Įstatymų ignoravimas skaudžiausiai kerta politikams (0)

Iniciatyvą parodė opozicija

Įtarimas, kad rajono seniūnijose gali būti ignoruojamas Viešųjų pirkimų įstatymas, nustatantis biudžetinėms įstaigoms prekių ir paslaugų įsigijimo tvarką, kilo tuomet, kai savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba patikrino Veliuonos seniūniją bei Jurbarko sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centrą.
Už 2008 m. neteisėtai sudarytas sutartis buvęs Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius buvo nubaustas griežtu papeikimu, Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro vadovei Reginai Andriuškienei pareikštas papeikimas. Nepaisydami to, kad baudžiama visu smarkumu, seniūnai drąsiai prakalbo, kad kai kuriose seniūnijose „popieriai” gali būti tvarkomi kur kas blogiau nei Veliuonoje.
Tai, atrodo, ir įkvėpė opozicinių Socialdemokratų ir Tvarkos ir teisingumo partijų atstovus savivaldybės taryboje pareikalauti, kad būtų tikrinamos iš eilės visos seniūnijos ir net savivaldybės administracija. Nors tarp politikų toks pasiūlymas sukėlė nemažą šurmulį, o savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė tikino, kad politikų įpareigojimas smarkiai apkrautų papildomu darbu, nebalsuoti už tokį sprendimą išdrįso tik trys tarybos nariai – buvęs Eržvilko seniūnas Jonas Aleksiejus, jo bendražygis Valstiečių liaudininkų partijoje Kęstutis Naujokas ir liberalcentristas Gvidas Byčius.
Lapkričio 10 d. posėdžiavusiems savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams kontrolierė Vida Rekešienė pristatė pirmųjų trijų – Eržvilko, Girdžių ir Šimkaičių seniūnijų patikrinimų ataskaitas.

Nežinojo, ko reikalauja įstatymas?

Patikrinimus seniūnijose atlikusi Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Dalija Rakauskienė politikams teigė, kad kai kurie viešuosius pirkimus vykdyti privalėję darbuotojai greičiausiai nėra net skaitę Viešųjų pirkimų įstatymo ir neturi jokio supratimo, ko šis įstatymas reikalauja.
„Kaip sėkmingai vyksta viešieji pirkimai, priklauso nuo taisyklių, pagal kurias jie vykdomi. Kai taisyklės nelogiškos ir nesuprantamos, viešieji pirkimai neįmanomi. Eržvilko seniūnijoje pirkimų įprasta komercine praktika taisyklėse netgi neaišku, kada pirkimą turi vykdyti komisija, kada – pirkimo organizatorius. Todėl ir jie patys nesuprato, ką turi daryti”, – tikino D. Rakauskienė.
Eržvilkas – kol kas vienintelė iš patikrintų seniūnijų, kurioje 2008–2010 metais beveik viskas buvo perkama nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų procedūrų.
„Nėra net ką komentuoti – vyriausioji specialistė D. Rakauskienė ten nerado net ką tikrinti, nes ir tais retais atvejais, kai buvo bandoma rengti viešuosius pirkimus, sunku buvo atsekti nei ką, nei iš ko pirko. Pavyzdžiui, svarstydami pasiūlymą pirkti 5 tonas anglių, protokole surašo automobilio priekabos techninius duomenis. Ir tai kartojasi net keletą kartų”, – Kontrolės komiteto posėdyje politikams sakė kontrolierė V. Rekešienė.
Tikrinant nustatyta, kad 2008 metais Eržvilko seniūnijos reikmėms išleista 83,7 tūkst. Lt, pirkimams pagal nustatytas procedūras panaudota vos 15 proc. lėšų. 2009 metais seniūnija išleido 50,3 tūkst. Lt, bet viešųjų pirkimų procedūras taikė taip pat tik šeštadaliui sumos. Dar blogiau buvo 2010 metais – pagal viešųjų pirkimų procedūras išleista tik 9 proc. biudžeto pinigų, nors seniūnija už prekes ir paslaugas sumokėjo daugiau kaip 51 tūkst. Lt.
Tuo tarpu Girdžių ir Šimkaičių seniūnijose viešųjų pirkimų kasmet daugėjo, o Girdžiuose 2010 metais absoliučiai visiems pirkimams buvo taikomos įstatymo nustatytos procedūros. Nors už viešuosius pirkimus atsakingi darbuotojai ir darė klaidų, kontrolierėms nekilo abejonių, kad viešieji pirkimai šiose seniūnijose vyksta.  

Pasiūlė padėti mandatą

Aiškindama politikams, kodėl nevykdė pavedimo atlikti viešuosius pirkimus, Eržvilko seniūno pavaduotoja Andra Simonovienė tiesiai šviesiai pasakė: „Viešuosius pirkimus rengti galima tada, kai žinai, kas bus perkama, bet kai nežinai, o atneša jau nupirktų prekių dokumentus – nieko negali padaryti.”
2008–2010 metais Eržvilko seniūnu dirbo Jonas Aleksiejus, šiemet išrinktas į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą ir dėl to atsisakęs pareigų seniūnijoje. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos parengtą Eržvilko seniūnijos  patikrinimo ataskaitą skaičiusiems savivaldybės  Kontrolės komiteto nariams turėjo kilti ir, matyt, kilo nemažai klausimų. Nors ir ne visi jie nuskambėjo posėdyje, kai kurie politikai prakalbo apie tai, kad kai kurie Eržvilko seniūnijos pirkimai galėjo būti ir neskaidrūs.
Privačiuose pokalbiuose politikai stebėjosi sumomis, už kurias seniūnija degalinėje „Milda” pirko degalus. 2009 m. „Mildai” seniūnija pervedė 18,7 tūkst. Lt, 2009 m. – 19,3 tūkst. Lt, o 2010 m. – beveik 20 tūkst. Lt.  Bemaž tokio pat dydžio Šimkaičių seniūnija degalams kasmet išleisdavo po 6,5–7,5 tūkst. Lt. Kai kurie tikino, kad degalinėje „Milda” dirba buvusio Eržvilko seniūno J. Aleksiejaus žentas, dėl to galėjo būti, jog biudžeto lėšomis mokėta ne tik už seniūnijos sunaudotus degalus.
Į akį krinta ir be konkurso ir net be sutarčių įvairioms įmonėms ir privatiems asmenims išmokėtos didžiulės sumos už prekes ir paslaugas. Ar jos tikrai buvo atliktos, seniūnijos patikrinimą atlikusi vyriausioji specialistė D. Rakauskienė netikrino, nes to nebuvo numatyta patikrinimo užduotyje.
Tačiau Kontrolės komiteto nariams, regis, to nė nereikėjo. Tarybos narė Zita Sorokienė tiesiai šviesiai pareiškė, kad buvęs Eržvilko seniūnas J. Aleksiejus turėtų pasielgti garbingai – atsisakyti Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, o gal net  grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai tarybos nario mandatą.

Politiko sąžinė rami?

Seniūno darbą į savivaldybės tarybos politiko karjerą iškeitęs J. Aleksiejus tikino, kad Kontrolės ir audito tarnybos surašyto patikrinimo akto neskaitė ir apie nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus nieko negali pasakyti.
Paklaustas, ar buvusi jo pavaduotoja A. Simonovienė Kontrolės komiteto posėdyje sakė tiesą, J. Aleksiejus  patvirtino, kad prekes pirkdavo ir jis, ir kiti darbuotojai. „Darydavom tą patį kaip ir visi. Apie Viešųjų pirkimų įstatymą žinojom, man atrodo, jie vykdavo. O kokius dokumentus pateikė darbuotojai kontrolierėms, aš nežinau, nes tame procese nedalyvavau”, – gynėsi J. Aleksiejus.
Patvirtinęs, kad jo žentas tikrai dirba degalinėje „Milda” vadybininku, J. Aleksiejus pasipiktino, jog  kažkas „pučia didelį burbulą”. Buvęs seniūnas tikino, kad seniūnija degalų sunaudojimo limitų neviršijo, netgi grąžindavo dalį lėšų į biudžetą, o degalų keliskart daugiau sunaudota tik dėl to, kad Eržvilkas yra vienintelė seniūnija rajone, turintį traktorių ir pati valanti bei lyginanti  kaimo žvyrkelius.
Siūlymas atsistatydinti, pasak J. Aleksiejaus, yra tik politinis žaidimas, kurį organizuoja socialdemokratai. „Aš turiu moralinę teisę į šį postą. Pašaltuonyje 20 metų dirbau su žmonėmis, keturiolika metų vadovavau seniūnijai, bet ir šiandien galiu ramiai miegoti neužrakintomis durimis. Blogai, kad niekas nežiūri į tuos, kas dorai dirba, o kas liežuviu mala – tas Lietuvoje yra didvyris”, – piktinosi politikas.
J. Aleksiejus sutiko, kad turėtų prisiimti kaltę dėl to, jog nekontroliavo savo darbuotojų, bet ir ta kaltė, anot jo, yra tik sąlyginė. Viešųjų pirkimų įstatymas, savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko nuomone, yra tik blefas ir turi būti kuo greičiau pakeistas, nes iš tokio įstatymo nėra jokios naudos. „Jei tam įstatymui ir nusikaltau, tai žmoniškumui – tikrai ne”, – įsitikinęs J. Aleksiejus.
Dėl atsistatydinimo iš komisijos pirmininko pareigų jis žadėjo pasitarti su valdančiosios daugumos, kuriai priklauso, politikais.

Daiva BARTKIENĖ