Alinantis vasaros karštis – rimtas išbandymas (0)

Pacientų buvo daugiau

Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Rūta Lukšienė patikino, kad karštasis savaitgalis ypatingesniais įvykiais neišsiskyrė - buvo įprastas ligonių srautas, nebūtų galima akcentuoti sveikatos sutrikimų dėl užplūdusios karščio bangos.
„Informacijos apie saulės spindulių ir šilumos daromą žalą visuomenei buvo pateikta pakankamai,- teigė gydytoja,- savo sveikatą vertinantys žmonės sugebėjo prisitaikyti ir ja rūpinosi."
Į ligoninę daugiau kreipėsi įvairių traumų patyrę žmonės, padauginę alkoholio, persivalgę, viduriuojantys, susirgę plaučių uždegimu, bronchitu, sukąsti vabzdžių. Pacientų žymiau padaugėjo ilgąjį savaitgalį švenčiant Valstybės dieną, tačiau dažniausiai pakako ambulatorinio gydymo, o negalavimai nebuvo susiję su karščiu.
Pasak R. Lukšienės, į padidintos rizikos grupę patenka kūdikiai ir mažamečiai, pagyvenę žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems per karštymetį greičiau sutrinka labai svarbi kūno skysčių apytaka. Aplinkos temperatūrai nusistovėjus apie 33 laipsnius ir ignoruojant jos poveikį, žmogaus organizme nesunkiai išsiderina šilumos reguliavimas.

Nuolatiniai klientai - alkoholikai

Vartydama budėjimo žurnalą, Priėmimo skyriaus vyriausioji slaugytoja Vergenija Žemaitienė dėmesį atkreipė į nuolatinius skyriaus klientus - alkoholikus ir jų pėdomis sparčiai žengiantį jaunimą, ypač - švenčių progomis sugrįžtantį atsipalaiduoti iš užsienio šalių. „Jeigu jaunimas ir aktyvaus amžiaus žmonės mokėtų kultūringiau leisti laisvalaikį, mums būtų mažiau darbo, - patikino vyriausioji slaugytoja. - Su šiluma susijusių pavojų žmonės šįkart sugebėjo išvengti, užtat alkoholio įtakotiesiems atsitiko visko: pasekmes matėme ligoninės Priėmimo skyriuje."

Saulės reikia saugotis

Pasak Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Valiokienės, pernelyg ilgas buvimas saulėje žalingas sveikatai, o pasekmės juntamos ir tuojau pat, ir išryškėja vėliau. Gyvybei pavojingas šiluminis smūgis.
Pasak A. Valiokienės, žmonės skirtingai reaguoja į saulės spindulius. Jautresniems, kurių kūnas įdega raudonai, reikia daugiau dėmesio skirti savo kūno apsaugai vartojant apsauginius kremus arba pasirenkant tinkamesnį buvimo saulėje laiką.

Pavojų kelia vabzdžiai

Pasak A. Valiokienės, ilgesnis buvimas gamtoje susijęs ir su vabzdžių keliamais pavojais. Alergiją gali sukelti bičių, vapsvų, širšių įkandimai. Gali net ištikti anafilaksinis šokas. Tuomet reikia skubios medikų pagalbos. Todėl vykstant į gamtą verta pasirūpinti apsaugos priemonėmis.
Gydytojos nuomone, dar kartą būtina priminti ir apie erkes, kurios mėgsta aukštą žolę, nedidelius krūmokšnius, eglynus. Erkinis encefalitas, Laimo liga - tai jų pernešamos ir platinamos ligos. Pernai rajone Laimo liga susirgo 11 asmenų, erkiniu encefalitu - 5. Todėl po iškylos verta pasikeisti drabužius ir apsižiūrėti kūną.

Vanduo ne tik gaivina

Dažniausiai poilsis per karščius susijęs su maudynėmis. Nors mūsų rajone išskirtinai daug vandens, tačiau iki šiol nėra nė vienos oficialiai įteisintos maudymosi vietos. Visi besimaudantieji patys atsako už savo poelgius. Pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos specialisto Artūro Ševelio, dažniausiai nuskęsta jauni vyrai. Tokios nelaimės įvyksta, kai maudomasi nežinomose vietose, kai per daug pasitikima savo jėgomis.
Neretas reiškinys, kai skęstančiam žmogui niekas nesiryžta padėti, nors ant kranto išsigandusių stebėtojų būna nemažai. Niekam nekyla mintis panaudoti parankines priemones: kamuolius, vaikišką gelbėjimosi ratą, virvagalį, tvirtesnį pagaikštį, surištus drabužius. Vandens malonumais reikia naudotis labai atsakingai. Pastebėję skęstantį žmogų, jeigu negalite jam realiai padėti, atkreipkite kitų žmonių dėmesį. Dabar beveik kiekvienas turi mobilųjį telefoną, todėl apie įvykį skubiai praneškite telefonu 112.

Vincas Kriščiūnas