Darbas už dyka – priemonė motyvuoti bedarbius (0)

Neaprūpino net įrankiais

Konfliktas tarp Ž. Juškos, savo įmonėje terminuotai įdarbinusio maždaug 16 Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus klientų, ir Viešvilės medelyne dirbusių moterų kilo praėjus vos dviem savaitėms po darbo sutarties sudarymo. Gegužės 6-osios popietę, pareiškęs, kad toks darbas jam neapsimoka, Ž. Juška savo darbuotojus išvarė namo. Po kelių dienų pakviesti atsiimti atlyginimo žmonės neteko žado – už keliolika darbo dienų jiems buvo išmokėta nuo 105 iki 260 Lt.
Į redakciją buvusias bendradarbes atsivedusi Martina Andriuškaitė pasakojo, kad apsidžiaugė balandžio viduryje gavusi pasiūlymą dirbti Viešvilės medelyne, juolab kad buvo žadama mokėti minimalų atlyginimą.
„Darbas buvo nelengvas – vieni rovėme medelius, kiti rišome juos po 25, trumpinome šaknis, mirkėme specialiame tirpale. Blogiausia buvo tai, kad darbdavys neaprūpino įrankiais – buvo dienų, kai 16 ar 17 darbuotojų turėjo du kastuvus, o kiti vertėsi kaip išmanė. Veždavomės net savo įrankius, darbo pirštines, ne vieną dieną dirbome žliaugiant lietui, bet dėl blogo darbo organizavimo per dieną prikasdavome vos 5–7 tūkstančius sodmenų, nors greta dirbusi viešviliečių brigada paruošdavo apie 20 tūkstančių vienetų sodinamosios medžiagos“, – guodėsi moterys.
Martina pripažino, kad biržos kontingentas – ne saldainiukai. Buvo visko – į darbą vyrukai atvažiuodavo nespėję išsipagirioti, todėl vos paslinkdavo, kai kurie pakampėse vemdavo. Vieną jų nuolat kamavo epilepsijos priepuoliai, tačiau darbdavys, matydamas jo kančias, ton pusėn nežengdavo nė žingsnio. Proto negalią turinti mergina nemokėjo skaičiuoti, dėl to iš jos nuolat būdavo tyčiojamasi.
„Kad jos negalia netrukdytų dirbti, mes pačios skaičiuodavome jos išrautus medelius ir viską darėme, kad tik daugiau uždirbtume. Dėl to negalėjome neįsižeisti, kai Žydrūnas visiems į akis tėškė, kad jam nešame tik nuostolius, ir kažkas mums turi uždirbti atlyginimą“, – piktinosi M. Andriuškaitė.

Nepareikalavo viso uždarbio

Martina tikino išvis nesupratusi, ar Ž. Juškos įmonėje dirbo legaliai. Keletą kartų paprašiusi darbo sutarties ir pažymėjimo, ji išgirdo tik darbdavio keiksmus ir reikalavimus netrukdyti jam dirbti.
Į redakciją atėjusi Rasa nuo balandžio 14 iki gegužės 6 d. uždirbo 260 Lt, tiek pat dirbusi Daiva iš darbdavio gavo 230 Lt, o trim dienom vėliau dirbti pradėjusi Martina – tik 140 Lt. Visos moterys tvirtino, kad liepdamas pasirašyti ant algalapio, darbdavys pirštu uždengė joms priskaičiuotą pinigų sumą.
„Bet mes nesame kvailos, matėme, kad turėjome gauti po 400 Lt. Ž. Juška nuo kiekvienos iš mūsų uždirbo po kokius 200 Lt, tai paskaičiuokite, kiek jam liko“, – skundėsi miško darbininkės, neišdrįsusios pareikalauti, kad darbdavys išmokėtų visą joms priklausančią pinigų sumą.
Šią savaitę šeši Ž. Juškos įmonėje dirbę asmenys parašė ir išsiuntė skundą Valstybinei darbo inspekcijai, nes įtaria, kad darbdavys ne tik galėjo pasisavinti jų uždarbį, bet ir padaryti daugiau Darbo kodekso pažeidimų.
„Net jei ir nieko nepasieksime, žmonės turi žinoti, kad tokiose įmonėse jie įdarbinami tik dėl to, kad būtų ką išnaudoti. Medelyne mes dar galėjome ilgai dirbti – darbų tikrai buvo, bet R. Juška nusprendė, kad mes jam neapsimokame. Paskui sakė, kad po poros savaičių galėsime ateiti ravėti miško – už 100 kv. m mokės po 20 Lt. Vadinasi, vėl ims iš biržos kitus žmones ir vėl apgaudinės“, – mano skundą parašiusios moterys.

Birža darbdavių nerūšiuoja

Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus specialistė Aldona Augaitienė prisiminė, kad Ž. Juška prašė biržos suteikti įdarbinimo subsidijas šešiems ar aštuoniems bedarbiams, tačiau buvo skirtos tik dvi, todėl kitus žmones priėmė dirbti pagal terminuotas darbo sutartis.
Pasak A. Augaitienės, bedarbiai neturi teisės atsisakyti darbo, todėl jei nebūtų priėmę pasiūlymo dirbti Ž. Juškos įmonėje, būtų netekę ne tik bedarbio statuso, bet ir valstybės paramos socialiai remtinoms šeimoms.
„Niekas neverčia žmonių registruotis biržoje, bet jei ieško darbo, turi eiti dirbti, kai tik yra siūloma vieta. Mes neturime kitų priemonių motyvuoti bedarbius “, – sakė A. Augaitienė.
Specialistė tikino, kad birža negali vertinti darbdavio net tada, kai akivaizdu, kad retas darbuotojas jam sugeba įtikti. Nes nė vienas, registruojantis laisvas darbo vietas, nepasako, kad nemokės atlyginimo ir nesilaikys Darbo kodekso reikalavimų.
„Kitas reikalas, jei bus nustatyta, kad darbdavys tikrai pažeidė įstatymus. Gal tada mes jam ir galėsime parodyti duris“, – svarstė A. Augaitienė.
Darbo biržos atstovė pripažino, kad tie, kurie registruojasi biržoje dvejus trejus metus, labai dažnai tikrai nenori dirbti, ir reikia pasistengti juos priversti ko nors imtis. Tačiau moterys, atėjusios skųstis Ž. Juškos įmone, nebuvo panašios į nenorinčias dirbti, todėl galima įtarti, kad darbdavys tikrai nesuteikė joms sąlygų sąžiningai užsidirbti atlyginimą.

Taisys sutarties sąlygas

Telefonu paklaustas, dėl ko kilo konfliktas su įmonės darbuotojais, Šakių rajono gyventojas Ž. Juška pripažino, kad suklydo į darbo sutartį įrašydamas mėnesinį 800 Lt atlyginimą.
„Aš visiems sakiau, kad reikės užsidirbti, ir informavau, kad už 1000 išrautų, po 25 surištų ir paruoštų sodinti medelių mokėsiu 15 Lt. Faktas, kad žmonės ėjo dirbti tik dėl to, kad birža juos vertė, o prievarta – koks darbas? Dirbo nekokybiškai, nemokėjo net skaičiuoti – vietoj 25 medelių urėdija rasdavo 22, dėl to man būdavo reiškiami priekaištai“, – guodėsi Ž. Juška.
Jis neslėpė, kad iš 16 darbuotojų įmonėje iki šiol liko dirbti tik du, atleisti net tie, kuriems buvo skirtos darbo biržos subsidijos. Tačiau Ž. Juška nenusimena – netrukus jis vėl eis į biržą ir vėl rinksis darbuotojus. O kadangi jau gavo jurbarkiečių pamoką, į darbo sutartį įrašys punktą, apdraudžiantį nuo skundų – nuorodą, kad atlyginimas bus mokamas pagal išdirbį ir reikalavimą padengti urėdijai nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiško darbo.

Įkainius numuša patys

Jurbarko miškų urėdo pavaduotojas Edmundas Mačieža įsitikinęs, kad sąlygas nesąžiningiems darbdaviams tyčiotis iš žmonių sudaro valstybė, reikalaudama, kad urėdijos skelbtų darbų pirkimo konkursus.
Pasak E. Mačiežos, nors šiuo metu valstybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už darbą yra 4,95 Lt, konkurse dalyvaujančios įmonės sugeba pasiūlyti ir 2,5 Lt. Tai rodo, kad tokie konkursai tik smarkiai pablogina žmonių socialinę padėtį.
„Jei įmonės vadovai mato, kad neapsimoka dirbti, turėtų neiti ir nedalyvauti konkurse, nesudaryti sutarčių, bet kai jie patys numuša darbų įkainius, urėdijoms nėra jokios galimybės juos padidinti“, – sakė E. Mačieža.
Urėdo pavaduotojas tikino, kad didžiausia blogybė – įmonių savininkų noras kuo greičiau ir daugiau praturtėti. Mokėdami centus savo darbuotojams, jie negali reikalauti, kad darbas būtų atliktas kokybiškai, o dirbdami bet kaip sulaukia priekaištų dėl kokybės. Taip, pasak E. Mačiežos, atsitiko ir Ž. Juškos įmonei, šiemet laimėjusiai urėdijos skelbtą konkursą.
„Pavasarį mums medelyne reikia bent 100 žmonių, todėl tokie darbdaviai – tikra nelaimė. Verčiamės kaip išmanome, patys ieškome darbuotojų, bet tada konkursą laimėjusių įmonių savininkai skundžiasi, kad iš jų atimame uždarbį. Tačiau man aišku, kad darbų buvo, žmonės galėjo dirbti ir užsidirbti, tik ir savininko, ir darbuotojų požiūris į darbą turėjo būti kitoks“, – užtikrino Jurbarko miškų urėdo pavaduotojas.

Daiva BARTKIENĖ