Baseinas mums svajonė, kaimynams – realybė (0)

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė tikina, kad mintis Jurbarke įrengti plaukimo baseiną atsirado pernai. Kadangi Europos Sąjunga gali skirti lėšų tik jau esančių pastatų rekonstrukcijai, projektui buvo parinkta Jurbarko šilumos tinklų katilinė, ištuštėjusi po to, kai AB „Kauno energija“ atsisakė mazutu kūrenamų garo katilų. Rudenį savivaldybės administracija pateikė paraišką Ūkio ministerijai 10 milijonų Lt. Europos Sąjungos investicijų gauti. Ar Jurbarkui jų bus skirta, paaiškės iki šios vasaros vidurio.
Kol kas, pasak G. Gadliauskienės, plaukimo baseino link Jurbarke žengtas tik vienas mažas žingsnelis – parengtos projektavimo sąlygos.
„Rengdami jas konsultavomės su šakiečiais ir sekėme jų pavyzdžiu. Norėtume ir Jurbarke turėti keturių takelių 25 m ilgio plaukimo baseiną. Greta jo turėtų būti įrengtas vaikų baseinėlis, sūkurinė vonia, trys pirtys, dušai, kavinė ir dešimties dviviečių kambarių viešbutis. Pastato naudingas plotas sudarytų apie 2 tūkst. kv. m“, – pasakojo G. Gadliauskienė.
Jurbarko šilumos tinklų direktorius Petras Butkus neslėpė, kad „Kauno energija“ jau parengė buvusios katilinės pastato atskyrimo projektą ir netrukus ekspertai turėtų įvertinti, kiek ši pastato dalis kainuos.
„Sienos tikriausiai didelės vertės neturės, bet pastatas turi visas komunikacijas, todėl gal ir galėtų kainuoti apie 15-20 tūkst. Lt. Kainą, be abejo, nustatys ekspertai“, – tikino P. Butkus. Pasak jo, savivaldybė turi skubėti sutvarkyti pastato pirkimo reikalus, nes kitaip pavasarį negalės pateikti paraiškos Europos Sąjungos struktūriniams fondams.
Pasak Jurbarko šilumos tinklų direktoriaus P. Butkaus, atsisakyti nereikalingo pastato norima AB „Kauno energija“ iniciatyva. „O interesas mūsų paprastas: norime, kad Jurbarke padaugėtų šilumos energijos vartotojų“, – tikino P. Butkus.
Būrtent dėl to „Kauno energija“ užsakė atlikti ir projekto galimybių studiją, kainavusią šilumos tiekėjams 10 tūkst. Lt. UAB „Nacionalinių projektų rengimas“partneriai Nerijus Juškaitis ir Rūta Kastanauskienė politikams ją pristatė sausio mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje.
Galimybių studijos autoriai mano, kad buvusio katilinės pastato rekonstrukcija, plaukimo baseino įrengimas ir sveikatingumo centro sukūrimas Jurbarkui galėtų kainuoti apie 11 mln. Lt. Jei savivaldybė negautų ES struktūrinių fondų paramos, UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ darbuotojai siūlo projektą įgyvendinti koncesijos pagrindais arba taikant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį. Pastarasis modelis, dabar ypač propaguojamas Ūkio ministerijos, leistų savivaldybei pirkti paslaugą iš privataus investuotojo – jis ne tik pastatytų baseiną su sveikatingumo centru, bet ir įsipareigotų jį 25 metus eksploatuoti ir prižiūrėti. Savivaldybė galėtų nustatyti, kiek laiko baseinas turėtų būti naudojamas viešosioms reikmėms – moksleivių ugdymui, sportinei veiklai ir kasmet turėtų grąžinti dalį investicijų.
„Iš tiesų kol kas minties apie privačius investuotojus neturime – tikimės, kad baseinas bus įrengtas iš Jurbarkui skirtų ES struktūrinių fondų investicijų. Jei negausime dabar, gal gausime vėliau, prasidėjus naujam ES paramos laikotarpiui“, –  mano savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja.
Tačiau net ir pačiu geriausiu atveju, jei ES investicijos Jurbarkui būtų paskirtos dar šiemet, baseino statybos prasidėtų ne anksčiau kaip po metų – pasak G. Gadliauskienės, ilgai trunka detaliųjų planų parengimas, techninio projekto sukūrimas, biurokratiniai derinimai.
Kol mes apie baseiną Jurbarke tik svajojame, šakiečiai jau džiaugiasi juo. Vandens malonumus kaimyniniame rajono centre jau išbandė ir nemažai jurbarkiečių. Kaimynų baseinas patrauklus ir dėl to, kad savivaldybės nustatytos kainos – nekomercinės.
Šakių rajono meras Juozas Bertašius sakė, kad naują sporto kompleksą su plaukimo baseinu, pirčių kompleksu ir treniruoklių sale jiems pavyko pastatyti per trejus metus. Sporto komplekso statybos kainavo 10 mln. Lt, prie jo prijungto baseino statyba – 7 mln. Lt. Kaimyninio rajono vadovams investicijas į plaukimo baseino statybas pavyko rasti ir baseiną pastatyti per metus, o viso komplekso statybos užtruko trejus metus.
„Lengva tikrai nebuvo. Nors plaukimo baseino statybos buvo įtrauktos į valstybės investicijų programą, prasidėjus sunkmečiui buvo norima atsisakyti finansuoti šį objektą. Man pavyko pasiekti, kad eilutė, kad ir be pinigų, valstybės biudžeto projekte liktų. Paskui pavyko pasiekti, kad baseino statybos būtų finansuotos. Iš ES struktūrinės paramos baseinui statyti gavome 3,4 mln. Lt, kiek trūko – savivaldybė pridėjo iš savo biudžeto“, – tikino J. Bertašius.
Naujajame Šakių plaukimo baseine savivaldybė įsteigė 14 darbo vietų. Jos finansuojamos iš rajono biudžeto. Pastato išlaikymui, įrangos priežiūrai, šilumai ir kitoms ūkinėms reikmėms Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centras turės susirinkti iš komercinės veiklos. Centro vadovas Robertas Sakas suskaičiavo, kad per pirmąjį darbo mėnesį plaukimo baseino išlaikymas atsiėjo apie 130 tūkst. Lt.
Viena valanda Šakių plaukimo baseine suaugusiam žmogui kainuoja 8 Lt, jaunuoliams iki 18 metų – 4 Lt. Norintiems ne tik plaukioti baseine, bet ir lepintis sūkurinėje vonioje bei kaitintis pirtyje, už valandą reikės mokėti 14 Lt, nepilnamečiams – 12 Lt. Vaikų ugdymo užsiėmimų valandos kaina nustatyta 4 Lt.
„Plaukimo baseinas – nekomercinis projektas, o kainos nedidelės dėl to, kad savivaldybė turi stengtis, jog baseinu galėtų naudotis paprasti žmonės. Šakiai nedidelis miestelis, atlyginimai čia maži, o mums labai norisi, kad šiuo sunkmečiu rajono jaunimas turėtų patrauklių, jam labai patinkančių užsiėmimų“, – tikino Šakių meras.
Belieka tik apgailestauti, kad mūsų rajonui toli gražu nesiseka taip gerai kaip Šakiams. Ne tik dėl baseino. Kol mes vagstame su kiauru naujojo sporto komplekso stogu, 957 kv. m Šakių sporto salėje vyksta aukščiausio lygio krepšinio varžybos – rungtyniauja Lietuvos krepšinio ir Baltijos krepšinio lygų komandos, „namų“ susitikimus žaidžia Vilniaus „Sakalai“ ir Prienų „Rūdupis“. Į tokio lygio varžybas bilietai šluote iššluojami. Nors sporto komplekse žiūrovams įrengta 520 vietų, dar 200 ketinama įrengti balkone.  Net ir į aukščiausio lygio varžybas pardavinėdami bilietus po 2–3 Lt, savaitgaliais šakiečiai surenka iki 2 tūkst. Lt. Visą kitą laiką salė užimta nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro.
Netgi teigiama, kad dėl tokio sporto salės panaudojimo Šakiams pribrendo reikalas turėti ne mažesnį kaip 40 vietų viešbutį krepšininkams ir juos aptarnaujantiems darbuotojams apgyvendinti.

Daiva BARTKIENĖ