Besniegė žiema bando miškininkų ištvermę (0)

Nuolatinis lietus taip įmerkė žemę, kad net su šiuolaikine technika dirbti nelengva. Kol kas urėdijos medkirtei ir medvežėms darbo užtenka. Ir pirkėjams miškininkai medieną dar suspėja paruošti, kaip numatyta lapkritį įvykusių medienos pirkimo konkursų sutartyse.
Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys sako, kad per mėnesį tenka paruošti apie 10 tūkst. kub. m medienos. Tai šiuo metų laiku įprastas darbų tempas. Tačiau dėl nepalankios žiemos gerokai padidėjo gamybos išlaidos – į minkštą žemę ir medkirtė, ir medvežės klimpsta, po ratais reikia kloti šakų ar net pagalių, kurie puikiausiai tiktų malkoms. Šią žiemą miške pirmiausia reikia pasiruošti kelią, kad galėtum paimti medieną.
Balandinės girininkijoje naują „Ponsse“ medvežę vairuojantis Žydrūnas Vidutis sako, kad vieną dieną iš kirtavietės gali išvežti apie 200 kub. m medienos, o kitą – nieko: po ratais kimši šakas ir taisysi kelią, arba lauksi, kol atvažiuos ištraukti iš klampynės. Jo vairuojama aštuonratė medvežė turi hidraulinę gervę, kuri miške – didelis pagalbininkas, jau gal aštuonis kartus ja reikėjo vaduotis užklimpus. „Vis dar tikimės sulaukti šaltuko, tada darbas žymiai paspartėtų, o dabar girininkai parenka nors kiek sausesnes biržes, kitos išeities paprasčiausiai nėra“, – guodžiasi medvežės vairuotojas.
Pasak urėdijos vyriausiojo inžinieriaus Vidmanto Šidlausko, ir medkirtė, ir medvežės pritaikytos dirbti net labai sudėtingomis aplinkybėmis, jų operatoriams darbo sąlygos geros, tačiau ropojant per primirkusį mišką nori nenori reikia maždaug 30-40 proc. daugiau degalų ir tepalų, greičiau susidėvi mechanizmai. Visa tai atsiliepia produkcijos savikainai. Tuo tarpu konkursuose sulygtų ir sutartimis patvirtintų medienos kainų nepadidinsi, todėl didesnės išlaidos mažina urėdijos pajamas.
„Kitokio pasirinkimo neturime, – guodžiasi urėdas F. Bakys. – Sutartis privalome vykdyti, nes miške pradėtą gamybos grandį tęsia medienos perdirbėjai. Didelių atsargų dabar niekas nekaupia, tad jeigu sutriktų medienos paruošimas miške, žaliavų greitai pritrūktų medienos apdirbimo pramonė. Visas gamybos ciklas nuo pradžios iki galutinės produkcijos turi vykti skandžiai, kaip darnus mechanizmas. Tad nepaisydami miško darbams nepalankių orų vis vien privalome tesėti įsipareigojimus – nuo mūsų bendro darbo priklauso kitų įmonių veikla, darbininkų uždarbis, mokesčiai į šalies biudžetą. Tad dejuoti neturime kada. Dabar svarbiausias tik vienas sprendimas – kuo geriau organizuoti darbą.“
Jį palengvina naujas urėdijos pirkinys – medvežė „Ponsse“, kainavusi apie 700 tūkst. Lt. Tai didelė investicija, spartinanti medienos išvežimą iš kirtaviečių. Medvežė yra lengvesnė, veža 10 kubinių metrų medienos. Ji labai naudinga ypač dabar, kai reikia dirbti žymiai šlapesnėse biržėse. Be Ž. Vidučio, su ja dirba dar du operatoriai – Ramūnas Kriaučiūnas ir Antanas Šimaitis.

Miškininkai saugo kelius

Pasak V. Šidlausko, biržių parinkimas labai daug priklauso nuo kelių. Urėdijai miško kelių priežiūra kasmet atsieina nemažus pinigus, o šiemet miškų keliams remontuoti pinigų teks skirti gerokai daugiau – apie 1 mln. Lt. Kas, jei ne urėdija, gali tiek pinigų paskirti? Suma didelė, tačiau medieną reikia išvežti, o pakrauti sunkiasvoriai sunkvežimiai tokią žiemą gadina net ir gerai prižiūrimą kelią.
„Viskas būtų paprasčiau, jei pašaltų. Gerų šalčių labai laukiame. Nors vieną mėnesį turėtume geresnes sąlygas ir paspartintume gamybą, bet prieš gamtą nepašokinėsi, – guodžiasi V. Šidlauskas. – Tokių šiltų ir lietingų žiemų anksčiau nebuvo, tad turime mokytis dirbti ir tokiomis sąlygomis.“
Pasak urėdijos vyriausiojo inžinieriaus, miško keliai ypač sparčiai prastėja privačiuose miškuose. Tik vienas kitas didesnės valdos savininkas atveža kokį sunkvežimį žvyro ar smėlio keliui pataisyti, o dauguma kelių išvis netaiso. Keliai ypač prastėja Veliuonos krašte, kur daug privačių miškų.
„Dabar ieškome biržių prie geresnių kelių, laikiniems medienos sandėliams parenkame aukštesnes ir sausesnes vietas, – pasakojo V. Šidlauskas. – Pirkėjus labiau domina žiemą kertama mediena, nes ji geresnės kokybės. Mes taip pat nenorime savo produkcijos ilgiau laikyti, nes tokią žiemą kaip ši, ilgiau palaikius medieną gali suprastėti jos kokybė.“
Balandinės girininkijos eigulio Redo Lenkčio nuomone, kol nėra tikros žiemos ir įšalo, kirtavietėse dirbti sudėtinga. Šio krašto miškuose žemesnės vietos taip įmirkusios, kad net telkšo balos. Medžius kirsti dar įmanoma, be juos išvežti laukų keliais – niekaip.

Gelbės sukauptas rezervas

Urėdas F. Bakys padėtį vertina labai rimtai – teks pajudinti ypatingiems atvejams sukaupto rezervo lėšas. Padėtį komplikuoja ir padidinti mokėjimai į šalies biudžetą – urėdijos valstybei privalo atiduoti pusę gaunamo pelno. Tad lėšų ekonominiam stabilumui užtikrinti, įprastiniams miško infrastruktūros atnaujinimo, miško atkūrimo ir priežiūros darbams lieka mažiau. Privalomų lėšų atidėjimų sumažėjimą urėdas prilygina „ekonominiam smagračiui“, palaikančiam visų šalies urėdijų veiklą – kuo jis mažesnis ir lėčiau sukasi, tuo sudėtingiau tvarkyti valstybinius miškus. Nors finansinis miškininkų indėlis į šalies biudžetą žymiai padidėjo, tačiau dabar nuolat mažėja galimybės dirbti pagal tvarios miškininkystės principus. O tai turės įtakos valstybinių miškų ateičiai.
Šios žiemos klampynė mažina ir urėdijos pajamas iš biokuro gamybos. Pernai paruošta apie keturis tūkst. kub. metrų žaliavos šiam kurui gaminti. Šiemet planas du kartus didesnis. Tačiau dabar dalis šakų kol kas guldomos ir minkomos į purvą laikinuose kirtaviečių keliuose. Gilesnėse klampynėse tenka pakloti net malkinės medienos – tik taip sutvirtinus kelią gali išvažiuoti medvežė.
Nors malkų paklausa išlieka vienoda, tačiau konkursuose didieji pirkėjai padidino ir jų kainas. Mat malkinė mediena tinka ir baldų bei statybinėms plokštėms gaminti. Daug ir aukštesnėmis kainomis malkinės medienos perka biokuro gamintojai. Tad tradiciniai pirkėjai priversti kasmet malkas pirkti vis brangiau. Stambiųjų pirkėjų konkursuose sukeltos kainos tuština net ir kaimo žmonių pinigines. Turtingesniems tai gal nesvarbu, jie iš urėdijos perka paruoštas malkas, tačiau jau atsiranda nemažai šeimų, kurioms malkos tampa sunkiai įveikiama problema.

Bendradarbiaus su savivaldybe

Lapkričio mėnesį šalies urėdų tarybos valdybos posėdyje šis klausimas aptartas ir nuspręsta kaimo gyventojams padidinti malkų pardavimą stačiu mišku. Pinigų stokojantys gyventojai malkų gali pasiruošti patys – pigiai nusipirkti stačio malkinio miško. Už nenukirstu mišku parduodamas malkas urėdijai teks mokėti: už vieną kub. m pušinių – 12 Lt, eglinių – 8 Lt, ąžuolinių, uosinių – 24 Lt, beržinių – 19 Lt, juodalksnių, skroblų, guobų – 8 Lt, drebulių ir baltalksnių – 6 Lt. Dėl ne aukciono būdu malkoms stačiu mišku parduodamos medienos gyventojai turi kreiptis į artimiausias girininkijas. Manoma, kad vienam ūkiui šildymo sezonui turėtų pakakti 20 kub. m malkų. (Lentelėje yra duomenys apie malkas, gyventojams parduodamas stačiu mišku.)
„Sudarydami galimybę sunkiau gyvenantiems kaimo žmonėms apsirūpinti malkomis, padedame spręsti ir savivaldybėms aktualias socialines problemas. Tad pakvietėme savivaldybes bendradarbiauti, - tvirtina urėdas. – Numatyta, kad girininkai sudarytus pageidaujančiųjų patiems gamintis malkas ir perkančiųjų jas stačiu mišku sąrašus suderins su seniūnais. Manome, kad reikia tokių saugiklių, kad ši galimybė nepatektų į tuo pasinaudoti galinčių verslininkų rankas. Todėl pasiūlėme šiame darbe dalyvauti ir seniūnams. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas tam pritarė.“
„Toks bendradarbiavimas su urėdija reikalingas, nes apsirūpinimas malkomis jau tampa rimta problema. Malkų, suprantama, galima įsigyti ir iš privačių miškų savininkų, bet jie tokių sąlygų kaip urėdija nesiūlo. Dalis kaimo gyventojų turi nuosavų miškų ir jie be vargo apsirūpina kuru, tačiau dauguma malkas perka, tad urėdijos siūloma galimybė yra labai palanki. Girininkijose sudarytus sąrašus peržiūrės seniūnai, geriausiai pažįstantys žmones. Taip bus išvengta nesusipratimų. Seniūnams apie tai jau pranešta, – patvirtino rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas.
Kaip patikino urėdijos vyriausiasis inžinierius V. Šidlauskas, kasmet nemažai gyventojų patys gaminasi malkas, o pagausėjęs kirtėjų būrys turės daugiau tartis su miškininkais. Jeigu ir toliau laikysis panašūs kaip dabar orai, miškuose teks riboti ir reguliuoti transporto priemonių judėjimą ir labai saugoti miško kelius.

Vincas Kriščiūnas