Aklųjų maldos diena Ilguvoje (0)

Lietuvos aklųjų maldos dienos rengiamos kasmet nuo 1994 m., kaskart susitinkant vis kitose vietose. Maldos dienas rengia LASS ir Katalikiškasis P. Daunio fondas, dalyvių susirenka po 4–5 šimtus iš visos Lietuvos.
„Nedaug kur tevažiuojame, tačiau Maldos dienų stengiamės nepraleisti. Šiemet ji vyksta jau aštuonioliktą kartą, pernai buvome Šilalėje, prieš tai važiavome net į Lenkiją, Punską“, – pakeliui į Ilguvą pasakojo LASS Jurbarko skyriaus pirmininkė Danutė Šimkutė.
Šį kartą Maldos dienos vieta – Ilguvos kaimas kairiajame Nemuno krante, priešais Klangius, pasirinkta todėl, kad šiemet minimos 100-osios Beatričės Grincevičiūtės gimimo metinės – aklos dainininkės vaikystė prabėgo Ilguvos dvare. Regėjimo negalią turinčių žmonių ir jų artimųjų susitikimas buvo skirtas ir prisiminti šią žymiąją liaudies dainininkę.
Pirmiausia atvykusieji apvaikščiojo buvusį dvarą, kurio pastatuose dabar įsikūręs Ilguvos pensionatas, o pagrindiniai dvaro rūmai renovuojami, taip pat apžiūrėjo parodą „Susitikimas su Beatriče po 100 metų“.
Šv. Mišios buvo aukojamos Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, o maldininkų pilnas buvo ir  šventorius, ir greta esančios kapinaitės. Monsinjoras Juozapas Antanavičius kvietė susikaupti maldai už sveikatą, už akių ir sielos šviesą.
Po mišių bažnyčioje koncertą surengė valstybinis choras „Vilnius“ ir solistai. Koncerte, kuris buvo vienas klasikinės muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ renginių, skambėjo sakraliniai kūriniai ir garsioji, specialiai Beatričei Grincevičiūtei sukurta Balio Dvariono „Žvaigždutė“.
Sodelyje prie bažnyčios Lietuvos aklųjų maldos dienos dalyviams surengtos vaišės. Paragavę Lukšių pieninės produkcijos ir kitokių zanavykiškų gardėsių maldininkai tęsė pažintinę dienos programą – išvyko į Zyplių dvarą.
Netoli Lukšių esantis Zyplių dvaras – tikra menininkų meka, ir iš visos Lietuvos susirinkusiems akliesiems ir silpnaregiams apsilankymas čia buvo puikus renginio pabaigos akcentas. Jie apžiūrėjo tautodailės ekspozicijas, pašnekino čia pat kuriančius menininkus, pabendravo vieni su kitais dvaro kieme smagiai grojant liaudiškam ansambliui.
„Beatričę Grincevičiūtę visi žinojo, jos klausėsi. Buvau ją sutikęs – atvažiuodavo į Kauno aklųjų ir silpnaregių mokyklą. Tačiau nebuvau buvęs Ilguvoj, kur ji užaugo. Maldos dienos svarbios įvairiom prasmėm – meldžiamės, ir įvairias vietas aplankom, ir susitinkam bei pabendraujam su likimo broliais“, – patenkintas kelione į aštuonioliktąją Lietuvos aklųjų maldos dieną kalbėjo jurbarkiškis literatas Valentinas Čyžas.

Danutė Karopčikienė