Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Dėl prieplaukos užvirė kova

Dėl prieplaukos užvirė kova (4)

2018-06-20

Kalnėnų uoste porą metų plūduriavusios mobilios prieplaukos prireikė visiems – ir Smalininkų bendruomenei, ir ją saugojusiam verslininkui. L. Pilecko nuotr.

Praėjusią savaitę Kalnėnų uoste užvirė tikros aistros. Birželio 15-ąją čia atvyko Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas su keliais darbuotojais. Vyrai planavo pasiimti savivaldybei priklausančią pontoninę prieplauką ir plukdyti į Smalininkus. Tačiau to padaryti neleido greta uosto įsikūręs verslininkas Ričardas Plėšikaitis.

Grįžo tuščiomis

Savivaldybei priklausanti Seredžiaus prieplauka Kalnėnų uoste, kurio dalis priklauso R. Plėšikaičiui, atsidūrė dar 2016-aisiais. Tuomet buvęs savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas tikino, kad taip siekiama prieplauką išsaugoti ir sumažinti eksploatacijos išlaidas.

Nors šiandien savivaldybės atstovai neigia, kad su verslininku buvo susitarta, jog šis prižiūrės pontoną, pastarasis tvirtina būtent taip.

Konfliktas tarp Smalininkų seniūno ir R. Plėšikaičio dar kartą apnuogino senas laivybos žaizdas rajone. Dabartinė padėtis – sunkiai išsprendžiama be didelių investicijų. Laivams nėra kur švartuotis, o planai tvarkyti prieplauką Jurbarke ar įrengti kitą uostą kol kas plaukioja virš debesų.

Nepaisant to, smalininkiečiai ne pirmus metus kalba apie miestelio uosto gaivinimą. Uostas ilgai nenaudojamas ir net išbrauktas iš Vidaus vandenų kelių direkcijos registro.

„Turime planų, kad uostas vėl būtų įtrauktas į Vidaus vandenų kelių direkcijos registrą. Tuomet jis turėtų būti išvalytas ir galėtume juo naudotis. Kol vyks šitie procesai, planuojame pastatyti pontoną, kuriam švartavimo vietą ir tam reikalingą infrastruktūrą įrengsime vietos bendruomenės ir verslo pastangomis ir lėšomis“, – dar prieš porą mėnesių sakė R. Alminas.

Seniūnas, gavęs savivaldybės administracijos leidimą, praėjusį trečiadienį susiorganizavo pagalbą, susirado laivą, kuris būtų pontoną nuvilkęs iki Smalininkų, ir nuvyko į Kalnėnų uostą. Tačiau smalininkiečių planus sugriovė jau minėtas konfliktas su verslininku R. Plėšikaičiu. Pastarasis tikina negalėjęs atiduoti pontono neaišku kam.

„Prašiau, kad pateiktų kokius nors dokumentus – savivaldybės nurodymą pasiimti pontoną, dokumentus. Jie nieko neturėjo, tai kaip aš atiduosiu? Tuomet, kai pontoną atvilko, buvo žodinis susitarimas su savivaldybe, kad aš jį prižiūrėsiu. Žinoma, jie dabar gali sakyti, kad nieko su manimi nesitarė. Tačiau buvo taip, kaip sakau“, – tvirtino R. Plėšikaitis.

Gaili laiko ir lėšų

Verslininkas tikina, kad jei savivaldybė tikrai nori pasiimti savo prieplauką, tą gali padaryti. Tačiau jam pačiam tiesiog gaila laiko ir pinigų, kuriuos išleido saugodamas ir prižiūrėdamas mobilią prieplauką.

„Įrengiau tvirtinimus, nes net nebuvo kur pririšti. Išbetonavau nulipimą. Man tai tas pats, tegul pasiima, tačiau Šakių savivaldybė pasielgė sąžiningiau. Jie buvo palikę savo pontonus saugoti ir pasiimdami simboliškai už jų saugojimą sumokėjo. Vis tik, nors uostas ir priklauso Vidaus vandenų kelių direkcijai, reikia pripažinti faktą, kad pontonas buvo prižiūrimas“, – sakė verslininkas.

Mintyse – gyvas uostas

R. Plėšikaitis apgailestauja, kad, jo manymu, savivaldybė į Kalnėnų uostą nežiūri rimtai. Verslininko nuomone, ši vieta galėtų tapti puikiu užutekiu net ir šimtui laivų. Tačiau tokiam projektui būtinas protingas savivaldos ir verslo bendradarbiavimas.

„Gaila, kad manęs nepakvietė į neseniai vykusį valdžios ir laivų savininkų susirinkimą, kur jie kalbėjo apie naują uostą. Kam kasti naują, jei galima šiek tiek patvarkius puikiai naudoti šitą? Tai, kad jis yra šiek tiek atokiau miesto – ne bėda. Nori į miestą – išsikvietei taksi ir važiuoji. Jokių problemų“, – tikino R. Plėšikaitis.

Pasak vyro, jei savivalda nuspręstų, kad uostas būtų Kalnėnuose, čia bėgant laikui atsirastų ir visa reikalinga infrastruktūra – nuo degalų prisipylimo iki viešbučio ir kitų paslaugų.

„Tikrai noriu gyvo uosto. Gražu, kai laivai atplaukia ir išplaukia. Sutikčiau su tuo, nors suprantu, kad tuomet turėčiau iš čia išsikelti kitur gyventi, nes ramybės nebebūtų“, – tikino R. Plėšikaitis. Verslininkas tvirtina, kad kol savivalda nesiims rimtų ir realių žingsnių, kad Jurbarke galėtų švartuotis bent pusšimtis laivų, joks verslas į uostą ir jo paslaugas neinvestuos.

„Mažųjų laivelių prieplauka yra puikus pavyzdys. Skaičiuokit: aštuoni laivai po šimtą eurų per mėnesį – aštuoni šimtai. Trims sargams reikia mažiausiai 1200 eurų algoms. Žiaurus minusas. Tuo viskas ir pasakyta“, – tvirtino verslininkas.

Mobili prieplauka – Smalininkams

Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė stebisi, kad kilo konfliktas dėl savivaldybei priklausančios mobilios prieplaukos. Pasak direktorės, jokių oficialių sutarčių su R. Plėšikaičiu dėl iš Seredžiaus atplukdytos prieplaukos saugojimo savivaldybė nėra sudariusi.

„Buvo tartasi su Vidaus vandenų kelių direkcija, kuriai priklauso uostas. Verslininkas tikrai neturi jokios teisės pontono neatiduoti ar kažko reikalauti“, – tikino R. Rekešienė. Valdininkė tvirtino, kad artimiausiomis dienomis problema bus išspręsta ir prieplauka atsidurs Smalininkuose.

„Smalininkų bendruomenė ne vienus metus kalba apie uosto gaivinimą. Tačiau tai – didžiulės lėšos. Tikrai neskubėsime atlikti darbų už pusę milijono ar daugiau. Prieplauka bus puikus bandymas, kuris parodys, ar ten laivai švartuojasi, ar ne“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė.

Laukia iniciatyvų

Reaguodama į R. Plėšikaičio mintis, kad savivalda ir verslas turėtų dirbti kartu efektyviau nei dabar, R. Rekešienė tikina, kad savivaldybė visada prisidės prie projektų, jei tik pats verslas rodys konkrečias iniciatyvas.

Kaip pavyzdį ji pateikia „Vila Bisena“ įkūrėjo Antano Grumuldžio planus ir veiklą. Verslininkas nusprendė turistus plukdyti laivu per Nemuną iš Panemunės pilies į Gelgaudiškio dvarą.

„Žmogus investavo į laivą, turi labai konkrečių užmojų. Mes savo ruožtu suteikėme infrastruktūrą – prieplauką prie Panemunės pilies ir elektros įvadą, nes laivą reikės pakrauti. Tikrai svarstytume ir kitus projektus, jei laivavedžiai ar verslininkai konkrečiai sakytų – mes darome tai, o iš jūsų reikėtų to ir to“, – sakė V. Rekešienė.

Buvusi Seredžiaus mobili prieplauka, kaip ir dar kelios, buvo įrengtos pagal Turizmo departamento vykdytą projektą, vėliau jos perduotos savivaldybei.

Lukas Pileckas



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook