Duobės gatvėse neturėtų būti tik vairuotojų problema
Duobės gatvėse neturėtų būti tik vairuotojų problema (4)
Nuo sausio pradžios Algirdo gatvėje stovintis kelio ženklas įspėja vairuotojus, kad po vandentiekio avarijos likusi duobė dar neužtaisyta.
Problemas dėl duobių gatvėse iki šiol, regis, kėlė tik sostinės ir Kauno gyventojai, ne kartą išsireikalavę iš gatves prižiūrinčios įmonės kompensacijas už prakiurdytas padangas ir sudaužytus automobilius. Jurbarke kol kas laikomasi nuomonės, kad duobė gatvėje – vairuotojo, nesugebančio pasirinkti saugaus greičio, problema.
Įkrito į nepažymėtą duobę
Kaune studijuojantis Ignas Šuklinskas įsitikino, kad Jurbarke duobės tokios pat gilios kaip ir didžiuosiuose miestuose, tačiau požiūris į eismo saugumą smarkiai skiriasi. Vėlyvą sausio 5-osios vakarą įvažiavęs į Algirdo gatvėje UAB „Jurbarko vandenys“ paliktą duobę studentas gerokai apgadino savo automobilį, tačiau įmonės vadovų neįtikino, kad žalą patyrė dėl jų kaltės.
Ignas pasakojo, kad vėlų žiemos vakarą Algirdo gatvė nebuvo apšviesta, o duobė, likusi po vandentiekio avarijos – nepažymėta specialiais ženklais. Kaune studijuojantis vaikinas Jurbarke važinėja ne kasdien ir duobės nebuvo įsidėmėjęs, todėl netikėtai į ją skaudžiai trinktelėjęs buvo priverstas sustoti ir apžiūrėti savo automobilį. „Padangoje iškart pastebėjau guzą, o vėliau paaiškėjo, kad išmuštas ir tos pusės amortizatorius“, – tikino Ignas.
Išsikvietęs policijos pareigūnus ir paprašęs užfiksuoti, kad įvažiavęs į nepažymėtą duobę patyrė žalą, I. Šuklinskas tikėjosi, kad į jam atsitikusią nelaimę bus žiūrima geranoriškai. Policijos patruliai apie įvykį informavo UAB „Jurbarko komunalininkas“ atstovus, šie – vandentiekį remontavusius UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojus. Ignas tikina, kad kol įvykio vietoje pareigūnai matavo atstumus ir pildė dokumentus, atvyko įmonės darbuotojai ir pažymėjo duobę pastatomu kelio ženklu.
Studento automobilis iki šiol nesuremontuotas, nors I. Šuklinskas tikina, kad iškart po įvykio UAB „Jurbarko vandenys“ vadovai jam pasiūlė 500 Lt.
„Tie pinigai buvo siūlomi, kad nesikreipčiau į teismą, bet vėliau direktorius man pareiškė, kad ta duobė ne „Jurbarko vandenų“ ir jokių pinigų neduos. Man tai atrodo keistai, nes iškart po avarijos policijos pareigūnai nustatė, kad duobė yra likusi po vandentiekio avarijos“, – tikino vaikinas.
Iš specialistų I. Šuklinskas tikina išgirdęs, kad norint saugiai važinėti, reikėtų keisti ne tik abi priekines padangas, bet ir abiejų pusių amortizatorius, nes pakeitus tik išmuštąjį amortizatorių automobilis taptų nestabilus. Toks 2005 m. pagaminto automobilio BMW remontas naudojant kokybiškas detales kainuotų iki 3600 Lt.
Avarijos priežastys – neįtikinamos
I. Šuklinskas vis dar tariasi su advokatais ir svarsto galimybę kreiptis į teismą, tuo tarpu savivaldybei pavaldžios UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius įsitikinęs, kad skųstis jau per vėlu. „Jei jis norėjo teisiškai išspręsti problemą, turėjo suderinti su mumis, koks nepriklausomas ekspertas apžiūrės automobilį ir nustatys jam padarytą žalą. Tokio pasiūlymo mes nesulaukėme, dėl to automobilio remontuoti neketiname“, – tvirtino R. Vaitelavičius.
Pasikalbėjus su UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriumi paaiškėjo, kad žalos atlyginimo problema keliama anaiptol ne dėl ekspertų. R. Vaitelavičius netiki, kad automobilis taip smarkiai galėjo būti sugadintas įvažiavus į menką duobutę.
Vandentiekį remontavusios įmonės direktorius tikino, kad duobė buvo užlyginta, o likęs nelygumas negalėjo būti didesnis nei 5 cm. „Dėl to penktadienį mes ir nuėmėme pastatomą tvorelę su kelio ženklu – pabijojome, kad kas nors į ją atsimuš ir turėsime didesnių nemalonumų“, – tikino įmonės vadovas.
Pasak R. Vaitelavičiaus, kai gatvėje paliekamas pastatomas kelio ženklas, jį privaloma apšviesti įspėjamuosius signalus spinduliuojančiu žibintu. Įmonė neturi kilnojamojo elektros generatoriaus ir negali įrengti tokio žibinto. Kadangi Algirdo gatvėje po vandentiekio avarijos buvo likęs tik nedidelis nelygumas, pastatomos tvorelės su kelio ženklu prieš savaitgalį nutarta nestatyti.
„Sakykite man ką norite, bet neįtikinsite, kad leistinu 50 km greičiu važiuojant mieste į tokią menką duobelę galima šitaip sugadinti automobilį. Kitas reikalas, jei sumanus vaikinas nusprendė pasinaudoti padėtimi ir pastatė prie duobės kitoje vietoje avariją patyrusį automobilį. Bet jei taip ir buvo, mes tikrai neprivalome dėl to prisiimti atsakomybės“, – tikino R. Vaitelavičius.
Įmonės vadovas pripažįsta, kad su vyriausiuoju inžinieriumi Jonu Tamuliu, apžiūrėjusiu duobę po avarijos, svarstė, kiek žalos galėtų padaryti tokia avarija, ir sutarė, kad jei jau tikrai taip atsitiko, abiem padangoms pakeisti turėtų užtekti 500 Lt. Gali būti, kad tokios diskusijos studentui buvo panašios į pinigų pasiūlymą. „Tačiau sumokėti mes galime tik tuomet, kai yra teismo sprendimas. Esame savivaldybės įmonė, turėtume pasiaiškinti akcininkams“, – sakė J. Tamulis.
Šulinėliai – pavojingesni
Bendrovės vadovai įsitikinę, kad teisme atremtų I. Šuklinsko priekaištus, nes greta jų paliktos duobės yra keliskart gilesnis lietaus vandens nubėgimo šulinėlis. Gali būti, kad vaikinas pats nesuprato, į kurią duobę įvažiavo ir nuo kokio smūgio automobilio padangoje iššoko guzas.
Panašiai linkęs manyti ir Jurbarko rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Vaidotas Tamulis.
„Šulinėlis tikrai gilesnis nei „Jurbarko vandenų“ palikta duobė, todėl važiuodami vairuotojai turėtų būti labai atidūs“, – neslėpė pareigūnas.
V. Tamulis prisiminė, kad netrukus po I. Šuklinskui atsitikusios nelaimės toje pačioje vietoje avariją patyrė ir Igno draugas. Jo vairuojamas automobilis peršoko šaligatvį ir atsitrenkė į parko medį. Vairuotojas taip pat mano, kad automobilio nesuvaldė dėl gatvėje paliktos duobės. Tačiau pareigūnai įsitikinę, kad duobė šiuo atveju niekuo dėta – per didelis buvo automobilio greitis.
Pareigūnai neprisimena atvejų, kad Jurbarke vairuotojai reikalautų atlyginti žalą, patirtą įvažiavus į duobę. Pretenzijų turintys jurbarkiečiai neplūsta ir į miesto gatves prižiūrinčią UAB „Jurbarko komunalininkas”, nors šios įmonės direktorius Darius Dragūnavičius pripažįsta, kad duobės gatvėse kelia nemažai problemų.
„Po kiekvienos žiemos pastebime, kad vandentiekio, nuotekų, lietaus vandens surinkimo šulinėliai smuktelėję dar giliau, bet neatsimenu, kada bent vienas šulinėlis buvo suremontuotas. Savivaldybės Ūkio ir turto skyrius tokios užduoties nesuformuoja ir pinigų tam neskiria, o mes neturine nei technikos, nei galimybių juos savanoriškai remontuoti”, – tikino D. Dragūnavičius.
Taigi greičiausiai bent kol kas teks susitaikyti su mintimi, kad duobės miesto gatvėse – vairuotojų ir saugaus greičio problema. Nors taip ir neturėtų būti.
Daiva BARTKIENĖ
