Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bandomasis ąžuolynas džiugins ir gamtos mylėtojus

Bandomasis ąžuolynas džiugins ir gamtos mylėtojus (0)

2014-05-07

Šį pavasarį Jurbarko rajono vakarinėje dalyje, Jūravos girininkijoje, pasodintas naujas ąžuolynas. Nors ąžuolynų Lietuvoje kasmet įveisiama dešimtys hektarų, šis ypatingas, nes priskirtas bandomųjų želdinių kategorijai – jo augimą stebės mokslininkai, tyrinės ir atrinks kokybiškiausius ąžuolus. Ūgtelėjusiu mišku džiaugsis ne tik miškininkai, bet ir visi gamtos mylėtojai, nes lietuviai nuo seno žino, kad ąžuolų draugija žmogui teikia stiprybės.

Saugo ir gausina

Ąžuolas – girių karalius, tačiau ąžuolynų Lietuvoje nėra daug. Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis, 2009 metais tik apie 2 proc. visų šalies miškų sudarė ąžuolynai. Jurbarko miškų urėdijoje 2005 m. augo 167 ha ąžuolynų, bet pastaraisiais metais visose girininkijose pasodinta daug naujų ąžuolų giraičių.
„Pagal ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą, kuri sudaryta 2009-2021 m., Jurbarko urėdijoje numatyta kasmet atkurti ir įveisti po 21 ha ąžuolynų. Daugiausia ąžuolų kasmet pasodinama Balandinės, Mantvilių, Panemunės ir Veliuonos girininkijose“, – pasakojo Jurbarko miškų urėdijos miško želdinimo inžinierė Danutė Varkojienė.
Ąžuolų sėklos – gilės daugiausiai renkamos Panemunės girininkijoje, o Balandinės girininkijoje jau pradėjo derėti ąžuolo sėklinė plantacija. Kasmet miškininkai ir jų talkininkai prirenka nuo 1,6 iki 5 tonų (125 maišai!) gilių, jas pasėja ir ąžuolų sodmenis užaugina Viešvilės medelynas.

Iš rinktinių ąžuolų

Tačiau Jūravos bandomasis ąžuolynas pasodintas ne iš mūsiškių, o iš mokslininkų atrinktų atspariausių Lietuvos ąžuolų gilių.
„Lietuvos ąžuolus 2005-2008 metais pažeidė grybinė liga, ąžuolai ėmė masiškai džiūti, o miškininkai skambino pavojaus varpais. Miškininkas profesorius Albertas Vasiliauskas sumanė, kad reikia atrinkti atspariausius ąžuolus ir iš jų gilių įveisti bandomuosius želdinius, siekiant išsiaiškinti ąžuolų atsparumą ligoms, jų augimo spartą ir medienos kokybę bei atrinkti pačius kokybiškiausius medžius“, – naujojo Jūravos ąžuolyno priešistorę pasakoja miško želdinimo inžinierė D. Varkojienė.
Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių specialistai šešiose paprastojo ąžuolo populiacijose Pakruojo, Panevėžio, Ukmergės, Šilutės, Alytaus ir Kaišiadorių urėdijose surinko sveikiausių ir miškininkystės požiūriu vertingiausių ąžuolų giles. Dubravos ekperimentinė mokomoji miškų urėdija ir Kėdainių miškų urėdija vazonėliuose išaugino sodmenis, kurie šį pavasarį pasodinti specialiai bandomiesiems želdiniams parinktose vietose Jurbarko, Joniškio ir Anykščių miškų urėdijose.

Šalia šimtamečių

Vakarinėje Jurbarko miškų urėdijos dalyje vyrauja smėlingas ir durpingas dirvožemis, todėl Jūravos girininkijoje, kurios miškai užima apie 3400 ha ploto, geriausiai veši pušynai ir eglynai.
„Smėlyje ąžuolas neauga, jam reikia derlingesnės žemės, todėl ąžuolų mūsų girininkijos miškuose nedaug“, – sakė Jūravos girininkas Sigitas Gražulevičius.
Tačiau Jūravos girininkijos 93 kvartalo pakraštyje yra unikalus 1,1 ha ploto ąžuolynas, kurį beveik prieš pusantro šimto metų šiame dabar Mažąja Lietuva vadinamame krašte, pasodino tuomet čia šeimininkavę vokiečių miškininkai. Valstybinė miškų tarnyba (VMT) Jūravos ąžuolyną yra paskelbusi genetiniu ąžuolo draustiniu, o jo viduryje, ant kalvos, augantį „100“ pažymėtą ąžuolą, kuris yra aukščiausias Lietuvoje, – rinktiniu medžiu.
Šalia šio, šimtamečio, pasodintas ir naujasis, bandomasis ąžuolynas. Deja, šimtamečiai gilių nebeužaugina, nes, galbūt specialiai taip susodinti, šie ąžuolai išaugo aukšti ir laibi tarsi pušys.

Rūpinasi mokslininkai ir miškininkai

Bandomajam ąžuolynui parinktas laukas buvo gerai įdirbtas, sugairiuotas, sužymėtos sodinimo vietos. Iš vazonėlių išimti jauni, vienų metų ąžuolaičiai susodinti kas du metrus paliekant tokį patį atstumą tarp eilių.
5 hektarų plote iš viso pasodinta 11 tūkst. ąžuoliukų. „Turi gerai prigyti – žemė ąžuolams čia tinkama, molis ir priemolis, ir drėgmės užtenka, o po dvidešimties metų jau bus miškas“, – džiaugėsi girininkas S. Gražulevičius.
Bandomųjų želdinių plote tarp ąžuoliukų sodinamos eglaitės, kurios, kalbant miškininkų šnekta, atliks pavarovų funkciją, tai yra – temps ąžuolus į viršų. „Yra toks posakis: ąžuolas mėgsta augti be kepurės, bet su kailiniais. Tie kailiniai ąžuolams ir bus eglaitės, o jei ims dėti jiems kepures, teks eglaites patrumpinti“, – pasakojo girininkas.
Balandžio 24 d. VMT Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai, vadovaujami skyriaus vedėjo Vidmanto Verbylos, sudarė schemą tiksliai sužymėdami, kur kokio ąžuolyno ir iš kokių ąžuolų gilių išauginti sėjinukai pasodinti. Mokslininkai ir toliau stebės bei tirs bandomąjį Jūravos ąžuolyną – jau šį rudenį želdiniai bus inventorizuoti nustatant jų prigijimą, vėliau kas penkerius metus bus matuojamas medelių aukštis, skersmuo, tiriamas atsparumas ligoms. Bus renkami duomenys apie kiekvieną ąžuolų šeimą, nustatomi kokybiškiausi medžiai ir jų ūgliais skiepijami kiti bei veisiamos sėklinės plantacijos.
„Jurbarko miškų urėdijoje kol kas nebuvo bandomųjų želdinių, Jūravos ąžuolynas – pirmasis, bet ne paskutinis. Dar planuojama įveisti paprastojo buko želdinius, jie irgi bus sodinami Jūravos girininkijoje, ir vieta jau parinkta“, – sakė Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas V. Verbyla.
V. Verbylos pateiktais duomenimis, Valstybinės miškų tarnybos registre 2014 m. pradžioje Lietuvos miškų urėdijose buvo 59 bandomieji želdiniai, iš viso 112, 2 ha ploto, iš jų – 10 ąžuolynų (16,9 ha).
Jūravos bandomasis ąžuolynas į šį registrą dar nepatenka – jį, ką tik pasodintą, miškininkai ir miško darbininkai puoselės ir augins gražiu mišku. Girininkas S. Gražulevičius sakė, kad pasodintasis ąžuolynas bus aptvertas tvora. „Aptversime nuo žvėrių, kad nepakenktų jauniems medeliams. Žmonės, žinoma, irgi gali pakenkti, bet – nekenkia, juolab tie, kurie patys medžius sodina“, – sakė Jūravos girininkas.

Visuomenę kvietė į talką

Ąžuolaičius sodino miško darbininkai ir miškininkai, į pagalbą suskubo kitų girininkijų girininkai, kartu su urėdu Faustu Bakiu atvažiavo Jurbarko urėdijos darbuotojai. Visą dieną Jūravoje triūsė Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai, Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas V. Verbyla ir šio skyriaus specialistai, kurie stebės augantį ąžuolyną ir vykdys mokslinius tyrimus.
Į talką miškininkai kvietė ir visuomenę – turbūt ne tik todėl, kad reikėjo skubėti, bet ir norėdami suteikti galimybę visiems pajusti, koks prasmingas darbas yra sodinti mišką. Talkino jaunieji miško bičiuliai iš Viešvilės mokyklos, LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai, o vieną šeštadienį girininkas S. Gražulevičius į palaukę šalia šimtamečių ąžuolų atsivežė savo vaikus ir bičiulius iš Smalininkų tautinių šokių kolektyvo „Skalva“ – nepaprastas malonumas sodinti mišką, juolab ąžuolyną, ir žinoti, kad jis oš tavo vaikams ir anūkams.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook