Gelbėtojai vardija tas pačias gaisrų priežastis

Gelbėtojai vardija tas pačias gaisrų priežastis (0)

2019-11-04

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąjį specialistą Edviną Šulskį stebina, kad net nelaimę patyrę žmonės ne visada nori dėl saugumo skirti laiko ir keletą eurų. L. Pilecko nuotr.

Spalio 25-ąją ugniagesiai lankėsi Smalininkuose. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su seniūnu Ramūnu Alminu atrinko šešias šeimas, kurių namuose nemokamai įrengė dūmų detektorius ir patikrino šildymo bei elektros sistemas. Reido rezultatai ugniagesius nudžiugino ne visur. Dalyje būstų žmonės su ugnimi žaidė beveik tiesiogine šio žodžio prasme.

Akciją „Gyvenkime saugiai“ ugniagesiai vykdo ne pirmus metus. Per ją pareigūnai pasibeldžia ne į vienus namus, o kur labiausiai reikia pagalbos, nemokamai įrengia dūmų detektorius. Taip pat apžiūri šildymo ir elektros sistemas.

Šį kartą Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Edvinas Šulskis ir inspektorius Artūras Ševelys užsuko ir į šeimų būstus, ir pas vienišus žmones. Dalyje būstų ugniagesiai įrengė dūmų detektorius ir neturėjo jokių priekaištų, bet kai kur žmonių abejingumas savo saugumui vyrus gerokai pašiurpino.

„Radome kiaurą krosnį, nevalytą kaminą, prie pakuros nebuvo skardos, ant krosnies džiūvo skalbiniai. Čia pilnas receptas gaisrui. Maža to, virtuvėje dar buvo ir skylė su atvirais laidais – ten kažkada buvo rozetė. Perspėjus moterį, kad gali įvykti nelaimė, ji tik patikino, kad jau buvo pakratyta elektros. Pažadėjo, kad kažkada, kai darys remontą, galbūt susitvarkys“, – stebėjosi E. Šulskis.

Dalis aplankytų gyventojų pripažino nevalę kaminų. „Problemos daug kur panašios. Apmaudu, kad žmonės neįvertina realaus pavojaus. Juolab kad saugumo sprendimai nebūtinai yra brangūs. Daug ką sutvarkyti galima pigiai arba net savo jėgomis“, – sakė E. Šulskis. Ugniagesį stebina ir tai, kad dar ne visi namuose yra įsirengę privalomus dūmų detektorius.

Išgelbėjo gyvybę

Įstatymas, numatantis, kad kiekviename būste privalo būti dūmų detektoriai, įsigaliojo 2018-ųjų gegužės 1 d. Nors tokių prietaisų neįsirengę gyventojai griežtai nebaudžiami, situacija, pasak Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, gerėja.

Pasakodamas apie padėtį rajone ugniagesys mini spalio 18-ąją Veliuonos seniūnijoje kilusį gaisrą. Žibintų kaime vėlai vakare visiškai sudegė namas. „Viduje buvęs žmogus išsigelbėjo. Jis miegojo, kai kilo gaisras, užsnūdo ir paliko ant veikiančios viryklės maistą, o nuo jo ir pasklido liepsnos. Kaip jis atsibudo? Jį išgelbėjo ėmęs kaukti dūmų detektorius. Apie tai mums pats papasakojo. Dažnai žmonės miegodami uždūsta. O čia – realus pavyzdys, kai kelių eurų vertės įtaisas išgelbėjo gyvybę“, – džiaugėsi T. Statkus.

Tačiau taip pasiseka ne visiems. Pernai Jurbarkų sen. Klišių k. kilus gaisrui žuvo du vyrai. Galimai neblaivūs nelaimėliai greičiausiai miegojo, o juos pabudinti galėjusių dūmų detektorių nebuvo. Dar viena gyvybę nusinešusi nelaimė pernai įvyko prie Skirsnemunės esančiuose Žvyriuose. Tada per gaisrą žuvo vyras.

Gaisrų mažiau

Šiemet gaisruose nežuvo nė vienas žmogus. Pačių gaisrų taip pat kilo mažiau. Nuo sausio iki lapkričio kilo 96 gaisrai. Degė įvairūs objektai – nuo namų iki pievų, konteinerių, nevalytų kaminų. Pernai per tokį patį laikotarpį gaisrų buvo 101.

„Man visada nejauku kalbėti apie gaisrų statistiką. Jei tik pasakau, kad situacija nebloga, ima ir nutinka kokia skaudi nelaimė. Tačiau tai tik rodo, kad budrumo prarasti negalima“, – sakė T. Statkus.

Aplankys visus

Viršininkas tikina, kad ugniagesiai turi paprastą ir kartu sudėtingą bei daug jėgų reikalaujantį tikslą – aplankyti visus namų ūkius rajone. Tokių yra 1260. „Pasidalijome pajėgomis. Mes lankome vienus, savivaldybės tarnyba – kitus. Viešvilės savanorių rinktinė lanko žmones savo krašte“, – sakė T. Statkus.

Ugniagesys tikino, kad nors akcijos „Gyvenkime saugiai“, „Kūrenkime saugiai“ ir panašios vyksta viena po kitos, gyventojų požiūris į jų pačių saugumą keičiasi labai lėtai. „Miesteliuose ir pačiame Jurbarke padėtį vertinčiau geriau, bet nuošalesniuose kaimuose ir vienkiemiuose randama tokių dalykų, nuo kurių siaubas ima – atviri elektros laidai, nevalyti kaminai, suskeldėjusios krosnys, kurias dar ir daiktais apkrauna“, – kalbėjo T. Statkus.

Viršininkas labai kritiškas gyventojų žeriamiems pasiteisinimams. Pareigūnas įsitikinęs, kad bent jau suskilusią krosnį tikrai galima sutvarkyti. Tereikia noro, o ne pinigų. „Susirasti molio ir užtaisyti įtrūkimus nėra sudėtinga. Žmonės teisinasi kaip kas išmano, bet iš tiesų tokiems dalykams jokio pateisinimo nėra“, – mano T. Statkus.

Ugniagesį džiugina bent tai, kad pareigūnai randa vis mažiau sugadintų dūmų detektorių, kuriuos anksčiau nemokamai įrengė gyventojams. „Neaplankome visų tų, kuriuos namuose nemokamai įrengėme dūmų detektorius, tačiau anksčiau būstus tikrinantys pareigūnai nuolat rasdavo sugadintų prietaisų. Apmaudu, kai matai, kad saugumą užtikrinanti dovana nevertinama. Dabar tokių atvejų mažiau“, – sakė T. Statkus.

Kad situacija po truputį gerėja, tikina ir Viešvilės savanorių ugniagesių rinktinės ugniagesys ir miestelio bendruomenės pirmininkas Andrius Šašys. Pasak jo, savanoriai ugniagesiai dažnai lanko bendruomenės narius ir vaizdas, kurį ten išvysta – keičiasi. „Matyt, keičiasi pačių žmonių mąstymas, dažniau pagalvoja apie savo saugumą. Kuo toliau, tuo mažiau bėdų randame“, – tikino A. Šašys.

Ugniagesiai primena, kad namuose neįrengus dūmų detektorių, galima sulaukti baudos. Tačiau dalyti protokolų pareigūnai neskuba – jie linkę tikėti augančiu gyventojų sąmoningumu ir rūpesčiu savo pačių saugumu.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook