Gelbėtis nuo potvynio nėra pinigų (0)

Smalininkų vandens matavimo stoties duomenimis, kovo 2 d. vandens lygis Nemune pakilo 72 cm. Vėliau užėję šalčiai sniego tirpimą sustabdė.
Nemunas užšalo patvinęs. Jau dabar išsiliejusi upė primena pavasarinį potvynį, tačiau iki tikrojo potvynio dar toloka. Viską gali sumaišyti staigesnis atšilimas su gausesniu lietumi. Tuomet Jurbarke iš šiaurės pusės Sodų gatvės link iš laukų plūstelėtų polaidžio vandenys. Su tokiu reiškiniu čia gyvenantys jurbarkiečiai jau ne vieną pavasarį susidūrė - vanduo sėmė ne tik Šiaurės gatvės gyventojų namų rūsius ir kiemus. Tiesa, iš to pasimokyta - iškasti grioviai, įrengtos didesnės pralaidos. Tik dabar reikėtų nepamiršti jas išvalyti, kol neapsemtos.
Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gražvydas Mileris atkreipė dėmesį į kitą Sodų gatvės kvartalo problemą - pirmiausia nukenčia tie, kurie savo kiemų ar namų rūsių kanalizaciją sujungę su melioracijos įrenginiais. Tuomet vanduo per tas sistemas plūsteli atgal. Taip Jurbarke jau buvo užlieti net kelių namų pusrūsiai.
Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Bučinsko ir savivaldybės vyriausiojo specialisto Vidmantas Glioso įsitikinimu, nerimą kelia per žiemą susikaupęs sniegas, gilus įšalas ir storas, iki 70 cm, Nemuno ledas. Būtent toks tvirtas ledas upėje gali sudaryti sangrūdas. Tuomet atsirastų didžiulės patvankos. Pavojingiausia, jei ledų sangrūda atsirastų prie tilto. Tai Jurbarkui pati blogiausia padėtis ir apie ją reikia galvoti dabar.
Susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms, šie tikėtini pavojai gali praeiti nė nepastebėti. Tačiau apdairumas ir atsargumas reikalingas. Pasak J. Bučinsko, kol kas sunku net numatyti, kam turime ruoštis. Nemuno potvynis dažniausiai prasideda kovo 13-16 dienomis, bet pasitaiko ir pirmą balandžio dešimtadienį. Potvynis trunka 57-62 dienas - tokie ilgamečių stebėjimų duomenys. Paskutinis didelis potvynis buvo 1994 m.
Dėl didelio potvynio galėtų atsirasti grėsmė panemunėje esantiems Jurbarko vandens valymo įrenginiams ir miesto vandenvietei. Pasak UAB „Jurbarko vandenys" direktoriaus Romaldo Vaitelavičiaus, apie kokius nors sugriovimus kalbėti ir tuščiai gąsdintis neverta. Kur kas rimtesnė problema - į miesto kanalizacijos nuotekų valymo įrenginius patenkantis vanduo iš lietaus kanalizacijos. Mat Jurbarke nemaža lietaus ir tirpstančio sniego dalis patenka į vandens valymo įrenginius ir sutrikdo biologinio valymo procesą. Dėl to bendrovė kasmet, net be stambesnių potvynių, patiria nemažų nuostolių. R. Vaitelavičiaus tvirtinimu, kiekvienas pavasaris į valymo įrenginius papildomai atplukdo apie 220 tūkst. kubinių metrų vandens. Tai kol kas sudėtinga ir nesprendžiama problema.
Kita problema - labai gilus įšalas. Kai kur užšalusios vandentiekio trasos, o dėl įšalusio grunto kartais sulaužomi vamzdžiai. Su šia gamtos stichija bendrovės avarinė tarnyba kovoja jau dabar.
AB VST Jurbarko skyriaus viršininkas Darius Virvilas tvirtino, kad yra keletas elektros transformatorinių pastočių, kurias galėtų apsemti pakilęs vanduo. Iš jų elektra tiekiama tik vietiniams gyventojams, stambesnių elektros vartotojų tose vietovėse nėra. Tokias pastotes kilus realiai grėsmei būtų galima išjungti, bet kol kas tokių pavojų nėra pasitaikę.
Pasak D. Virvilo, laikinai sutrikus elektros tiekimui gyventojams, mokykloms ar kitiems objektams pagalbos niekas nesuteiktų, nes Jurbarke yra tik vienas 5 kW galingumo elektros generatorius. O Šakiuose ir Tauragėje yra po vieną 50 kW galios elektros generatorių, kad esant reikalui būtų galima tiekti elektros energiją. Kodėl tokios ar panašos galios rezervinio generatoriaus neturime Jurbarke, niekas pasakyti negali.
Susirinkusieji nuogąstavo, kad Nemune susidarius patvankoms, gali būti apsemtas kelias Jurbarkas-Kaunas ties Skirsnemune. Pavojus galėtų grėsti ir Smalininkams. Sunkiosios technikos turi kelininkai ir UAB „Jurmelsta". Tad jeigu ledo lyčių užslinktų ant kelio, technikos jas nustumdyti pakaktų. Tuo tarpu prieš dideles ledų sangrūdas pačiame Nemune esame bejėgiai. Tokiam atvejui, pasak J. Bučinsko, yra su kariškiais suderinti Tauragės apskrities planai.
Pakilęs Nemuno vanduo gali apsemti Jurbarko turgavietę, plūstelėti į žemesniąją Jurbarko dalį - Kauno bei Dariaus ir Girėno gatves. Į tai dėmesį atkreipė UAB „Jurbarko komunalininkas" direktorius Darius Dragūnavičius. Mat per žiemą miesto gatvėse ir ant šaligatvių buvo išberta apie 800 t smėlio, žvyro ir druskos mišinio. Tikėtina, kad nemaža dalis šio smėlio ir žvyro su vandeniu pateks į lietaus vandens ir nuotekų surinkimo sistemas ir gali jas užkimšti. Tačiau komunalininkai neturi didesnio galingumo kilnojamo vandens siurblio, o vienintelė autocisterna nepajėgs visko išsiurbti.
Pasak rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto gydytojo Raimondo Šulinsko, verta gyventojų dėmesį atkreipti į šachtinius šulinius.
Rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje problemos aptartos, o sprendimų, kaip apsisaugoti nuo galimo potvynio - nėra. Nėra, beje, tam ir pinigų. Tad belieka tikėtis, kad gamta su giliu įšalu ir gausiu sniegu susitvarkys pati, didžiulio potvynio šį pavasarį Jurbarke nebus.

Vincas Kriščiūnas