Gili žiema miškininkus verčia kitaip surikiuoti darbus (1)

Jurbarko miškų urėdijoje pagal penkeriems metams numatytą ir Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką kasmet iškertama po 100 tūkst. kietmetrių medienos. Šis kiekis gali didėti dar apie 20 tūkst. kietmetrių iš tarpinių kirtimų. Tačiau šią žiemą dirbti sunkiai sekasi net pagrindiniuose kirtimuose. Gelbsti tik galinga technika – medkirtės, medvežės ir iš UAB „Jurmelsta“ samdomas sunkiasvoris buldozeris keliams į kirtavietes valyti. „Esame įpratę prie kur kas švelnesnių žiemų. Laukdavome šalčio, pataisančio kelius ir leidžiančio dirbti šlapiose kirtavietėse. Sniegas ir šaltukas padėdavo išsaugoti miško kelius, – pasakojo Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys. – Tačiau ši žiema pateikė staigmenų, kurioms įveikti reikia technikos, žmonių ir daugiau pinigų. Dabar esame priversti mažinti darbų apimtis, nes sanitariniai kirtimai ir retinimai kol daug sniego neįmanomi“.Lapkričio mėnesį pašalo ir susidarė storesnis nei tokiam laikotarpiui įprastas sniego sluoksnis. Vėliau sniego nuolat daugėjo – susidarė daugiau kaip pusmetrio sniego danga. Pasak urėdo, tai miškininkus privertė kitaip surikiuoti darbus, o kai kuriuos atidėti. Mat urėdijos traktorius, kuriuo valomas sniegas, pats pradėjo klimpti. Šią žiemą tik sunkiasvoris vikšrinis buldozeris pajėgia nuvalyti kelius į kirtavietes ir tarpinius medienos sandėlius. Lėšos keliams prižiūrėti ir taisyti tirpte tirpsta – vien per sausį teks išleisti apie 20 proc. metinio fondo.Miškininkai ir jų samdomi rangovai susidūrė ir su dar viena problema: miško ruošos darbų sutartyse, kaip ir anksčiau, nenumatyta, kas turi valyti kelius į darbo vietas. Gausus sniegas trukdo darbus, nes pjauti medžius motoriniais pjūklais nuo gruodžio vidurio iki sausio pirmos dekados pabaigos beveik neįmanoma vien dėl darbų saugos reikalavimų. Apie pjaunamą medį reikia ne tik atsikasti sniegą, bet ir nusikasti du po penkis metrus ilgio takus pasitraukti, jeigu nupjautas medis kartais virstų ne į tą pusę. O kai sniego vietomis vos ne iki juosmens, toks papildomas darbas tapo keblus, jam reikia daugiau lėšų ir laiko.Generalinis miškų urėdas miškininkams nurodė valyti miškų kelius ir kvartalines linijas ne tik dėl pasunkėjusių darbo sąlygų, bet ir dėl to, kad būtų galima atvežti pašarų miško gyvūnijai. Ketinimai geri, bet, pasak urėdo F. Bakio, kai kelio vieno kilometro nuvalymas kainuoja 60–70 Lt, reta urėdija gali įvykdyti šią užduotį. Todėl nuvalomi tik svarbiausi miškų keliai. Miškininkai viliasi, kad atodrėkis paplonins sniegą ir darbo sąlygos pagerės.Pasak urėdijos vyriausiojo inžinierius Vidmanto Šidlausko, darbai nebuvo sustoję, nes miškininkus gelbsti mechanizmai – visą parą dirbančios medkirtė ir medvežės. Galinga medkirtė nesunkiai įveikia sniegą, jai nereikia nei kamieną atkasti, nei takų nuvalyti – galingas mechanizmas nupjauna medį, jį paiima, nugeni ir suraižo dalimis.Aštuonių ratų padidinto pravažumo medvežė taip pat nesunkiai per pusnis ropoja po kirtavietę ir iš po sniego graibsto rąstus. Ją vairuojantis Stanislovas Jokūbauskis nesiskundžia sunkiomis darbo sąlygomis. Patyręs medvežės operatorius tik akį užmetęs mato, kur sniege tyso medkirtės suguldyti rąstai, ir juos ima stipria geležine ranka. Aišku, darbo tempas lėtesnis, tačiau kur kas sudėtingiau dirbti, kai medžiai pjaunami motoriniais pjūklais, nes tokia kirtavietė primena lygų lauką, kuriame reikia susirasti užsnigtus rąstus. Tad apie spartesnį medienos išvežimą nėra kalbos, o tokios darbo sąlygos didina medienos ruošos savikainą. Medienos kainos dabar aukštos: vienas kietmetris pagamintos padarinės medienos vidutiniškai kainuoja 160–180 Lt. Tai stabilizuoja Jurbarko urėdijos ūkinę veiklą, bet kelia nerimą rangovams, kuriuos miško darbams atlikti samdo urėdija. Štai UAB „Miško ruošos darbai“, turinčios panašių mechanizmų kaip ir urėdija, vadovas Nerijus Gurklys viliasi, kad visa žiema nebus tokia sunki  ir įmonei medienos ruošimo sezonas bus sėkmingas. Tačiau smulkesni rangovai skaičiuoja žymiai pabrangusį kurą, tepalus, dėl gausaus sniego atsiradusias papildomas sąnaudas ir svarsto, ar pavyks sudurti galą su galu.Pasak urėdo F. Bakio, gausus sniegas ne tik apsunkino įprastus darbus, bet ir pakenkė medžiams – šakos neatlaikė sniego kepurių. Lūžo atvirose vietovėse augančių medžių viršūnės ir šakos, o miške labiausiai nukentėjo pušynai. „Su dideliu nerimu stebėjome ant medžių besikaupiantį sniegą, – sakė urėdas. – Eglėms jis mažiau pavojingas, tačiau lijundra ir po jos krintantis limpantis sniegas per labai trumpą laiką padidina svorį. Keli tokie pasnigimai ir medis  lūžta. Net vėjas negali nupūsti prilipusio šlapio sniego. Stipresnis gūsis nuverčia visą medį, nes miške šią žiemą įšalo nėra. Laimė, kad užslinkę šiltesni orai ir lietus išlaisvino medžius. Nuostolių yra, bet jie ne tokie dideli. Vėliau juos įvertins eiguliai ir girininkai, o dabar belieka džiaugtis, kad pavojus pasitraukė.“Miške žemė nespėjo giliau įšalti, nes storas sniego sluoksnis tarsi patalai ją saugo. Kur buvo įšalusi, po sniegu pamažu atitirpo. Tą liudija sruvenantys nedideli upeliukai ir melioracijos grioviais tekantis vanduo. Miškininkai tikėjosi, kad įšalas bus stipresnis ir technika galės įvažiuoti į šlapias kirtavietes. Tačiau kol kas žemė minkšta. Tai dar vienas šios žiemos netikėtumas miško darbininkams. Pasak urėdijos vyriausiojo inžinieriaus V. Šidlausko, gamybos sąlygos sudėtingos kaip reta, bet miškininkai mano, kad pavyks paruošti numatytą medienos kiekį. Sunkumų gali kilti tik dėl popiermedžių. Didžiausi kirtimai šiemet numatyti Balandinės girininkijoje – 15500 kietmetrių, Kalvelių ir Panemunių po 12000, Veliuonos – 9000, Pašvenčio – 8500, Mantvilių – 7000, Jūravos girininkijoje – 6000 kietmetrių medienos. Nelengva ir Jurbarko urėdijos miško ruošos ir techninio padalinio viršininkui Jonui Šefleriui, mechanikui Sigitui Labūnaičiui. Jau vien nuvažiuoti į biržes sunku. Mat ir ant nuvalytų miško kelių  gausiau pasnigus miškininkų visureigiai vietomis vos išropoja. Pasak J. Šeflerio, vėl ateina miškininkus nelepinančios žiemos. Anksčiau buvusios drėgnos ir šiltos – taip pat nepalankios. Didelėmis apkrovomis dirbantys mechanizmai greičiau susidėvi, dažniau reikia neplanuotos techninės priežiūros, dažniau keisti tepalus, filtrus, taisyti hidraulines sistemas, sudeginama daugiau dyzelino. Tačiau be galingos technikos šią žiemą miške – nė žingsnio. „Būtų sunku įsivaizduoti, kiek reikėtų medkirčių su motoriniais pjūklais ir kaip jie dirbtų tokiomis sąlygomis, – svarstė J. Šefleris. – dabar gi medkirtę ir medvežes valdantys žmonės atliks pagrindinį darbą, o kitą dalį svarbių darbų teks atidėti vėlesniam laikui arba net visai atsisakyti.“ Tokios sunkios metų pradžios, kai tik su buldozeriu galima įvažiuoti į mišką, Jurbarko urėdijos miškininkai neprisimena. O prieš akis – dar du žiemos mėnesiai. Miškininkai spėja, kad jiems įprastą darbą teks dirbti taip pat sunkiomis sąlygomis.Miškininkams svarbi ir dar viena pareiga – žvėrių globa. Ši žiema jiems negailestinga. Todėl žvėrių laikymosi vietose miškininkai nupjovė drebulių, blindžių. Jų žievė ir smulkios šakelės – dabar  svarbiausias stirnų, elnių maistas. Urėdija, atsiliepdama į Aplinkos ministerijos raginimą padėti į baltojo bado gniaužtus patekusiems miško gyvūnams, papildomai įsigijo pašarų. Kaip urėdija vykdo Aplinkos ministerijos rekomendacijas ir  Generalinės miškų urėdijos įsakymą globoti žvėris, neseniai norėjo įsitikinti Seimo narys Justinas Urbanavičius. Jis lankėsi Veliuonos, Panemunių, Pašvenčio, Kalvelių, Jūravos girininkijų miškuose. Miškininkai pastebi iš Viešvilės valstybinio rezervato į urėdijos miškus išmintus žvėrių takus prie nupjautų jaunų drebulių, blindžių, šėryklų. Tai rodo, kad rezervate gyvūnams labai stinga maisto, tad jo ieško kitur. Pamatęs, kokia sudėtinga padėtis, Seimo narys J. Urbanavičius taip pat parūpino pašarų.

Vincas Kriščiūnas