Brangsta vandens tiekėjų paslaugos
Brangsta vandens tiekėjų paslaugos (0)
UAB „Jurbarko vandenys” direktorius Romaldas Vaitelavičius priekaištų dėl didėjančių kainų iš savivaldybės politikų nesulaukė.
Nerimą keliantį paslaugų kainų kėlimą pradeda vandens tiekėjai. Ketvirtadienį Jurbarko rajono savivaldybės taryba padidino geriamojo vandens, jo pardavimo, nuotekų surinkimo ir valymo įkainius. Nors oflicialiai teigiama, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina kyla dešimtadaliu, vartotojai netruks pamatyti, kad iš tiesų juos slegianti mokesčių našta didėja ne taip mažai.
Iki šiol už 1 kub. m geriamojo vandens gyventojai mokėjo 2,63 Lt, abonentai – 2,59 Lt. Nuotekų tvarkymas gyvenojams kainavo 4,20 Lt, abonentams – 4,13 Lt. Diferencijuota buvo ir vandens pardavimo kaina. Daugiabučių namų gyventojai kas mėnesį mokėjo 4,09 Lt, individualių namų – 3,22 Lt „skaitiklio mokestį”. UAB „Jurbarko vandenys” direktorius Romaldas Vaitelavičius tvirtina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kainų kontrolės komisijos patvirtintų kainų struktūra yra kitokia, bet ir gyventojams, ir abonentams jos bus vienodos.
Savivaldybės tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje UAB „Jurbarko vandenys” direktorius R. Vaitelavičius tikino, kad didinti paslaugų įkainius privertė net kelios priežastys.
UAB „Jurbarko vandenys” vadovas priminė, kad trejų metų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų galiojimo laikas seniai baigėsi ir būtų buvę gerai, jei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jas būtų peržiūrėjusi dar praėjusių metų pabaigoje.
„Bet naują kainą komisija patvirtino tik gegužės 5 d., o savivaldybės taryba gegužės mėnesį mūsų prašymo kažkodėl net nesvarstė. Visą tą laiką kaupiame nuostolius, nes per trejus metus smarkiai pabrango ir elektros energija, ir degalai, ir kitos vandens gavimo bei nuotekų tvarkymo sąnaudos”, – politikams sakė R. Vaitelavičius.
Pasak įmonės direktoriaus, nauja geriamojo vandens, jo pardavimo, nuotekų surinkimo ir valymo kaina yra apskaičiuota pagal praėjusiais metais savivaldybės tarybos partvirtintą UAB „Jurbarko vandenys” infrastruktūros investicijų bei plėtros planą.
Įsigaliojus naujoms kainoms, geriamojo vandens kub. m pabrangs 15 ct arba 5,6 proc., o nuotekų surinkimas ir išvalymas – 69 ct arba 16,2 proc. Taigi gyventojai, iki šiol už 1 kub. m geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymą mokėję 6,83 Lt, nuo rugpjūčio 1 d. turėtų mokėti 84 ct daugiau – 7,67 Lt. Bendra geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo bei išvalymo kaina padidėja kone 12 proc.
Brangsta ir vandens pardavimas arba, paprasčiau sakant, didėja „skaitiklio mokestis”. Tiems, kurių butuose yra įrengtas UAB „Jurbarko vandenys” skaitiklis, per mėnesį reikės mokėti 5,14 Lt.
Šiek tiek mažesnė vandens pardavimo kaina išliks gyventojams, įsikūrusiems individualiuose namuose. Jiems reikės mokėti 4,86 Lt vandens pardavimo mokestį.
Patvirtinta ir nuotekų išvežimo asenizacinėmis mašinomis kaina. „Kainų komisija už 1 kub. m. išvežimą leido imti 21,03 Lt (be PVM), tačiau dar po 3,06 Lt reikės mokėti už kiekvieno kub. m. nuotekų išvalymą. Manau, kad tai didelė kaina – 10 kub. m. nuotekų išvežimas ir išvalymas su pridėtinės vertės mokesčiu kainuos apie 300 Lt”, – sakė R. Vaitelavičius.
Įmonės vadovas mano, kad didelė kaina paskatins gyventojus naudotis centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais.
Panašu, kad vien pernai kone 227 tūkst. Lt nuostolių patyrusios UAB „Jurbarko vandenys” noras branginti vandenį ir paslaugas buvo dar didesnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šįkart vandens tiekėjų apetitą apribojo – išanalizavusi faktines įmonės sąnaudas ir atlikusi lyginamąją analizę, 114 tūkst. Lt nepripažino būtinomis sąnaudomis ir suderino 4 proc. mažesnes geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.
Komisijos pranešime teigiama, kad naujos kainos apskaičiuotos pagal savivaldybės patvirtintą įmonės 2011–2014 metų veiklos bei plėtros programą, kurios vertė – 34,26 mln. Lt. Iš jų 23,88 mln. Lt sudaro Europos Sanglaudos fondo lėšos.
Įgyvendinus projektus, Jurbarko mieste ir rajone bus paklota 25,4 km vandentiekio ir 28,3 km nuotekų tinklų, pastatytos 2 nuotekų siurblinės, valymo įrenginiai Seredžiuje, Smalininkuose, Viešvilėje, Klausučiuose, prie nuotekų šalinimo sistemos prisijungs 575 vartotojai, prie vandens tiekimo sistemos – 477 vartotojai. Pastačius vandens gerinimo įrenginius pagerės geriamojo vandens kokybė, o visas vanduo gyventojams bus parduodamas pagal apskaitą.
Komisijos specialistų skaičiavimu, UAB „Jurbarko vandenys“ įgyvendinus veiklos ir plėtros programą, centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo paslaugą turės apie 50 proc. Jurbarko rajono vartotojų.
Tačiau įmonės vadovas savivaldybės politikams pripažino, kad prie centralizuotų tinklų gyventojai jungiasi nenoriai ir gali ateiti laikas, kai Europos Sąjunga pareikalaus grąžinti dalį investicijoms skirtų lėšų.
Viena to priežasčių – didelės paslaugų kainos. UAB „Jurbarko vandenys” vadovo metiniame pranešime teigiama, kad praėjusiais metais į įmonės eksploatuojamą buitinių nuotekų tinklą pateko apie 244 tūkst. kub. m nuotekų daugiau nei pardavė vandens. Tai padidino sąnaudas maždaug 30 tūkst. Lt.
Didžiąją paviršinių nuotekų dalį sudaro į lietaus kanalizacijos tinklus išleidžiamos gyventojų buitinės nuotekos.
Priešingai nei Valstybinė kainų ir energetikos komisija, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos politikai jokių priekaištų UAB „Jurbarko bandenys” vadovui dėl brangstančių paslaugų neturėjo. Vieninteliai socialdemokratai nedrąsiai prasitarė, jog kol sunkmetis nepasibaigė didinti būtiniausių paslaugų kainų gyventojams nereikėtų.
„Palaukime bent pavasario, leiskime žmonėms išgyventi”, – siūlė Kazimieras Šimkus, tačiau tuoj pat liberalcentristų buvo sugėdintas, kas nesirūpina nuostolius patiriančia savivaldybės įmone.
Daiva BARTKIENĖ

