Balsavimas

Ar reikia gyvūnų kapinių?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ištiesinti gatvę – neįmanoma misija?

Ištiesinti gatvę – neįmanoma misija? (6)

2019-08-21

Gatvę tiesti aplink stulpą norinti savivaldybė skuba, o gyventojai stebisi, kad jų nuomonės niekas neklausė. L. Pilecko nuotr.

Ką patraukti – gatvę, ar stulpą? Panašu, kad Jurbarko r. savivaldybės valdininkai renkasi truktelėti gatvę, nors gyventojai dovanotų savo žemės, kad kelias būtų tiesus. Tačiau išeities paieškas apsunkina ne tik išsiskyrusios nuomonės, bet ir gerokai pavėluoti sprendimai, nes apie kreivą gatvę bendruomenė sužinojo tik dabar – kai darbininkai ėmė žymėti būsimų statybų ribas.

Pradžiugino ir nuvylė

Jurbarko Sodų gatvės rajone esančių Paupio ir Topolių gatvių gyventojus pradžiugino gera žinia – savivaldybė atsižvelgė į jų prašymus asfaltuoti gatvę. Daug metų žvyrkeliu važinėję žmonės tikėjosi, kad pagaliau gyvens civilizuotai. Pradėjus ruošti gatvę rekonstrukcijai, paaiškėjo, kad vienoje vietoje bus vingis. Pastarąjį specialistai taip suprojektavo, nes trukdė elektros stulpas. Taip nutiko todėl, kad šalimais esantis sklypas užima teritoriją, kurios reikėtų tiesiai gatvei.

„Labai nustebau, kai pamačiau, kas vyksta. Juk gatvę išasfaltuos ir ji tokia bus kelis dešimtmečius. Kadangi ta žemė, ant kurios reikėtų perkelti stulpą, priklauso man, pasitariau su kaimynais ir nusprendžiau gabalą padovanoti savivaldybei. Tegul tik perkelia tą stulpą, kad galėtumėm važinėti saugiai ir tiesiai“, – sakė Paupio g. gyvenantis Gintaras Beržinskas.

Vardan bendruomenės nuosavos žemės kampelio atsisakyti sugalvojęs jurbarkietis pripažįsta nei žinojęs, nei tikėjęsis, kad jo idėja virs didžiuliu iššūkiu. Vyras taip pat stebisi, kad valdininkai į akis kalba viena, už akių – visai ką kitą.

„Nuvažiavau į savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyrių, kur susitikau su architekte Gražina Gadliauskiene ir vyr. inžinieriumi Rimantu Miliumi. Išdėsčiau savo idėją, jie jai kaip ir pritarė. Inžinierius R. Milius pasiūlė išsiaiškinti, ar ESO sutiktų perkelti stulpą. Įmonė sutiko“, – pasakojo G. Beržinskas.

Jurbarkietis taip pat prašė, kad savivaldybė svarstytų ant esamų stulpų pakabinti bent keletą šviestuvų, kad gatvėse nebūtų aklinai tamsu.

Vyras tikina po vizito grįžęs geros nuotaikos, tačiau neilgam. Netrukus jam paskambinęs Elektros skirstomųjų tinklų atstovas paaiškino, kad savivaldybės specialistai rimtai nesvarsto stulpo perkėlimo – esą tam nėra lėšų, be to, reiktų atlikti daug biurokratinių procedūrų, spaudžia ir projektui įgyvendinti skirtas laikas.

Tokia pozicija nustebino tiek G. Beržinską, tiek jo kaimynus. Žmonės įsitikinę, kad bet kokio projekto įgyvendinimas turi pagerinti bendruomenės gyvenimą, todėl problemas reikia spręsti, o ne apeiti.

„Išgirdom, kad nėra pinigų pokyčiams. Tačiau, jei daro projektą, turi matyti, kas per problemos, apgalvoti, kaip jas išspręsti. Labai blogai, kad realiai su projektu gatvių bendruomenė susipažino tik tada, kai atvažiavo darbininkai. Mūsų niekas nekvietė, nepaaiškino, nediskutavo“, – sakė G. Beržinskas.

Spaudžia laikas

Gatvių asfaltavimą kuruojantis savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierius R. Milius tikina, kad stulpo perkėlimas – sudėtingas, o svarbiausia – laiko reikalaujantis procesas.

„Gerai, kad gyventojai nori atiduoti, tačiau mes fiziškai jau turime įgyvendinti projektą. O atidavimas nėra toks, kad štai – imk ir viskas. Turi būti sutvarkyti dokumentai, nes į privačią teritoriją mes negalime lįsti. Kaip toks procesas turėtų vykti – nežinau, neturiu tokios praktikos. Gal ir įmanoma, reikėtų su juristais pasižiūrėti. Tačiau mes negalime laukti. Be to, kas finansuos iškėlimą? Mes projekte neturime tam numatę lėšų“, – tikina inžinierius.

Vienintele viltimi išpręsti klausimą R. Milius vadina gyventojų operatyvumą. Jei jie greitai sutvarkytų formalumus, finansuotų stulpo perkėlimą, būtų galima galvoti apie gatvės ištiesinimą. „Reikia labai operatyviai išspręsti, nes mus spaudžia grafikai. Taip pat klausimai, kaip viską išspręsti juridiškai, ir finansavimas“, – sakė R. Milius.

Sutvarkyti galima

Savivaldybės vyriausioji architektė G. Gadliauskienė tikina, kad kliūčių perkeliant stulpą – daugiau nei norėtųsi. Pirmoji – norima dovanoti žemė priklauso ne pačiam gyventojui.

„Tiek vienam sklypui, tiek kitam yra taikomos hipotekos. Viename bankui, kitame – kažkokie teisiniai reikalai. Pirmiausia gyventojai turi išspręsti šiuos reikalus. Jei tai bus išspręsta, būtų galima svarstyti. Reikia suprasti, kad visa žemė Lietuvoje priklauso valstybei, kurią pasitikėjimo teise valdo žemėtvarkos skyriai rajonuose. Visų pirma žemėtvarka turi leisti susimažinti žemės sklypą ir tą dalį atiduoti valstybei. Tuomet reikėtų perdaryti kadastrinius matavimus“, – sakė G. Gadliauskienė.

Pasak architektės, prieš porą dešimtmečių formuojant sklypus, greičiausiai buvo padaryta klaida. Ją būtų galima ištaisyti. Tačiau tam būtinos kelios biurokratinės procedūros, kurių kiekviena kainuoja.

„Mes nesame tokių išlaidų numatę, reikėtų galvoti, kas tai galėtų finansuoti“, – svarstė G. Gadliauskienė.

Kol savivaldybės atstovai kalba apie biurokratines kliūtis ir spaudžiantį laiką, gyventojai tikina, kad viso ko bėdos – nesikalbėjimas. Pasak G. Beržinsko, jei problema būtų buvusi žinoma anksčiau, būtų buvę daugiau laiko sprendimui.

„Turime surinkti dokumentus, gauti leidimus. Galiausiai, turime matyti sumas, kurių reikia. Kažkiek galėtume prisidėti ir patys, tačiau, jei kalba eis apie tūkstančius, tada mūsų vienų piniginėms jau per daug. Aišku, kad visas šaršalas kilo dėl to, kad mažai laiko. Jei jo būtų pakankamai, kompromisą rastumėme be streso“, – sakė jurbarkietis.

Bet kokiu atveju vienoks ar kitoks sprendimas turės būti surastas. Jei savivaldybė laiku būtų įvertinusi, ieškojusi išeičių, jas nesunkiai būtų radusi. Tačiau valdininkai pasirinko lengviausią būdą, nors šis gyventojams kels didelių nepatogumų.

 

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook