritys.
Klysta manantys, kad jaunimo politika – tik renginiai ir jų organizavimas. Jaunimo politika yra labai plati ir integrali, ji apima švietimą, kultūrą, socialinę sritį, darbą ir nedarbą, sveikatą, būstą, laisvalaikį... Atskiras sritis kuruoja skirtingi savivaldybės padaliniai ir įgyvendina daug institucijų: mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, sporto klubai, bendruomenės, įvairias jaunimo programas vykdo darbo birža ir kt. Tačiau Lietuvoje nėra vienos institucijos ir bendros jaunimo politikos įgyvendinimo sistemos, dėl to kartais kyla problemų.
Koks yra mūsų rajono jaunimas?
Įdomus ir įvairus, kiekvienam krašte savitas, todėl negalima dirbti skirtingose vietose pagal vieną šabloną.
Pateikti statistinius duomenis gana sudėtinga, nes pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunimu laikomi 14–29 metų piliečiai, tačiau skirtingos institucijos skaičiuoja skirtingai, o kai kurios jaunimo kategorijos visai neišskiria. Kartą per metus prašau skaičių iš seniūnijų ir remdamasi įvairiais duomenimis dėlioju rajono jaunimo charakteristiką.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. rajone buvo beveik 8 tūkst. 15–29 m. žmonių –  beveik trečdalį rajono gyventojų sudaro jaunimas. Mieste jaunimo 3096, kaime – 4827, vaikinų beveik puse tūkstančio daugiau nei merginų. Bet skaičiai nėra tikslūs,  juk niekas nežino, kiek yra besimokančių ar dirbančių kitur, kiek išvykusių į užsienį.
Sudėtingiausia suskaičiuoti dirbantį jaunimą, nebent apklaustum kiekvieną įmonę atskirai, taip pat bedarbius, nes darbo birža jaunimo kategorijai taiko kitokį amžiaus cenzą.  Neaišku ir kiek jaunų šeimų, nes niekas tokios statistikos neveda, be to, jauna šeima laikoma, kai sutuoktinių amžius yra iki 35 m.
Negalią turinčius jaunuolius galima suskaičiuoti tik tuos, kurie lanko sutrikusio intelekto jaunimo darbo centrą ir „Ąžuoliuko“ darželį-mokyklą – tokių yra 21: 9 vaikinai ir 12 merginų. Bet aišku, kad rajone jų yra daugiau.
Policija ir pataisos inspekcija pateikia duomenis apie jaunimo nusikalstamumą. Šių metų pirmąjį pusmetį policijos ir inspekcijos akiratin buvo patekę 42 jaunuoliai mieste ir 41 kaimuose – dauguma vaikinų, merginų tik po keturias.
Psichikos sveikatos centro 2011 m. birželio 30-osios duomenimis, priklausomybės ligomis mieste serga 7 vaikinai ir 1 mergina, kaime – 8 vaikinai. Tačiau tai irgi tik statistika – dalis nesikreipia į medikus, kai kurie gal kreipiasi kitur, bet norisi tikėti, kad tų tyliųjų atvejų nėra daug.
Daugiau kaip du tūkstančius rajono jaunimo sudaro moksleiviai – jie ir yra aktyviausi jaunimo organizacijų veikloje.
Kuo gyvena rajono jaunimas?
Pavasarį išrinkta nauja Jaunimo reikalų taryba (JRT) – tai yra patariamasis savivaldybės organas. Joje 12 narių, pusė jų atstovauja Jaunimo organizacijų sąjungai, kiti – įvairioms savivaldybės institucijoms, tarybai vadovauja Egidijus Giedraitis.
Vyresni gal labiau dalyvauja nevyriausybinio sektoriaus organizacijų veikloje, o mokyklinis jaunimas aktyvesnis JRT renginiuose.
Jaunimui labai svarbus laisvalaikis, tačiau laisvalaikio užsiėmimai ir renginiai nėra tik tuščia pramoga – ugdomas savarankiškumas, sugebėjimas sutelkti komandą, jaunuoliai atranda save, tampa lyderiais, mokosi būti aktyviais visuomenės nariais. Pavyzdžiui, „Vaivorykštės“ teatras savarankiškai rengia kuriančio jaunimo vakarėlius, žinoma, jie gali kreiptis pagalbos, patarimo, bet viską daro patys.
Jaunimo veikla neįmanoma be bendradarbiavimo – su mokykla, kultūros centru, bendruomene ir kt. To pavyzdžiu gali būti vienas veikliausių rajone Veliuonos jaunimas – moksleiviai ir studentai. Savo specifiką turi Smalininkų ir Viešvilės jaunimas, rengiantis tarpinstitucinio bendravimo diskusijas.
Gruodžio 8-ąją vėl vyks tradicinis jaunimo nominacijų vakaras. Tada ir pamatome, kiek turime aktyvaus jaunimo ir jų pagalbininkų. Yra ryškių lyderių, tačiau kalbant apie lyderius reikia pastebėti, kad vienas jis – niekas, jei nebus sugebančių paskui jį eiti.
Papasakokit apie jaunimo veiklos finansavimą.
Iš rajono biudžeto jaunimo veiklai skiriama 15 tūkst. litų – 8 tūkstančius skiriame projektams, kurie laimi konkursą, kitus – sąskrydžiams, mokymams, pavienėms iniciatyvoms finansuoti.
Didelis jaunimo partneris yra VVG „Nemunas“ – per tris kvietimus jau įgyvendinta projektų, kurių bendra vertė apie 1,5 mln. litų. VVG investavo į jaunimą surengusi mokymus apie projektų rašymą – tai yra sudėtingas darbas, bet jauni žmonės gali jį padaryti ir gauti pinigų ne tik renginiams, bet ir materialiam turtui įsigyti. Eržvilko gimnazija nusipirko aparatūros, projektai buvo vykdomi Pašaltuonyje, Skirsnemunėje, Veliuonoje ir kitur.
Iki kitų metų birželio dar vyks projektas „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“, sulaukiantis įvairių įvertinimų, tačiau jame dirbantys savanoriai neabejoja jo reikalingumu, tik jau žinome, kad reikia pakoreguoti projekto geografiją.
Na, ir pabaigoje – apie jaunimo problemas.
Globali problema – jaunimo rajone mažėjimas dėl emigracijos ir nenoro grįžti į Jurbarką. Aktualu – jaunimo nedarbas, tai užmuša motyvą kur nors dalyvauti. Dirbantis jaunimas, be abejo, minėtų mažus atlyginimus, būsto problemą. Visa tai susiję ir sunkiai įtakojama. Mokyklinis jaunimas dažniausiai kelia laisvalaikio problemą, kuri sprendžiama kur kas paprasčiau.

Danutė Karopčikienė