Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Direktorė: ateitis – kokybiškas mokslas, o ne jungtinės klasės

Direktorė: ateitis – kokybiškas mokslas, o ne jungtinės klasės (8)

2017-11-06

Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė įsitikinusi, kad moksleivius ir jų tėvus reikia raginti rinktis kokybišką mokslą. L. Pilecko nuotr.

Jungtinės klasės – Smetonos laikų atgyvena, o mokiniams privaloma užtikrinti kuo geresnį išsilavinimą. Tokią žinutę išklausiusi raudoniškių priekaištus esą dėl viliojamų vaikų siunčia Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė. Vadovė įsitikinusi, kad prioritetas ir lėšos rajone turi būti skiriamos konkurencingoms ugdymo įstaigoms, o ne merdinčioms mokykloms reanimuoti.

Spalio 21 d. „Šviesoje“ publikuotą straipsnį „Planai perkelti mokyklą perša graudžias mintis“ perskaičiusi Veliuonos gimnazijos direktorė V. Greičiūtė nemaloniai nustebo. Tą patį patyrė ir mokyklos bendruomenė – pedagogai, mokiniai ir jų tėvai.

Publikacijoje buvo aprašyta, kad Raudonėje ir rajono savivaldybės koridoriuose sklando idėja miestelio pilyje esančią mokyklą perkelti į seniūniją, o piliai ieškoti investuotojo. Tokį sprendimą politikai ir valdininkai svarsto ne iš gero – Raudonės mokyklai trūksta vaikų.

Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas atviravo, kodėl, jo manymu, Raudonės mokykloje sumažėjo vaikų. Viena priežasčių, kad Veliuonos gimnazija esą „nachališkai siurbia“ mokinius iš jai nepriklausančios teritorijos.

Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė įsitikinusi, kad tokios seniūno šnekos nėra etiškos. Rajono bendruomenės tikslas turėtų būti ne saugoti merdinčias mokyklas, o užtikrinti vaikams kuo geresnį išsilavinimą.

„Man, kaip ugdymo įstaigos vadovei, tai girdėti yra labai skaudu. Laikraščio skaitytojams turbūt susidaro vaizdas, kad iš Raudonės pagrindinės mokyklos pas mus atvyksta labai daug mokinių. Tačiau turiu skaičius. Nuo rugsėjo 1 d. šiais mokslo metais pas mus atvyko į pirmąją gimnazinę klasę viena mokinė, nes Raudonėje nesusiformavo devinta klasė. Dar du ugdytiniai atvyko į priešmokyklinę ugdymo grupę. Jie atvyko kartu su devintoke sese. Ir viskas“, – sakė direktorė.

Nuo 2016-ųjų į trečią klasę gimnazijoje atvyko viena mergaitė. Tačiau per mokslo metus, vasarį, atvyko dar trys mokiniai – į darželį, į pirmą ir vienas į ketvirtą klasę.

„Pripažįstu faktą, kad pas mus mokosi Raudonės pagrindinei mokyklai priklausančių teritorijų vaikų iš Pasnietalio, Stakių ir Raudonėnų kaimų. Tokių vaikų pradinėse klasėse yra šeši, trys jų mokosi nuo pirmos klasės. Dar vienas – tas, kuris atvyko vasario mėnesį. Kyla klausimas, kodėl jau mokslo metams įpusėjus vaikai pakeitė ugdymo įstaigą“, – sakė direktorė.

Nepritaria jungtinėms klasėms

Gimnazijos vadovė mano puikiai žinanti priežastį, kodėl dalis vaikų iš Raudonės atvyksta mokytis į Veliuoną. Tai – jungtinės klasės. Tėvai, kurie nori kokybiško vaikų ugdymo, renkasi mokyklą su atskiromis klasėmis.

Penktose-aštuntose klasėse taip pat mokosi šeši moksleiviai, kurie turėtų lankyti Raudonės mokyklą. Nuo devintos iki dvyliktos klasės mokosi devyni tokie vaikai.

„Vienas jų atvyko pernai vasarį. Du pas mus mokosi nuo pirmos klasės, nes čia mokėsi jų broliai ir seserys. Vienas – nuo penktos klasės, dar vienas – nuo antros, kitas – nuo šeštos. Todėl iš tos teritorijos, kurią turėtų aptarnauti Raudonės mokykla, turime du penktokus, du šeštokus ir du aštuntokus. Manau, kad tų vaikų atvykimo priežastis – jungtinės klasės“, – sakė V. Greičiūtė.

Direktorė įsitikinusi, kad norint klestinčios Lietuvos, aukšto pragyvenimo lygio ir išsilavinusių vaikų, net kalbėti apie jungtines klases nederėtų.

„Kaip galima dirbti, jei sujungta penkta ir šešta, šešta ir septinta klasės? Koks gali būti ugdymas? Ir mokytojui be galo sunku, ir mokiniui mokytis sunku. Ugdymas tikrai kenčia. Galvoju, kad galimos išimtys. Paminėčiau Juodaičius, kurie yra atokiai nuo rajono centro. Gal pradinukai ten galėtų mokytis jungtinėse klasėse. Tačiau, jei jungtinės klasės yra mokyklose, kurios yra prie pagrindinio kelio, kai už dešimties kilometrų yra mokykla su atskiromis klasėmis, nesuvokiu, kam traumuoti tą vaiką? Manau, kad reikėtų tuo klausimu labai padirbėti su tėvais, kalbėtis, kad vaikui jungtinėje klasėje daroma žala ir kad jis būtų vežamas į kitą mokyklą. O dabar svarbu, kad tik ta jungtinė susiformuoja“, – stebėjosi pedagogė.

Būtent todėl V. Greičiūtė įsitikinusi, kad tėvai, kuriems rūpi vaikų išsimokslinimas, atveža atžalas į tas mokyklas, kuriose nėra jungtinių klasių. Tačiau socialiai labiau pažeidžiamos šeimos vis dar pasiduoda seniūno ar mokyklos direktoriaus spaudimui ir palieka vaikus jungtinėse klasėse.

Mokyklos vadovė savo žodžius iliustruoja pavyzdžiu. Ji mano, kad vieši kaltinimai iš raudoniškių lūpų pasipylė, kai į gimnaziją atvyko Raudonėnuose gyvenanti moteris ir paprašė priimti vieną vaiką į darželį, kitą – į trečią klasę.

„Tie vaikai mokėsi Skuodo rajone, Bartuvos progimnazijoje. Jeigu ta šeima pasirinko mūsų mokyklą, tai ar aš turėjau skambinti Raudonės seniūnui ir mokyklos direktoriui ir klausti, ar galiu priimti? Mes džiaugiamės, kad mūsų mokykla vertinama, tačiau žinau, kad po tokio moters sprendimo pas ją važiavo Raudonės seniūnas ir įtikinėjo grąžinti vaikus. Vaikų, kurie važiuotų pas mus, būtų daugiau – ir iš Klausučių, ir iš Raudonės, ir iš Seredžiaus, bet jų paprasčiausiai neleidžia. Kurių tėvai pakelia skandalą, tai tie ir ateina“, – pasakojo V. Greičiūtė.

Atsiveža kartu

Mokyklos vadovę stebina ir Raudonės seniūno Č. Meškausko pasvarstymai, kad vežti iš Raudonės seniūnijos mokinius į Veliuoną brangu.

„Į gimnazines klases mes galime priimti mokinius iš viso rajono. Jei mes vežamės į gimnazines klases tuos devynis vaikus, ar tada kainuoja, jei įlipa ir žemesnių klasių vaikai? Sako, kad pravažiuoja Raudonės mokyklą iš Raudonėnų? Tačiau pas mus jie atvyksta tuo pačiu autobusu“, – sakė V. Greičiūtė.

Direktorė tvirtina, kad geras sąlygas moksleiviams atvažiuoti užtikrina Jurbarko autobusų parko vadovų geranoriškumas. Vaikai atvežami prie mokyklos, jiems nereikia eiti į stotelę prie pakalnėje esančio pagrindinio kelio.

Namo mokiniai išvežami dukart – po šešių ir po aštuonių pamokų. Toks laikas pasirinktas, kad jie galėtų lankyti būrelius.

„Taip ir vaikų saugumas užtikrinamas, ir būrelius lankyti galima, nereikia anksčiau išsiprašinėti ir bėgti į mikriukus. Mes to pageidavome, rašėme prašymus ir į mūsų norus atsižvelgė, todėl visi esame patenkinti“, – pasakojo V. Greičiūtė.

Dar viena mokyklos pasipildymo kitų seniūnijų mokiniais priežastimi V. Greičiūtė laiko vaikų darželį. Šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 30 vaikų. Iš Raudonės apylinkių šiais metais darželį lanko 12 vaikų.

„Labai didelė tikimybė, kad šie vaikai pasirinks mūsų pirmą klasę. Pernai iš tos Raudonės teritorijos buvo septyni ugdytiniai“, – sakė direktorė.

Ateitis – kelios mokyklos

Gimnazijos direktorė atvira – jei Raudonės pagrindinė mokykla taps Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos skyriumi, vaikai greičiausiai bus vežiojami į Veliuoną, o ne mokomi Raudonėje. Taip nutiko ir su už 15 kilometrų nuo Veliuonos buvusia Gausantiškių mokykla.

„2016-ųjų rugsėjo 1 d. buvo planuota, kad tame skyriuje dar mokysis pradinių klasių mokiniai, tačiau paskutinėmis dienomis paaiškėjo, kad tų vaikų net dešimt nebuvo. Tuomet kreipiausi į savivaldybę, kad tą skyrių reikia uždaryti. Ten būtų buvusios jungtinės klasės. Vaikai sėkmingai dabar atvažiuoja pas mus“, – sakė direktorė.

Pasak V. Greičiūtės, likus keletui vaikų nebuvo galima užtikrinti tinkamos ugdymo kokybės. Be to, nesant reikiamo moksleivių skaičiaus sudėtinga pasiūlyti vaikams įdomią popamokinę veiklą – būrelius ir renginius. Pačioje gimnazijoje šiais mokslo metais veikia keturiolika būrelių.

„Yra dar vienas, labai svarbus, dalykas – vis daugėja mokinių, kuriems reikia teikti specialistų pagalbą – socialinio pedagogo, psichologo, logopedo. Pas mus tokie specialistai yra. O skyriuose? Mūsų psichologė dirba puse etato, tačiau ji sunkiai suspėja, todėl prašysime, kad padidintų krūvį, nes pagalbos poreikis didžiulis“, – tikino V. Greičiūtė.

Būtent dėl šių priežasčių vadovė įsitikinusi, kad rajone anksčiau ar vėliau reikės griežtos ugdymo įstaigų pertvarkos. Jos manymu, turėtų likti trys ar keturios mokyklos, į kurias vaikai bus atvežami. Uždarius merdinčias ir kokybiško išsilavinimo negebančias teikti mokyklas, pagerės konkurencingų ugdymo įstaigų situacija – jos gaus geresnį finansavimą.

„Reikėtų stiprinti perspektyvias mokyklas ir į jas investuoti. Reikėtų investuoti į pažangias mokymo priemones, į laboratorijas. Būtina teoriją sieti su praktika. Reikia stiprinti bibliotekų fondus. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą atlygį pedagogams tiek už pamokas, tiek už popamokinę veiklą, tuomet visi teiks kokybiškesnes paslaugas“, – sakė direktorė.

V. Greičiūtė papasakojo iki šiol Raudonėje aštrias aistras keliančią istoriją.

2015-ųjų rugsėjį į Veliuoną iš Raudonės mokyklos dirbti atėjo pradinių klasių mokytoja. Kartu su ja mokyklą paliko ir visa pirmokų klasė.

„Ta mokytoja ir Raudonėje, ir pas mus turi jaunųjų miško bičiulių būrelį ir labai daug ta linkme dirba. Labai gražūs atsiliepimai ir turtinga veikla, vaikai daug važinėja po Lietuvą. Galbūt natūralu, kad tie mokiniai kartu su mokytoja ir atvyko, nes norėjo tą veiklą tęsti“, – pasakojo V. Greičiūtė.

Gimnazijos direktorė įsitikinusi, kad būtent mokyklų bendruomenės turėtų suprasti, kad pagrindinis vaikų interesas – geras išsilavinimas. „Svarstau apie tai, ką pasakė raudoniškiai ir galvoju, kaip reikės kartu dirbti, jei ta mokykla taps mūsų gimnazijos skyriumi“, – kalbėjo V. Greičiūtė.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook