Gimstamumas nežymiai didėja, bet visuomenė sensta (0)

Santuokų daugėja, ištuokų mažėja. Įrašų apie gimusiuosius, palyginti su praėjusiais metais, daugiau, mažiau iškeliavusiųjų anapilin – tokie 2011-ųjų apibūdinimai nuteiktų viltingai, jei ne per penkiolika minučių, kol rašiausi statistinius duomenis apie rajono gyventojus, į Civilinės metrikacijos skyrių atėjusios dvi jaunos poros deklaruoti išvykimą į užsienį.
„Ne tik dėl emigracijos, bet kasmet netenkame po 3-4 šimtus gyventojų, – patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Kravčenkienė. – Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 194 mūsų rajono gyventojai, žymiai daugiau tokių buvo 2010 metais – 362 asmenys.“
Vyr. specialistės pateiktais duomenimis, per palyginti neilgą laiką – nuo 2008 m. birželio 1 d. rajone gyventojų sumažėjo beveik 1700 – tai yra tiek, kiek šiuo metu kartu sudėjus gyvena Veliuonos miestelyje ir seniūnijoje.
Žmonių mažėja visoje Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2011-ųjų pabaigoje gyventojų buvo 1,4 proc. mažiau nei metų pradžioje.
2012 m. sausio 1 d. gyvenamąją vietą Jurbarko rajono savivaldybėje buvo deklaravę 31369 asmenys – 405 mažiau negu prieš metus. Be to, dar 754 asmenys (456 vyrai ir 293 moterys) įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. Pasak J. Kravčenkienės, šis sąrašas ilgėja, pernai jame buvo tik 680 asmenų. Didžiąją jų dalį sudaro asmenys nuo 25 iki 45 metų.
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo sistemos duomenis, Jurbarke per metus gyventojų sumažėjo kone 200 ir 2012 m. sausio 1 d. buvo 11315. Didžiausioje – Jurbarkų seniūnijoje gyvena 3232, po pustrečio tūkstančio dar tebėra Eržvilko ir Seredžiaus, kiek daugiau nei 2 tūkst. gyventojų – Skirsnemunės ir Šimkaičių seniūnijose. Juodaičių seniūnijoje – tik 458 gyventojai.
Mažiausioje rajono seniūnijoje pernai gimė tik vienas vaikas, nors rajone užregistruoti 282 naujagimiai, 22 daugiau nei 2010 m. Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Laimos Keraitės, neaišku, kiek užregistruotųjų gyvena Jurbarko rajone, nes 40 jų gimė užsienyje, 18 naujagimių tėvai ir gyvenamąją vietą yra deklaravę ne Lietuvoje.
Daugiausia vaikų gimė Jurbarke – 92 ir Jurbarkų sen. – 33. Šimkaičių seniūniją papildė 20 naujų gyventojų, Smalininkų ir Skirsnemunės – po 19, Seredžiaus – 18, Raudonės – 17. Rinkdami savo naujagimiams vardus tėvai nėra labai išradingi. Jau ne pirmi metai ir ne tik mūsų rajone populiariausi mergaičių vardai išlieka tie patys – Gabrielė, Gabija, Ugnė ir Austėja, berniukų – Kajus, Lukas, Nojus ir Kristupas.
Praėjusiais metais susituokė 145 poros (2010 m. – 139), 17 jų tuokėsi užsienyje. Jau dveji metai santuokos ceremonija gali vykti ne tik Civilinės metrikacijos skyriaus specialioje salėje, bet ir jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Tokių pageidavimų, pasak skyriaus vedėjos, buvo keturi – dvi poros sutuoktos Raudonės pilyje, po vieną – ant Palemono kalno Seredžiuje ir vienoje kaimo turizmo sodyboje.
Nors santuokų daugėja, nemažai žmonių renkasi ir netradicinę gyvenimo poroje formą. Trečdalis – 95 vaikai praėjusiais metais gimė ne santuokoje. Dauguma jų, pateikus notaro patvirtintą tėvystės pripažinimo dokumentą, gauna tėvo pavardę.
Į apskaitą Jurbarko r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje praėjusiais metais įtrauktos ir 26 bažnytinės santuokos. Pasak skyriaus vedėjos L. Keraitės, poros, nusprendusios atsisakyti civilinės santuokos ir susituokusios tik bažnyčioje, per 10 dienų turi įregistruoti santuoką ir Civilinės metrikacijos skyriuje. Tik bažnytinę santuoką dažniausiai renkasi jauni žmonės, deja, L. Keraitės pastebėjimu, skyrybų ir jos neišvengia.
Pernai rajone išsituokė 118 porų, 7 mažiau nei 2010 m. Dažniausiai skiriasi jaunos, 2-3 metus kartu išgyvenusios poros. „Būna, kad ir mažiau, – sako Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, – tačiau norint išsiskirti bendru sutarimu, įstatymas reikalauja, kad nuo santuokos sudarymo būtų praėję ne mažiau kaip metai.“
Praėjusiais metais mirė 494 rajono gyventojai. Oficialios statistikos pagal amžiaus grupes Civilinės metrikacijos skyrius neveda, neoficialią gali padaryti kiekvienas vaikščiodamas po kapines – toli gražu ne prie kiekvieno kapo galima ištarti „gyveno ilgai ir laimingai“.
Ilgai mažėjęs ir tik pastaraisiais metais nežymiai didėjantis gimstamumas negali sustabdyti visuomenės senėjimo. Didžiausią rajono gyventojų dalį sudaro 45-65 metų amžiaus asmenys. Jurbarke šios amžiaus grupės gyventojų, sausio 1 d. duomenimis, buvo 3449, 65-85 metų – 1929 ir 218 – vyresnių nei 85 metų. Ilgaamžiais turtingos Jurbarkų, Eržvilko, Seredžiaus seniūnijos. Apie penktadalį rajono gyventojų sudaro 65-85 m. ir vyresni žmonės.
Lietuvoje pagyvenę žmonės (60 metų ir vyresni) 2011 m. pradžioje sudarė beveik 22 proc. gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų pagyvenusių žmonių padaugėjo 4,3 proc., nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 5 procentais.

Danutė Karopčikienė