Aktualijos

Šeštadienį į gražią ir nuotaikingą šventę vytėniškius sukvietė Pilies kaimo bendruomenė, plačiai atvėrusi bendruomenės namų duris.

Pirmasis liepos dešimtadienis pasižymėjo karščio rekordais, kai termometrai rodė 30-34 laipsnius. Tai neįprastai aukšta temperatūra mūsų kraštui.

Šiemet sukako 10 metų, kai Lietuvos vaikų vasaros poilsiu rūpinasi Švedijos Kristianstado miesto švedų ir lietuvių bendruomenė. Švedų remiamų vaikų vasaros stovyklų Lietuvoje kasmet veikia apie dešimt, viena jų - Girdžiuose. Dešimtmečio proga Palangoje buvo surengta įspūdinga šventė, kurioje dalyvavo ir Girdžių pagrindinėje mokykloje veikiančios stovyklos „Aitvaras" stovyklautojai ir vadovės.

Aiškėja iki šiol visuomenei mažai žinoma ketvirtoji masinio žydų žudymo Jurbarko apylinkėse vieta - anksčiau vadintas Bėrancynės miškas. Praėjusį šeštadienį „Šviesoje" rašėme apie 1941 m. įvykusią panemunės žydų tragediją. Tragiškos lemties tuomet neišvengė ir Jurbarko žydai. Septintasis kilometras Smalininkų link, žydų kapinės Jurbarke, Šilinės pušynas, Bėrancynės miškas šalia Kalnėnų - tai tragedijų vietos, kuriose į kapų duobes buvo suguldyti beveik du tūkstančiai jurbarkiečių.

Spaudoje pasirodžiusi informacija apie poveikio aplinkai vertinimą dėl planuojamos statyti Girdžių hidroelektrinės sukėlė nerimą kaimo bendruomenei. Nors apie užtvankų statytojų planus Girdžiuose buvo žinoma dar prieš dešimtmetį, bendros kalbos su kaimo žmonėmis elektrinių statytojai iki šiol neranda.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karas. Mūsų krašte vokiečių kariuomenė, puolusi iš Smalininkų apylinkių, kurios tuomet buvo Vokietijos jau anksčiau užgrobtame krašte, po poros valandų buvo užėmusi Jurbarką ir žygiavo į rytus. Per kelias valandas rusų okupantus pakeitė vokiečių okupacija, įvedusi vėl naują tvarką - nepraėjus nė dviem savaitėms, 1941 m. liepos 3 d., Jurbarke prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tad kokias prieš 69-erius metus vykusias tragedijas mena panemunės kraštas?

Savivaldybės vadovus pasiekė raštas, po kuriuo vienuolika parašų - visų pacientų, kuriems Jurbarke atliekamos hemodializės. Žmonės sunerimo žaibo greitumu pasklidus blogai žiniai, kad dėl Jurbarko ligoninės renovacijos jau nuo liepos pradžios hemodializės čia nebus atliekamos.

Jurbarko urėdijos miškuose šį pavasarį masiškai pradėjo džiūti eglės - šimtamečiai medžiai skursta, juosta, retėja jų laja, ruduoja viršūnės, byra spygliai. Antradienį iš visos Lietuvos į Jurbarką suvažiavę miškų apsaugos specialistai, mokslininkai ir miškininkai konstatavo, kad daugelio eglynų išgelbėti tikriausiai nepavyks - juos teks kuo greičiau iškirsti.

Juodaičių kaimas neišsiskiria iš kitų: čia nuo seno gyveno žmonės, dirbo žemę, statė namus ir augino vaikus. Kartų kartoms mūsų kaime skambėjo varpo dūžiai iš senosios varpinės, kurią šiemet visų parapijiečių pastangomis prikėlėme naujam gyvenimui.

Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus proga Jurbarko turimo informacijos centras ir Jurbarko kultūros centras pakvietė rajono gyventojus liepos 6 d. 23 val. prie Nemuno uždegti laužus. Akciją parėmė jaunimo centras-klubas „Geras".