Balsavimas

Ar pritartumėte Vidos Rekešienės ir Dariaus Juodaičio grįžimui į rajono politiką?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Biudžeto puodas atidengtas ne visiems

Biudžeto puodas atidengtas ne visiems (0)

2019-04-01

Rajono taryba vasario pabaigoje patvirtino svarbiausią savivaldybės finansinį dokumentą – 2019 m. savivaldybės biudžetą. Numatyta surinkti beveik 29,1 mln. Eur pajamų, tiek pat planuojama ir išlaidų. Nors biudžetas buvo jau anksčiau pristatytas tarybos nariams, diskutuota komitetuose, tarybos posėdyje be ginčų ir naujų pasiūlymų taip pat neapsieita.

Šių metų gairės

Pasak Jurbarko r. savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, savivaldybės biudžetas nurodo gaires visoms iš jo išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms. „Siekiamybė, kad biudžetas būtų naudojamas racionaliai, vykdomas ir visos priemonės finansuojamos tolygiai, o metų pabaiga būtų neblogesnė nei praėjusi“, – lūkesčius išsakė A. Stoškienė.

Savivaldybės biudžeto pajamas 2019 m. sudarys Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodyti mokesčiai, pajamos ir rinkliavos, sieksiančios per 15 mln. Eur. Ministerijų ir kitų institucijų planuojamos tikslinės lėšos, iš kurių biudžetą papildys 9,3 mln. Eur, per 0,5 mln. Eur bus skirta Jurbarko kultūros centro pastatui modernizuoti, 200 tūkst. Eur – Jurbarko ligoninei medicinos aparatūrai įsigyti.

Savivaldybės biudžetui teks per 900 tūkst. Eur Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos projektams vykdyti. Planuojamos papildomos pajamos: 700 tūkst. Eur iš vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą, beveik 690 tūks. Eur už suteiktas paslaugas, 740 tūkst. Eur ketinama skolintis, į šių metų biudžetą perkeliamas ir pernykštis lėšų likutis – 1,545 mln. Eur be tikslinių valstybės ir ES lėšų. Papildomos pajamos sudarys per 3,7 mln. Eur.

Įstatymai leidžia savivaldybei skolintis tiek, kiek per metus grąžino. Šiųmetės skolinimosi lubos 740 tūkst. Eur. Skolintos lėšos bus skirtos vandens tiekimo ir nuotekų bei vandens gerinimo įrenginių įrengimo projektams – 315 tūkst. Eur, Dariaus ir Girėno g. apšvietimo infrastruktūros modernizavimo projektui – 240 tūkst. Eur, Jurbarko autobusų stoties statybai – 100 tūkst. Eur, 85 tūkst. Eur – kredito linijai. Pasak A. Stoškienės, skolintos lėšos metų eigoje gali būti perskirstomos, nes jau dabar aiškėja, kad centrinės miesto gatvės apšvietimo projektui galbūt visų suplanuotų lėšų neprireiks.

Daugiau išleis atlyginimams

Išlaidos suplanuotos pagal 8 strateginio veiklos plano programas: bendrosioms funkcijoms vykdyti, kaimo plėtrai, verslui ir turizmui skatinti, infrastruktūros objektams, sveikatos ir aplinkos apsaugai, kultūros ir sporto veikloms, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui bei socialinei sričiai.

Tradiciškai daugiausia pinigų skiriama švietimui – beveik 12 mln. Eur. Mokymo lėšos įstaigoms tvirtinamos pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą paskirstymą, savivaldybei suteikta teisė paskirstyti tik 2,4 proc. mokymo lėšų. Didžiausia problema – trūksta lėšų švietimo pagalbos specialistams finansuoti, tačiau A. Stoškienė informavo, kad aiškėja galimybė gauti papildomą finansavimą.

Pasak vedėjos, šių metų biudžete labai išaugo išlaidos darbo užmokesčiui. Tai lėmė minimalios algos ir minimalaus valandinio atlygio padidėjimas, darbo užmokesčio kultūros, socialinės sferos darbuotojams, vidutiniškai 8 proc. kilo administracijos ir ūkio personalo darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai, privalu įgyvendinti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir Valstybės tarnybos įstatymus, didinamas pareiginės algos bazinis dydis.

Darbo užmokesčio fondas su socialinio draudimo įmokomis šių metų biudžete sieks 15,647 mln. Eur ir bus 1,43 mln. Eur didesnis nei pernai. „Visų įstaigų ir įmonių darbo užmokesčių fondai suskaičiuoti atskirai ir jiems lėšų tikrai pakaks, nors iš valstybės mes negavome pinigų tiek, kad padengtume visą padidėjimą. Dalį lėšų į darbo užmokesčio fondą skyrėme iš biudžeto likučio“, – sako A. Stoškienė.

Paskirstant savivaldybės biudžeto likutį daugiausia – 746 tūkst. Eur – teko ilgalaikiams įsiskolinimams dengti, beveik 346 tūkst. Eur – socialinės paramos išmokoms. Nepaskirstyta liko 113 tūkst. Eur.

Pinigai vargonams

Komitetų ir tarybos posėdžiuose politikai pateikė keletą pasiūlymų. Lengviausiai kelią skynėsi siūlymas skirti lėšų Jurbarko evangelikų liuteronų parapijai vargonams įsigyti. Buvo nuspręsta 11 tūkst. Eur sumažinti numatytas lėšas kultūros paveldo objektams tvarkyti ir jas pridėti prie religinėms bendruomenėms skirtų 9 tūkst. Eur.

Tarybos narys Vidmantas Juzėnas pasiūlė dar 5 tūkst. Eur paimti iš gatvėms apšviesti skirtų pinigų ir pridėti religinėms bendruomenėms. Tarybos nariai taip pat siūlė būtinai pažymėti, kad iš religinėms bendruomenėms skiriamos 25 tūkst. Eur sumos 20 tūkst. bus skirti būtent vargonams. „Turime viską tiksliai įvardyti, kad kitos bendruomenės nejaustų nuoskaudos“, – sakė Daivaras Rybakovas.

Evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys už tokį sprendimą labai dėkingas. 26 registrų 1951 m. pagamintus „Steinmeyer“ vargonus jurbarkiečiams dovanoja Freiburgo miestas Vokietijoje. Sausio mėnesį vargonai buvo išardyti ir pervežti į įmonę „Orgelbau LINK“ Giengene. „Keturi vyrai iš Lietuvos ir trys šios įmonės meistrai pervežėme vargonus. Dabar jie turi būti padalyti į dvi dalis ir pritaikyti mūsų bažnyčiai. Ateinantį pavasarį planuojame vargonus parvežti į Jurbarką ir rengti išskirtinius koncertus“, – sako M. Kairys.

Pasak kunigo, vargonų pritaikymas ir pargabenimas kainuos apie 56 tūkst. Eur. Likusius pinigus evangelikų bendruomenė susirinks iš rėmėjų. „Jau turime sumokėti už kai kuriuos darbus, todėl labai malonu sulaukti tokio solidaus prisidėjimo“, – tikina kunigas.

Gavo ne visi

Tvirtinant biudžetą visų pageidavimų patenkinti neįmanoma. Ne išimtis ir šie metai – kai kurie prašymai finansavimo nesulaukė arba jis gerokai mažesnis nei tikėtasi.

Pasak A. Stoškienės, įvairių prašymų buvo gauta net už 5 mln. Eur daugiau nei suplanuotas šių metų biudžetas. Finansų skyriaus vedėjos tikinimu dažniausiai nefinansuoti lieka prašymai, tikintis lėšų pastatams modernizuoti, remonto darbams, turtui įsigyti. „Tam, kam nebūtina, neskyrėme. Darbo užmokesčiui, būtiniausioms komunalinėms paslaugoms ir darbams lėšos suplanuotos visiems 12 mėnesių“, – tikina A. Stoškienė.

Tarybos narė Zita Sorokienė siūlė biudžete rasti daugiau lėšų teismo medicinos ekspertizės patalpoms remontuoti. Tam tikslui biudžete buvo numatyti 5 tūkst. Eur, tačiau Z. Sorokienė tikino, kad reikėtų mažiausiai 20 tūkstančių.

Tarybos narė jau prieš keletą metų siūlė teismo ekspertizės patalpose ar gretimame pastate įrengti trumpalaikio atsisveikinimo su mirusiaisiais patalpą. Tada mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva sudaryta komisija įvertino galimą samatą ir nepritarė tokioms investicijoms. „Jurbarko teismo ekspertizė liko vienintelė aplinkiniuose rajonuose ir gyventojams yra labai reikalinga. Pati įstaiga skirs pinigų remontui, bet ir mes turime prisidėti, kad ji išliktų“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.

Ieškoti biudžete rezervo šiai įstaigai nebuvo nusiteikęs meras: „Svarstome visus prašymus ir padedame esant galimybei. Dabar įstaiga net neturi remonto sąmatos. Per metus, kai bus aiškios sumos, visada galima atlikti perskirstymą. O jūs siūlote paimti pinigų iš administracijos darbuotojų darbo užmokesčio ir palikti juos nevalgiusius?“

Ieškodamas kompromiso tarybos narys V. Juzėnas siūlė dar 3 tūkst. Eur paimti iš nenumatytoms išlaidoms skirtų pinigų. Tokiam sprendimui taryba pritarė, tačiau Z. Sorokienė įsitikinusi, kad buvo galima rasti daugiau. „Yra sričių, kur buvo galima sumažinti finansavimą ir nekalbu apie atlyginimus. Matau, kad viešas interesas nelabai rūpi“, – sako tarybos narė.

Nebuvo atsižvelgta ir į tarybos nario D. Rybakovo siūlymą rasti 30 tūkst. Eur Juodaičių priešgaisrinei tarnybai, kuri jau keletą metų prašo padėti ir nupirkti gaisrinį automobilį. „Trejus metus jie kreipėsi į administraciją prašydami automobilio. Tie prašymai kažkur nusėda. Seniūnams nupirkti automobilius pasirodo svarbiau nei tarnybai, kuri gelbėja žmones“, – stebisi D. Rybakovas.

Jurbarko r. priešgaisrinės tarnybos gaisrinių automobilių parkas techniškai susidėvėjęs ir pasenęs. Bendras gaisrinių automobilių amžiaus vidurkis – 40 metų. Pasak tarnybos viršininko Stasio Pociaus, prasčiausia padėtis Eržvilke ir Juodaičiuose. Juodaičių ugniagesiams reikia didesnės vandens talpos gaisrinio automobilio, nes turimų šios komandos automobilių cisternos ne kartą remontuotos, virintos ir nuolat lopomi įtrūkimai. Šiais automobiliais sudėtinga vežtis kvėpavimo aparatus dėl vietos stygiaus kabinose. „Jau neatsimenu, kada gavome paskutinį automobilį. Anksčiau dar iš labdaros gaudavome, o dabar to nebėra. Labai tikiuosi, kad pinigų bus surasta, nes tai reikalinga žmonių saugumui“, – sako S. Pocius.

Kilo klausimų

Tarybos nariai pritarė Egidijaus Giedraičio pasiūlymui surasti pinigų Vadžgirio, kuris tapo mažąja kultūros sostine, renginiams. „Turim sostinę, šiemet žymim partizanų vado Jono Žemaičio metus, o papildomų lėšų nenumatome“, – stebėjosi E. Giedraitis.

Pasak A. Stoškienės, kultūros darbuotojai prašymus dėl finansavimo turėtų pateikti rengiant biudžeto projektą. „Planuojant kultūrinės veiklos programos išlaidas numatėme skirti 3 tūkst. Eur Vadžgiriui ir 2 tūkst. Eur Žemaičio metams paminėti“, – patikino Finansų skyriaus vedėja. Buvo nuspręsta Vadžgiryje vykdomoms kultūrinėms veikloms skirti dar 5 tūkst. Eur, tiek pat sumažinant lėšas miesto apšvietimui.

Pasak A. Stoškienės, visi atlikti pakeitimai – labai smulkūs, todėl bendrai biudžeto struktūrai įtakos neturėjo.

Kai kuriais biudžeto paskirstymo klausimais tarybos narių nuomonės skyrėsi. Vieni siūlė reikiamų lėšų paimti iš miestui tvarkyti skirtų pinigų, kiti siūlė prisiminti, kad kasmet miesto seniūnija pritrūksta pinigų atsiskaityti su miesto tvarkymo paslaugas teikiančia įmone „Jurbarko komunalininkas“, ir šią eilutę dar padidinti.

„Pernai miestui tvarkyti buvome suplanavę 420 tūkst. Eur. Tiesa, per metus ši suma išaugo iki 550 tūkst. Eur. Šiems metams suplanavome 515 tūkst. Eur. Tikimės, kad jų užteks“, – sako A. Stoškienė.

Tarybos narys Donatas Jackis pastebėjo, kad biudžete papildomai numatyta skirti 177 tūkst. Eur Skalvijos vaikų namams. „Neseniai patvirtinome žymiai didesnį šiuose vaikų namuose gyvenančių vaikų išlaikymo įkainį. Kodėl dabar dar skiriame papildomų lėšų“? – klausė tarybos narys. Pasak D. Jackio, jei vaikų namai neišgyvena iš patvirtinto įkainio, turi jį perskaičiuoti ir vėl kreiptis į tarybą.

Pasak A. Stoškienės, kol vaikų globos namai priklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, savivaldybė tik apmokėdavo įstaigos pateiktas sąskaitas už vaikų išlaikymą, kurio kainą pati ir patvirtindavo. „Papildomos lėšos bus skiriamos namų, kuriuose gyvena vaikai, išlaidoms už komunalines paslaugas“, – aiškino Finansų skyriaus vedėja.

Nors biudžetas patvirtintas, praktika rodo, kad per metus jis ne kartą perskirstomas – atsiranda naujų galimybių, nenumatytų išlaidų, prašymų, projektų. Savivaldybės vadovų ir tarybos narių pareiga užtikrinti, kad visi priimti sprendimai būtų vykdomi skaidriai, lėšos pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia, o gyventojai būtų informuoti apie biudžeto vykdymą ir atliekamus darbus.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook