Imsrę teršiančių nuotekų vamzdžius teks užkimšti (0)

Sėkmingai pradėtus darbus laikinai sustabdė tariami gamtos mylėtojai, Aplinkos ministerijai pasiskundę, kad dėl dalies paupyje nukirstų medžių ir išrautų krūmų neva jau negirdės lakštingalų čiulbesio. Aplinkos ministerija susidomėjo projekto vykdymu, o savo tyrimo išvadas numato pateikti gegužės viduryje.
Jurbarko rajono savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas kiek nusivylęs dėl laikinai sutrukdytų darbų, kuriuos atlieka konkursą laimėjusi UAB „Jurmelsta“, tačiau projekto sėkme neabejoja.
„Visos būtinos projekto viešinimo sąlygos įvykdytos, jo eiga atitinka UAB „Projektų gama“ parengtą upės ir jos slėnio valymo darbų programą. Kai ką nors pradedi daryti, visuomet atsiranda nepatenkintų, nežinančių apie suplanuotus ir viešai žiniasklaidoje pristatytus darbus, nes šie žmonės paprastai laikraščių neskaito, nesidomi rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje skelbiama informacija apie vykdomus projektus. Informacijos yra pakankamai, o jeigu kas neaišku, galima ateiti į savivaldybę, viską paaiškinsim. Manau,  dabar niekam nekyla abejonių dėl jau sutvarkytos Imsrės paupio dalies pritaikymo jurbarkiečių reikmėms.“
Anksčiau čia augo brūzgynai, žmonės kojos neįkeldavo, o sutvarkius paimsrys tapo mėgiama jurbarkiečių atokvėpio vieta, puošia miestą. Siekiama, kad patrauklus būtų visas paupys. Imsrės pakrančių sutvarkymo planai numatyti seniai, bet nebuvo lėšų sumanymams įgyvendinti. Tik gavus Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramą, galima imtis darbų.
Dar iki šio projekto įgyvendinimo pradžios, vienas svarbiausių rajono savivaldybės žingsnių buvo individualių garažų iškeldinimas iš upės slėnio. Juk ne paslaptis, kad į upę patekdavo ir tepalų, ir kuro likučių, ir šiukšlių. Dabar šio pavojaus neliko, tačiau tai, kad upelį teršia patys jurbarkiečiai, galima pastebėti be ypatingų tyrimų.
Nors nemažai būta įvairių upės aplinkos ir vagos valymo iniciatyvų, akcijų ir talkų, Imsrėje tebėra primesta senų padangų, gelžbetonio atliekų, plytgalių ir kitokio šlamšto. Ypač tai gerai matyti paėjus Bišpilio link, o nuo jo – iki Lauko gatvės. Bandymas viską sutvarkyti, išvalyti upelį, pastatyti tiltelius, paupiu nutiesti taką, brūzgynų vietoje įrengti parką ne visiems patinka – projektas „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“ sulaukė tam tikros priešpriešos, nes nebus galima į upelį leisti buitinių nuotekų, reikės jungtis prie miesto kanalizacijos sistemos. O už į valymo įrenginius leidžiamas nuotekas reikia mokėti.
Verta prisiminti viešviliečių reakciją, kai prieš keletą metų dėl žuvitakio įrengimo miestelyje kilo aistrų. Dalis gyventojų niekaip nesusitaikė su mintimi, kad neva neliksią krioklio, nors seną užtvanką būtinai reikėjo remontuoti. Dabar, kai miestelį puošia žuvitakis ir naujas, ne blogesnis už senąjį krioklys, skeptikų neliko, visi suprato, kad padaryta daug geriau, negu buvo. Tas pat bus ir Jurbarke: Imsrė džiugins švara, gražiais krantais ir Bišpilio lakštingalomis.
Imsrė apsupta individualių namų. Tai intensyviai urbanizuota teritorija, kurioje daug metų buvo sunkiai sprendžiamas buitinių nuotekų surinkimas ir šalinimas. Dalis ypač Sodų gatvės kvartalo gyventojų iš buitinių nuotekų duobių nutiesė kanalizacijos vamzdžius į Imsrės pakrantę. Dabar tų kanalizacijos vamzdžių liko mažiau. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros darbuotojų kova su šiuo reiškiniu ne sėkminga. Tačiau įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“ upelio tarša turi būti panaikinta.
Į gerąją pusę padėtį Jurbarke keičia ir kiti Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami stambūs investiciniai projektai plėsti ir rekonstruoti centralizuotas vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas. Daugumai individualių namų savininkų sudaryta techninė galimybė buitines nuotekas išleisti ne į Imsrę, o į  valymo įrenginius, kurie pastatyti taip pat su Europos Sąjungos pagalba. Tad galimybė teršti upelį jau baigiasi, palei Imsrę esančių privačių namų savininkai kanalizaciją turės prijungti prie miesto nuotekų tinklų.
Pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus pavaduotojo Jono Tamulio, 108 Sodų gatvės rajono gyventojai kol kas neprisijungė prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Pradėjus vykdyti „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimo“ projektą, 16 prisijungė, o daugiau kaip 30 jau pasirūpino technines sąlygas. „Jurbarkiečius bandome skatinti per miesto seniūniją, kuri jau antrą kartą įspės upę teršiančius gyventojus, – teigė J. Tamulis. – Pagal dabartinius įstatymus mums ieškoti ir nustatinėti nuotekas į Imsrę leidžiančius savivaliautojus pernelyg brangu, tam nėra nei lėšų, nei žmonių. Paprasčiau kalbėti, įtikinėti ir juridiškai pagrįsti reikalavimą jungtis prie centralizuotų tinklų. Mūsų duomenimis, iš Sodų gatvės kvartalo į UAB „Jurbarko vandenys“ valymo įrenginius buitines nuotekas atveža tik 10–15 namų savininkų.
Aplinkos ministerijos valdininkų dėmesį atkreipę į lakštingalas ir laikinai sustabdę projekto vykdymą jurbarkiečiai galėtų atidžiau pasidairyti upės slėnyje ir pamatytų nelabai gerų dalykų. Dešiniajame krante esančiame gražiame slėnyje jau susidariusi pelkė, pradeda kilti meldai ir kita pelkių augmenija, nes ten srūva smirdančios buitinės nuotekos. Čia pat pavojingų augalų – Sosnovskio barščių – sąžalynas, jau persiritęs ir į aptvertą dirbamos žemės plotą. Aiškiai matyti ir šviesiai rudos spalvos vamzdis, iš kurio bėga nuotekos. Vamzdis šiuolaikinis, o jį čia slėpusieji, aišku, prieštaraus Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamam Imsrės ekologinės būklės gerinimo projektui, nes tą vamzdį reikės išimti. Panašių  vamzdžių vamzdelių Imsrės link nutiesta ir daugiau.
Imsrės lankose atsirado ir savavališkai iškastų kūdrų. Viena jų – gana didelė, neaptverta, o pertekliniam vandeniui nuleisti įdėtas storas gelžbetoninis vamzdis. Šioje vietoje natūralus Imsrės slėnis smarkiai sudarkytas. Todėl pagal projektą viena kūdra bus tvarkoma, o kita – užlyginta.
Atsikratydama jurbarkiečių išleidžiamų teršalų upė plauna krantus, gilina vagą. Galima pastebėti ir bebrų patvankų, nugraužtų medžių ir krantuose potvynio išplautų urvų likučių. Visa tai bus sutvarkyta, o begriūvantys upės krantai sutvirtinti akmenimis. Iškertami menkaverčiai ir nudžiūvę medžiai, šalinami krūmai. Upė projektuotojams tarsi pati rodė pavojingesnes ir žmonių dėmesio prašančias vietas. Aukštesnėse įkalnėse padidėjus vandens srautui plaunami krantai. Jie bus tvirtinami pintais žabais, gluosnių kuolais, akmenų sienelėmis, derančiomis su upės dugne esančiais stambesniais rieduliais. Bus paliktas vienas kitas nuvirtęs medis. Tai natūralus vyksmas, būtina savitos biologinės įvairovės detalė. Liks ir dalis stambių kelmų, kurių šaknys dar daugelį metų tvirtins upės krantus. Vietoje menkaverčių medynų bus pasodinti spygliuočių gojeliai, pakils paprastieji ąžuolai, skroblai, kalninės pušys, svyruokliniai gluosniai, karpotieji beržai, o prie upės vagos – juodalksniai. Taip bus formuojama jurbarkiečių poilsio zona.
Kol Imsrės pakrantėse nepadirbėjo UAB „Jurmelsta“ specialistai, jurbarkiečių akims atvėrę naujas erdves, daug ko per krūmus nebuvo galima pastebėti. Gerai, kad aplinkos teršėjams teks atsitraukti, o daugumai miesto gyventojų ir svečių atsiras galimybė atrasti šalia esančią unikalią Jurbarko dalį.
Įgyvendinus „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimo“ projektą, jį pratęs kitas Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas  – „Imsrės upės pakrantės pritaikymas turizmui“. Tuomet per visą Jurbarką iki pat Lauko gatvės atvertas Imsrės upės slėnis jurbarkiečiams suteiks nemažai naujų įspūdžių. Visi pamatys, kokį grožį mes turėjome, tik juo negalėjome pasinaudoti, kol nepastūmėjo Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų parama.

Vincas Kriščiūnas