Atsakomybė už miesto tvarkymą – ir gyventojų reikalas
Atsakomybė už miesto tvarkymą – ir gyventojų reikalas (0)
Po rekonstrukcijos Kauno gatvė turėtų tapti gražiausia miesto vieta, bet jei šioje gatvėje dirbantys verslininkai ir gyventojai nepasirūpins atnaujinti pastatų ir neatsisakys apšiurusių kioskelių – rezultatų nebus.
Krūmų užgožti nenaudojami kioskai, piktžolėmis apžėlę patvoriai, griūvančios malkinės, nuoplėšyti pastatų stogai, aptrupėjęs pastatų fasadų tinkas Jurbarke tapo tokiu įprastu reiškiniu, kad net miesto šeimininkų akys už jų nedažnai užkliūva. Dėl tokio apsileidimo lengviausia būtų priekaištauti valdžiai, tačiau tvarka mieste ne mažiau priklauso ir nuo gyventojų požiūrio į savo turtą.
Įspėjimai sukelia isteriją
Grįžę iš užsienio ar pasisvečiavę gretimuose rajonuose dažniausiai su apmaudu konstatuojame, kad Jurbarkas tvarkomas prastai. Metrinės piktžolės, brandinančios sėklas miesto pakraščiuose – ne pati didžiausia mūsų bėda. Daug blogiau, kad nenaudojami, apleisti, griūvantys pastatai gadina ne tik estetinį miesto vaizdą, bet ir grasina nelaimėmis.
Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras pripažįsta, kad problemų mieste labai daug – beveik kiekvienoje gatvėje galima rasti po keletą savininkų, prastai prižiūrinčių savo turtą. Kai kurie jų sulaukia seniūnijos darbuotojų vizitų, kiti gauna raštiškus paraginimus sutvarkyti griuvėsius ar nupjauti patvoryje sužėlusias piktžoles. Žmonės reaguoja įvairiai – vieni iškart susitvarko, kiti visiškai nekreipia dėmesio, tretiems iš pasipiktinimo prasideda isterija.
„Dažniausiai tai būna garsūs žmonės – įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai, manantys, jog niekas neturi teisės jiems nurodinėti. Tokie miestiečiai rodo pirštu Viniaus link ir tikina, jog ir sostinėje yra apleistų pastatų. Bet tai ne pasiteisinimas ir ne priežastis gyventi griuvėsiuose”, – mano R. Kuras.
Kartu su seniūnu išeiname pasivaikščioti po miestą. M. Valančiaus gatvėje prieš keletą metų sudegusi malkinė iki šiol tebestovi be stogo, bet seniūno įspėti savininkai bent jau sutvarkė prie gatvės suverstus degėsius. Už kelių žingsnių daugiabučių kieme stovinčio medinuko gyventojų valdose – daug blogiau. Garbaus amžiaus namo savininkė savo turtą patikėjo valdyti nuomininkams, todėl gal net nežino, kad malkinė jau nugriuvusi, o po ją landžiojantys vaikai bet kada gali sukelti gaisrą.
Tvarkingumu nenustebintų ir kai kurie P. Cvirkos gatvės gyventojai, pagal gatvę nenušienaujantys net dilgėlių. „Gal žmonės mano, kad tą turi padaryti komunalininkai, bet juk niekas neis šeimininkauti po svetimais langais”, – stebisi miesto seniūnas. Kiečiais apaugusi ir būsimosios bibliotekos statybvietę sauganti tvora.
Garsenybių turtas – netvarkomas
Gedimino gatvės pradžioje gyventojus piktina bebaigiantis nugriūti kaimynų ūkinis pastatas. Savininkai du, o tvarkyti nenori nė vienas. „Bet jei tvartelis jiems nereikalingas ir nežada jo remontuoti, galėtų bent nugriauti ir sutvarkyti aplinką”, – svarsto seniūnas, bandęs vieną savininkų įtikinti, jog nuosavybe reikia rūpintis.
Didžiausias Algirdo gatvės skaudulys – buvęs autotransporto įmonės administracinis pastatas. Įvažiavimą į kiemą dengianti stoginė akivaizdžiai griūva, išdaužyti langai byloja, kad pastato niekas neprižiūri. Ir vis dėlto jis turi savininkus – užsienio įmonę, savo turtą patikėjusią vilniečiams. Dalį pastato iš jų išsinuomojo statybinėmis medžiagomis prekiaujantys Jurbarko verslininkai. Pasak seniūno, jie norėtų plėsti savo verslą ir nupirkti visą pastatą, tačiau savininkai jo neparduoda.
Didelė ir sunkiai įveikiama bėda – buvę laidojimo rūmai, ne kartą įkeisti bankams ir keitę savininkus. Dalis jų, pasak seniūno, priklauso ir garsiai dizainerei Ramunei Piekautaitei.Po ilgų paieškų R. Kurui pavyko išsiaiškinti, kas turi prižiūrėti pastatą, tačiau kol kas išreikalauta tik užsandarinti išdaužytus langus ir išplėštas duris, kad jame nešeimininkautų benamiai ir nelandytų vaikai. Piktžolyną aplink pastatą šiemet nušienavo komunalininkai, jiems pavesta iškirsti ir krūmus. „Kitos išeities nėra, o sąskaitą bandysime pateikti pastato savininkams”, – tikino miesto seniūnas.
Purienų gatvę užtvėręs mūrinukas jau bene dešimtmetį ne tik nepakyla iki pirmojo aukšto – jis pamažu griūva, o krintantys blokeliai ir plytos kelia grėsmę aplinkinių gyventojų vaikams. Panaši padėtis buvo ir Mokyklos gatvėje pradėtose namo statybose, bet savininkai atkreipė dėmesį į seniūno raginimą ir užkalė įėjimus į būsimo namo rūsį.
Ilgai žvalgytis miesto pakraščiuose nebuvo prasmės – tokių apleistų pastatų nemažai galima rasti ir pačiame Jurbarko centre. Vytauto Didžiojo gatvėje prie pat seniūnijos esantį mūrinį sandėlį jo savininkas pagaliau pažadėjo nugriauti, tačiau tai greta lopšelio-darželio grėsmingai svyrančios malkinės sienos, atrodo, nebus kam tvarkyti.
„Problemos prasideda tuomet, kai pastatas turi kelis savininkus arba dalis jų yra neįsiteisinę savo turto nuosavybės – tada nėra iš ko pareikalauti atsakomybės. Tokia padėtis ir yra Vytauto Didžiojo gatvėje”, – tikina seniūnas.
Laukia savivaldybės malonės
Bene didžiausias miesto šeimininko ir rajono vadovų šios vasaros galvos skausmas – rekonstruojama Kauno gatvė. Keičiantis gatvės vaizdui akys vis labiau krypsta į nušiurusius pastatų fasadus, apleistą aplinką. Naujoji aikštė prie bažnyčios netrukus galėtų tapti viena gražiausių miesto vietų, jei akys neužkliūtų už raudonų plytų penkiaukščio, aplipusio seniai nebeveikiančių įmonių iškabomis ir sovietmetį primenančiais surūdijusiais balkonais.
Antroji baisi miesto centro nelaimė – kioskai. Vienas seniai nebeveikiantis, greičiausiai savininkų pamirštas ir dėl to krūmų jau bebaigiamas užgožti kioskas stovi prie pat miesto seniūnijos, kitas – priešais turgelį. Kritikos neatlaiko ir nušiutę turgelio kioskeliai bei stoginės.
Pasukus į Ugniagesių gatvę R. Kurui tenka pripažinti, kad seniai čia bebuvo, todėl ir nematė, jog savivaldybei priklausančio pastato aplinką „puošia” nudžiūvęs krūmas, gretimą namą nuo žmonių akių slepiančios gyvatvorės virsta ant šaligatvio, o prie pašto, sankryžoje su pagrindine miesto gatve esantis skverelis jau tapęs džiunglėmis. „Oho, ooo!”, – į apleistą gyvatvorę ir ją praaugusias piktžoles žiūrėdamas keliskat atsiduso seniūnas.
Šokas valdininkui buvo naudingas – jau kitą dieną gyvatvorė buvo nukarpyta, o piktžolės nušienautos.
Seniūno dėmesio, atrodo, laukia ir Ugniagesių bei Kauno gatvės sankryžoje stovinčio medinio namo savininkai, pamiršę savo turtą, ir Kauno gatvėje parduotuves valdantys verslininkai. Pastarieji nuo pat pavasario klausinėja, kada bus pradėti tvarkyti jų namų fasadai, nors turėtų žinoti, kad savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigų į privatų turtą investuoti negali.
„Žmonės turėtų suprasti, kad rekonstruodama Kauno gatvę savivaldybė jiems įteikia didžiulę dovaną, bet tuo pačiu ir įpareigoja susiremontuoti savo pastatus, nes kol jie stovės tokie, kokie yra dabar, Jurbarkas neatrodys gražesnis”, – įsitikinęs seniūnas.
Galėtų skaudžiai nubausti
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji inžinierė Rasa Pakštaitienė informavo, kad kartu su seniūnijos darbuotojais jau yra surašiusi ne vieną aktą apleistų pastatų savininkams. Pasak vyriausiosios inžinierės, klysta tie, kurie mano, kad nuosavybė suteikia teisę laikyti apleistus ir visuomenei bei aplinkai pavojų keliančius statinius.
„Tokių aktų surašyta nemažai, jais įpareigojame savininkus sutvarkyti savo turtą ir jei iki šiol neskubėjome bausti – tai tik dėl sunkmečio”, – sakė R. Pakštaitienė.
Pasak vyriausiosios inžinierės, už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą Administracinės teisės pažeidimų kodeksas numato įspėjimą arba 200–1000 Lt baudą, o jei statinys yra pavojingai deformuotas ir gali nugriūti, savininkas baudžiamas 1000–5000 Lt bauda.
„Mes sakome žmonėms, kad tuos pinigus geriau investuoti į turtą, ir geranoriškai įtikinėjame suremontuoti arba nugriauti grėsmę keliančius pastatus, bet turto savininkai ne visada į tai kreipia dėmesį”, – apgailestavo R. Pakštaitienė.
Savivaldybė rodo pavyzdį
Jurbarko rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė sakė, kad gyventojai turėtų imti pavyzdį iš savivaldybės.
„Rajono biudžete pinigų irgi nėra daug, bet kasmet randame galimybių tvarkyti miestą – klojame naujus šaligatvius, asfaltuojame gatves, daugiabučių kiemuose panaikinome dujų rezervuarus, rūpinamės senamiesčiu. Žmonės turėtų tai suprasti ir pasistengti bent jau atnaujinti pastatų fasadus – tai tikrai nėra brangu”, – įsitikinusi rajono vyriausioji architektė.
Pasak G. Gadliauskienės, geranoriškų pastangų ypač laukiama iš Kauno gatvės namų savininkų. Architektė tvirtina, kad yra išlikusios daugumos šios gatvės namų prieškarinės nuotraukos ir atnaujinant fasadus, reikėtų pasistengti, kad namai atrodytų autentiškai.
„Tas nuotraukas turi pavedosaugininkai, turime ir mes – tereikia ateiti į savivaldybę pasitarti. Taip jie parodytų pagarbą savo turtui ir miestui, kuriame gyvena ar verčiasi”, – mano G. Gadliauskienė.
Pasak architektės, pasibaigus Kauno gatvės rekonstrukcijai senamiesčio tvarkymas nesibaigs, nes jau daromas Nemuno gatvės projektas, o nutiesus šią gatvę nuo upės atsivers gražesnis vaizdas į miestą.
Architektė garantavo, kad netrukus ne tik Kauno gatvėje, bet ir kai kuriose kitose miesto vietose neliks prekybinių kioskų – pirmiausia tų, kurie stovi tušti. Tai skausmingas procesas, žmonės, pasak G. Gadliauskienės, įvairiai reaguoja, bet pamažu turi suprasti, kad prekybinių kioskelių laikai baigiasi ir juos turi pakeisti šiuolaikiškos prekybos patalpos.
Taigi, nors visi turime priekaištų valdininkams ir miestą tvarkančios įmonės darbuotojams, pirmiausia reikėtų apsidairyti savame kieme ir ne tik pasistengti, kad piktžolės negriūtų pro vartus, bet ir pagalvoti – puošia ar darko miesto įvaizdį mūsų pačių namai.
Daiva BARTKIENĖ
