Asbesto programa nuėjo šuniui ant uodegos (2)

Asbesto turintys gaminiai pripažinti pavojingais, todėl nuo 2005 m. Europos Sąjungoje juos uždrausta naudoti, o mūsų šalies Vyriausybė 2008 m. patvirtino Asbesto programą, žadėdama gyventojams kompensuoti bent dalį stogų pakeitimo išlaidų.
Dėl atmosferos poveikio šiferis dūlėja, pavojingi asbesto plaušeliai pasklinda ore, kuriuo kvėpuojame. Pasak specialistų, pavojingojo asbesto plaušeliai daugiausia į aplinką pasklinda lakštus pjaustant, laužant, daužant. Jeigu daug plaušelių patenka į plaučius, jie gali sukelti vėžį.
Per asbestinio šiferio klestėjimo laikotarpį į Lietuvą iš Rusijos įvežta apie 700 tūkst. t asbesto, iš kurio Daugėlių statybinių medžiagų kombinate ir Naujoje Akmenėje buvo gaminami asbocementiniai šiferio lakštai, įvairaus skersmens vamzdžiai ir kiti gaminiai. Taigi asbesto yra ne vien ant stogų. Vamzdžiai kelia mažiausią pavojų, nes jie dažniausiai yra užkasti. O tai kol kas vienintelis siūlomas patikimas asbocementinių gaminių utilizavimo būdas.
Tuo, kad šiferinių stogų apskaita akivaizdžiai sužlugo, galima nesunkiai įsitikinti. Girdžių seniūnijoje suskaičiuota 13, Šimkaičių – 21, Seredžiaus – 22, Viešvilės – 24, Juodaičių – 54, Eržvilko – 63 šiferiu dengti pastatai. Pagal surinktus duomenis, daugiausia šiferiu dengtų stogų – 188 pastatai – yra  Raudonės seniūnijoje. Jurbarkiečiai taip pat nesistengė aktyviau dalyvauti apskaitoje – Jurbarke yra neva tik 54 šiferiu dengti individualūs ir visuomeniniai pastatai.
Ir be atidesnių tyrimų aišku, kad tokia apskaita – nieko verta. Namų savininkai ir valdytojai, pagal Aplinkos ministerijos valdininkų sumanytą planą, turėjo patys ateiti į seniūnijas, atsinešti inventorines namų knygas ir užregistruoti šiferiu dengtų pastatų plotus, apytikriai įvertinti ir stogo dangos svorį. Žmonės į seniūnijas nėjo ir pastatų neregistravo, o valdininkai nesivargino atidžiau šią akciją organizuoti.
Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas užtikrino, kad visi seniūnijose surinkti duomenys perduoti Aplinkos ministerijai. Apie duomenų tikslumą ir kompensacijas P. Kazėnas nieko pasakyti negali – tai ne jo kompetencija ir ne jo reikalas!
Asbesto programoje numatyta gyventojams keičiant pastatų stogus kompensuoti apie 20 proc. išlaidų. Tam, pagal išankstinius vertimus, reikėjo apie 23–26 mln. Lt. Tačiau dar nė vienas savo namo stogą pakeitęs savininkas jokių kompensacijų iš šlubuojančio šalies biudžeto negavo ir nesitiki gauti – Asbesto programa taip ir liko tušti pasvaičiojimai. „Ateina žmonės ir klausia – kada bus kompensacijos, o sužinoję, kad vyksta tik stogų inventorizacija, nusispjauna ir išeina, – guodėsi Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis. – Mes tik kaupiame duomenis, kurie bus tikslinami dar ne vienus metus. Daugiau žmonėms nieko tikro negaliu pasakyti.“
Namų savininkai stogus keičia už savo pinigus ir sprendžia problemą – kur dėti seną šiferį? Mažeikų savivaldybėje gyventojai gali atvežti seną šiferį ir be mokesčių bei apribojimų palikti jį už Europos Sąjungos lėšas įrengtoje stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelėje. Visose kitose šalies savivaldybėse įrengtose aikštelėse siekiama pasipinigauti – nemokamai priimama tik 100–500 kg šiferio, o Jurbarke nemokamai priima tik 100 kg. Tuo tarpu vieno vidutinio individualaus gyvenamojo namo šiferiu dengto stogo svoris yra apie 1,2–1,5 t. Kadangi nelabai kas seną šiferį veža į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę, jo duženų pilni apleistų garažų rūsiai, pamiškės ir pakrūmės.
Kai kas nuimtus dar gerus šiferio lapus parduoda. Laikraščiuose netrūksta skelbimų apie nebrangiai, po 2–5 Lt už lakštą, parduodamą naudotą šiferį. Pirkėjų, nepaisant asbesto pavojaus, atsiranda, todėl senesnėse ir sunkokai baigiamose statybose marguoja tokie senu šiferiu dengti stogai.

Vincas Kriščiūnas