Daugiabučių renovacija tirpdo pasitikėjimą valdininkais (0)

Jurbarko daugiabučiams renovuoti taikomos išskirtinės sąlygos. Penkių namų gyventojams, nusprendusiems dalyvauti pirmame renovavimo etape, tereikia prisidėti tik 15 proc. lėšų nuo bendros projekto sumos. Tokia lengvatinė sąlyga numatyta tik probleminių teritorijų, kokia yra ir Jurbarko rajono savivaldybė, gyventojams.
Sakoma, pirmoji kregždė – dar ne pavasaris, šis posakis tinka ir jurbarkiečiams. Kol kas nėra vietinės patirties, o renovuoti numatytų daugiabučių bendrijų pirmininkai ar jų atstovai jau varsto savivaldybės valdininkų kabinetų duris ir aiškinasi labiausiai rūpimus klausimus. Juk vasara persirito į antrą pusę, o statybų darbai dar nepradėti. Gyventojų atstovai nelabai susikalba su už renovavimą atsakinga rajono valdžia.
Atrodo, kad svarbiausios priežastys – informacijos apie renovavimą stygius ir pasitikėjimo vieni kitais trūkumas. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms atstovaujantys Raimondas Jukna, Irena Rukšnaitienė, Ona Didjurgienė, Albinas Kazakevičius ir Aloyzas Žukauskas jau ne pirmą kartą kalbėjosi su rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Petru Vainausku ir abi pusės kaskart išsiskyrė kiekviena su savo nuomone. Gyventojų atstovams atrodo, kad savivaldybė, nors ir padeda, tačiau labiau laikosi nuošalyje – jūsų namai, jūsų problemos ir rūpesčiai.
Tuo tarpu gyventojai įsitikinę, kad savivaldybė turi atstovauti žmonėms ir būti žymiai aktyvesnė, spartinti renovaciją, o renovuoti numatytus daugiabučius administruojanti ir už tai imanti mokesčius UAB „Jurbarko komunalininkas“ privalėtų administruoti ir kiekvieno namo renovavimo darbus.
Dariaus ir Girėno g. 62 namo gyventojų atstovo A. Žukausko tvirtinimu, darbų pradžia vilkinama ir dėl techninės priežiūros specialisto nepaskyrimo. Nors konkursai darbams jau įvykę ir rangovai pasiruošę dirbti, sudarę darbų grafikus, tačiau kol kas nieko nevyksta. Tokia savivaldybės pozicija, A. Žukausko įsitikinimu, stabdo namo renovavimo darbus. Gyventojų nuomone, bent jau pradžioje renovavimo administravimu turėtų užsiimti UAB „Jurbarko komunalininkas“.
„Mūsų namo gyventojų bendrija „Jurūta“ su UAB „Jurbarko komunalininkas“ pasirašiusi pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, už tai bendrovė ima mokesčius, administruoja surinktas namo priežiūros lėšas. Todėl galėtų prižiūrėti ir namo renovavimo darbus, nereikėtų gaišti laiko ir ieškoti kitų administratorių. Kam mums samdyti antrą administratorių, kai nežinia, ką tas veikia? Kai lengva, kai nereikia dirbti, tada administruoja, o kai jau reikia padirbėti, kai sunkiau, tada – į krūmus. Pasibaigs namo renovavimas, tuomet vėl toliau administruos”, – įsitikinęs A. Žukauskas. Pasak jo, Kelmėje namų renovavimą administruoja ta pati įmonė, kuri namą prižiūrėjo prieš renovavimą, prižiūrės ir po atnaujinimo. „Tai kodėl Jurbarke negali taip būti, kodėl šalia esamo administratoriaus turime samdyti dar vieną?” – sakė A. Žukauskas.
I. Rukšnaitienė aiškinosi, kaip bus su nemokiais daugiabučių gyventojais. Juk tokių yra kiekviename name, kaip bus įvertintas kiekvienas butas, jeigu jame jau pakeisti langai, durys, kas turi viską suskaičiuoti ir aiškiai pasakyti, kiek turės už renovavimą mokėti kiekvieno buto savininkas?
Rajono savivaldybės administracijos direktoriui P. Vainauskui atsakyti į gyventojų klausimus padėjo Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Šaltinis, tačiau daugiabučių gyventojams labiau rūpi ne jau iš dalies žinomi atsakymai, o kodėl vėluoja renovavimas. Kai darbai nusitęs į rudenį, nukentės kokybė. Gyventojai nori, kad darbai būtų pradėti kuo greičiau, tuo tarpu valdininkai murkdosi įvairiausių biurokratinių problemų sprendimo sūkuryje.
Pasak G. Šaltinio, opus techninės priežiūros klausimas jau išspręstas. Pasak valdininko, pagal projekto reglamentą techninės priežiūros paslaugos viešame konkurse perkamos tik įvykus rangos darbų konkursui. O kol vyksta pirkimo procedūros, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinai techninę priežiūrą vykdyti paskirti licencijas turintys savivaldybės administracijos valdininkai. Tad, pasak G. Šaltinio, pradėti renovuoti namus dabar nėra jokių kliūčių.
Toks sprendimas netenkina daugiabučių bendrijų atstovų dėl labai paprastos priežasties – gyventojai nelabai pasitiki savivaldybės specialistais. Pasak jų, šie tik truputį pakontroliuos ir dings, paskui administruos antri, treti, kol taps neaišku, kas atsakingas už konkrečius darbus.
Jurbarko daugiabučių renovavimas, pasak G. Šaltinio, užsitęsė ir dėl kitų priežasčių. Dokumentus pateikti net kelis mėnesius vėlavo projektavimo darbų konkursą laimėjusi UAB „Panevėžio projektas“. Bendrovė projektą turėjo pateikti 2010 m. rugsėjo, o jį pabaigė tik šiemet kovo mėnesį.
Renovuoti numatytų daugiabučių gyventojų atstovai tai vertina kaip rajono valdininkų aplaidumą, nes atrodo, kad dėl pusės metų gaišaties rajono valdininkams galvų neskauda. O perniek praleistas renovavimo darbams geriausias laikas.
Dėl pavėluoto projekto vėlavo ir jį vertinę ekspertai. Rangovai, dalyvavę kovo 18 d. vykusiame konkurse, taip pat suklupo. Kauniečių bendrovė „Statybų skliautas“, ketinusi dirbti viena, nepateikė licencijos specializuotiems darbams ir tuo pažeidė konkurso sąlygas, o bendrovė – „Vilkasta“ būtent dėl to pareiškė pretenzijų. Konkurso komisijai teko išklausyti abi puses ir vadovaujantis konkurso nuostatais išspręsti kilusius nesutarimus. Gerai, kad neprireikė teisminių ginčų.
Penkių daugiabučių kaip vieno objekto renovavimas išskaidytas į atskiras dalis, tad teko antrą kartą skelbti darbų konkursą. Jis sėkmingai įvyko birželio 29 d., dalyviai jau pateikė garantinius raštus. Pasak G. Šaltinio, dabar laikinai išsprendus techninės priežiūros klausimus, kliūčių pradėti darbus nėra. Tris daugiabučius – Valančiaus g. 2, Darius ir Girėno g. 62 ir 33 – renovuos UAB „Avona“ iš Kauno, Dariaus ir Girėno g. 58 – UAB „Vilkasta“ iš Vilkaviškio, daugiabutį Kranto g. 4 –UAB „Ortitas“ iš Panevėžio.
Kiek renovavimas kainuos kiekvieno buto savininkui, pasak G. Šaltinio, gyventojai galėjo seniai susiskaičiuoti ir patys. Už vieną kvadratinį metrą reikės mokėti maždaug nuo 80 iki 115 litų. Tą patvirtino ir A. Žukauskas: jų namo gyventojams vidutiniškai teks mokėti apie 80 litų už kv. m. Tuo tarpu Dariaus ir Girėno g. 58 namo gyventojams ši suma suskaičiuota didesnė – apie 112 Lt. Valančiaus g. 2 namo gyventojai mokės truputį daugiau – maždaug 115 Lt. Kas savo butuose jau pasikeitęs langus ar duris į šiuolaikinius, sandarius, antrą kartą mokėti nereikės.
Kadangi renovuoti numatytus namus jau seniai administruoja UAB „Jurbarko komunalininkas“, tai, gyventojų atstovų tvirtinimu, ne kas kitas, o būtent „Jurbarko komunalininkas“ ir privalėtų rūpintis renovuojamų namų projektų įgyvendinimu. A. Žukauskas ir O. Didjurgienė nurodė, kad tokia sąlyga neva įrašyta ir sutartyse su bendrove.
Tačiau UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius tokios atsakomybės kratosi: bendrovė neturinti tokio darbo patirties, reikėtų papildomai samdyti specialistų, tad gyventojai tegul ieškosi tuo užsiimančių agentūrų.
Tuo tarpu gyventojai nori ir siekia, kad jų namai būtų pradėti kuo greičiau renovuoti, o darbų vilkinimas pakerta ir taip nekokią rajono valdininkų reputaciją. Juk Europos Sąjunga ne vien tik pagal Sanglaudos veiksmų programą Lietuvos gyventojams rodo didelį pasitikėjimą, tačiau procesą stabdo biurokratinės kliūtys. Gal kai kam atrodo, jog nieko tokio, jei keli milijonai Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų jurbarkiečiams skirtos paramos, nesugebėjus jos laiku panaudoti, gali nukeliauti į kitą rajoną. Juk dėl to mūsų valdininkų algos liks tos pačios, o darbų bus mažiau...
 Savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis siūlė bendrijų atstovams patiems pasidomėti renovavimo projektus administruojančiomis agentūromis ir jų pasiūlymais. Vedėjo požiūriu, nebūtinai daugiabučių renovavimo administratoriumi turi būti tik „Jurbarko komunalininko” atstovas: samdykitės kitus – iš pašalės, nes komunalininkai administruoti namų renovavimo nesugebės ir tam neturi galimybių.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorių D. Dragūnavičių paragino nevengti atsakomybės ir per dvi savaites pateikti išvadas, kiek bendrovei papildomai kainuotų daugiabučių renovavimo administravimas. Jeigu bendrovės kaina gyventojams pasirodys per didelė, tuomet jie galėtų ieškotis kitų administratorių.
Galima numanyti, kad taip ir bus, nes jei bendrovė nenori tokio darbo imtis, tai kainą, kuri bus nepriimtina gyventojams, nustatyti nesunku. Tačiau keista, kad gavę Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinių fondų paramą valdininkai darbų vengia, o renovuoti numatytų daugiabučių gyventojų atstovai patys eina į savivaldybę raginti valdininkus aktyviau dirbti savo tiesioginį darbą.

Vincas Kriščiūnas