Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dainių miškui vėl iškilo grėsmė

Dainių miškui vėl iškilo grėsmė (1)

2014-05-26

Nei Lietuvos geologijos tarnybai, nei pelnu iš durpių gavybos suinteresuotai UAB „Presto durpės“ nepasirodė svarbus gyventojų ir savivaldybės tarybos nusiteikimas prieš durpių karjerą Dainių miškelyje. Prieš mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba įvykdė bendrovės prašymą – priėmė sprendimą dėl Žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo, kuriuo iš naujo atvėrė kelius Dainių pelkėje esančio durpyno eksploatavimui.



Treti metai Jurbarkų bendruomenė, rajono politikai ir savivaldybės administracija ieško būdų išvengti miesto kaimynystėje dar vieno aplinkos teršėjo, tačiau gamtos turtai tarsi magnetas traukia pelno besigviešiančius verslininkus.
Planus kasti durpes Dainių pelkėje UAB „Presto durpės“ puoselėja nuo 2003 metų, gavusi Aplinkos ministerijos pritarimą durpių gavybai. Tuo pat metu įmonė atliko ir Dainių bei Baužaičių pelkėse planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą – jos pristatymas visuomenei buvo surengtas tik Eržvilko seniūnijoje, kuriai priklauso Baužaičių durpynas. Dėl šiame durpyne augančių vertingų augalų Aplinkos ministerija nepalaimino ūkinės veiklos. Kaip vienintelė galima vieta karjerui įrengti buvo pasiūlyta Dainių pelkė.
Dėl karjerui įrengti reikalingo žemės sklypo dydžio bendrovė ilgai bylinėjosi su Tauragės apskrities viršininko administracija, todėl prašymą keisti žemės paskirtį ir rengti detalųjį sklypo planą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pateikė tik 2011 metų pabaigoje. 2012 m. sausio mėnesį posėdžiavusi savivaldybės taryba tik per plauką nepalaimino UAB „Presto durpės“ planų – posėdyje atsirado netgi tvirtinančių, kad Dainių miškelyje miško nėra – tik pelkė, apaugusi, kaip rašoma durpių kasėjų atvežtuose dokumentuose, menkaverte degraduojančia augmenija.
Tačiau po mėnesio prie šio klausimo sugrįžę Jurbarko savivaldybės tarybos nariai jau buvo kur kas geriau išanalizavę durpinininkų planus ir įsigilinę į galimas pasekmes. Prabilta, kad Dainių miškelis yra gana vertingas: 2004 m. Miškotvarkos institutas nustatė, kad šiame miške yra 27 tūkst. kietmetrių medienos. Miškininkai atvirai sakė, jog tai pats geriausias, pirmo boniteto, miškas, kuriame auga maždaug 50 metų drebulės, apie 60 metų beržai.
Be to, šis miškas turi dar ir kitą, kone svarbesnę Jurbarkui reikšmę – iš dalies jis sulaiko nuo „Dainių“ kiaulių komplekso sklindančią smarvę. Įkūrus durpių perdirbimo įmonę, Jurbarką kartu su smarve užpūstų dar ir baisus dulkių debesis.
Tokio visa apimančio argumento pakako, kad taryba 2012 m. vasario mėnesį nepriimtų sprendimo, atveriančio kelius detaliajam planui parengti ir valstybinės žemės paskirčiai pakeisti. Bendrovė iš karto apskundė jį teismui, kuris įpareigojo rajono tarybą dar kartą svarstyti UAB „Presto durpės“ prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą.
Bendruomenės prašymu pernai savivaldybė paskelbė Jurbarkų seniūnijos gyventojų apklausą dėl miško žemės, esančios Dainių pelkėje, Dainių kaime, pavertimo kitomis naudmenomis ir durpių karjero įrengimo. Apklausoje dalyvavęs 421 seniūnijos gyventojas pasisakė prieš miško žemės paskirties keitimą. Apklausos rezultatai tapo pagrindiniu savivaldybės tarybos motyvu priimti verslininkų prašymo netenkinantį sprendimą.
Šio sprendimo UAB „Presto durpės“ neskundė, todėl atrodė, kad durpių kasėjai suprato pelkės kaimynystėje gyvenančių žmonių norą išsaugoti mišką. Dabar gi paaiškėjo, kad jie tik laukė naujos galimybės. Ją verslininkams suteikė naujas teritorijų planavimo įstatymas ir šių metų vasario mėnesį aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintos naujos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės.
Sužinojęs apie sprendimą pradėti rengti Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo planą, Jurbarko rajono meras Ričardas Juška kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, tačiau gegužės viduryje savivaldybę pasiekęs atsakymas nežada nieko gero.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorių pavaduojantis Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška paaiškino, kad leidimas naudoti durpių išteklius bendrovei buvo išduotas 2006 metais, jis galioja, jo išdavimo veikslas niekuomet jokiu lygmeniu nebuvo skundžiamas ir niekuomet nebuvo bandoma jį nuneigti kaip išduotą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjo pasirašytame rašte teigiama, kad prieš išduodant leidimą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, jį be pastabų suderino ir Jurbarko rajono savivaldybė, kuriai tuomet nepasirodė reikšmingas faktas, kad Dainių pelkė priskirta Eržvilko seniūnijai.
Rašte paneigti ir visi savivaldybės išdėstyti nuogąstavimai dėl aplinkos taršos – dulkių, triukšmo, durpyno gaisrų galimybės. Pasak V. A. Januškos, prieš priimdama sprendimą leisti durpių gavybą Dainių pelkėje, Aplinkos ministerija pasitelkė kompetentingus konsultantus, kurie patikrino vietoje ir papildomai nustatė Dainių telkinio aplinkosauginę vertę bei jo panaudojimo durpių gavybai tikslingumą.
„Tarnyba mano, kad jūsų rašte išdėstytose pastabose yra tik išreikšta pasikeitusi Jurbarko rajono savivaldybės pozicija dėl Dainių telkinio išteklių naudojimo, tačiau nėra pateikta konstruktyvių pasiūlymų dėl planavimo tikslų, todėl priimant galutinį sprendimą dėl naudojimo plano rengimo į šias pastabas neatsižvelgta“, – rajono merui atsiųstame atsakyme rašo Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas V. A. Januška.
Iš šio paaiškinimo galima suprasti, kad savivaldybės bandymas įšokti į nuvažiavusį traukinį – beviltiškas. Kovoti dėl žmonių ramybės, švarios aplinkos ir priemiestinio miško, į kurį jurbarkiečiai vyksta grybauti ir spanguoliauti, reikėjo prieš dešimt metų, kai UAB „Presto durpės“ užsakymu buvo rengiamas būsimos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tuo metu rajono meru dirbo Aloyzas Zairys, jo pavaduotoju buvo išrinktas R. Juška, o savivaldybės administracijai vadovavo Vidmantas Juzėnas – iš jų ir turėtume pareikalauti asmeninės atsakomybės.
Nors dabar savivaldybės administracija Dainių durpyno klausimu rodo didelį rūpestį, iš tiesų tik ranka pamojuoja nuvažiuojančiam traukiniui. Paklausta, kokių veiksmų savivaldybė planuoja imtis dėl išduoto leidimo rengti durpyno dalies naudojimo planą, Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė tvirtino mananti, kad tą klausimą analizuos rajono vadovų sudaryta komisija, geriausiu atveju posėdžiausianti ateinančią savaitę.
Apskųsti Lietuvos geologijos tarnybos sprendimą leisti pradėti rengti durpyno naudojimo planą savivaldybė galėjo per mėnesį. Jei to nepadarė, nebeturės galimybės prieštarauti ir durpyno naudojimui. Nors parengtas planas turės būti derinamas su visuomene, akivaizdu, kad į jos nuomonę tikriausiai jau niekas nebeatsižvelgs – kaip priimdami sprendimą Lietuvos geologijos tarnybos vadovai neatsižvelgė ir į gyventojų apklausos rezultatus. Juo labiau kad pasikeitus teritorijų planavimo įstatymui sprendimus dėl sklypų naudojimo kaimo vietovėse priima ne savivaldybės, o Nacionalinė žemės tarnyba.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook