Juodaičių varpinė nušvito naujomis spalvomis
Juodaičių varpinė nušvito naujomis spalvomis (1)
Juodaičių kaimas neišsiskiria iš kitų: čia nuo seno gyveno žmonės, dirbo žemę, statė namus ir augino vaikus. Kartų kartoms mūsų kaime skambėjo varpo dūžiai iš senosios varpinės, kurią šiemet visų parapijiečių pastangomis prikėlėme naujam gyvenimui.
Toje vietoje, kur šiuo metu stovi bažnyčia, 1780 metais juodaitiškiai pasistatė koplyčią - Ariogalos parapijos filiją. Esant reikalui iš Ariogalos atvažiuodavo kunigas ir toje koplyčioje laikydavo pamaldas. 1858 metais sutikus Žemaičių vyskupui Juodaičiuose apsigyveno kunigas Jonas Vitkevičius. Ariogalos klebonas tam nebuvo prielankus ir norėjo koplyčią nugriauti, bet žmonės pasipriešino ir jis turėjo nusileisti. 1859 m. į Juodaičius buvo paskirtas darbštus kunigas Antanas Viršilas, kurio rūpesčiu iš koplyčios buvo perstatyta špitolė ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Ją pastatė vietos gyventojai. Užbaigus bažnyčią pastatyta varpinė.
1863 m. Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršilas už pagalbą sukilėliams ištremtas į Sibirą. Medinė bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė ir vėliau, 1930 m., buvo pastatyta mūrinė, o varpinė išliko. Pastatas medinis, tašytų rąstų, šešiakampis su paaukštinimu, jo stogas dengtas lentutėmis. Varpinėje yra trys varpai. Du mažesnieji išlieti Anglijoje „Kupfer fabrik" 1865 m. Vienas jų per Pirmąjį pasaulinį karą buvo apgadintas, todėl nupirktas naujas, didesnis. Didysis varpas 1918 m. išlietas Aleksandro Vasiljevičiaus Chsačevo fabrike Valdajuje, Novgorodo srityje, Rusijoje.
Kaip matyti iš užrašo, pinigų šiam varpui pirkti paaukojo Simonas Gudžiūnas. Inventoriaus knygoje nurodyta, kad visi 3 varpai kainavo 4000 Lt. Varpinė seniau buvo keletą kartų remontuota, perdengtas skardinis stogas, nudažyta.
Dar pernai Juodaičių klebonas Žygintas Veselka su išmanančiais apie statybas parapijiečiais apžiūrėję varpinę pamatė, kad jos būklė labai bloga: pamatiniai rąstai ir grindys visiškai supuvę, todėl ji pasvirusi, vietoje langų kiaurymės, o apkalimo lentos visai supuvusios. Nusprendė savo jėgomis varpinę suremontuoti. Klebonas rūpinosi mediena ir kitomis medžiagomis. Parapijos žmonės aukojo kiek kas galėjo. Nors laukuose buvo pats darbymetis, parapijos žmonės labai aktyviai įsijungė į remonto darbus. Meistrų meistras ūkininkas Leonas Butkus ne tik paaukojo medienos, bet paruošė lentas apkalimui, pagamino langus, atsivežė įrankius ir triūsė nuo ryto iki vakaro.
Negailėdami laiko ir jėgų jam padėjo Stanislovas Marcinkus, Vytautas Bukauskas, Sigitas Mickus, Arūnas Gaudinskas, Zenonas Banys, Edmundas Paulavičius, Rimas Jačiunskas, Gražvydas Tamkus, Algis Vitkauskas, Audrius Prakapas, Valentinas Jocius ir kiti. Klebonas ne tik rūpinosi medžiagomis, bet ir pats po pamaldų triūsė kartu su visais.
Per labai trumpą laiką varpinė sušvito naujomis spalvomis ir pradėjo naują gyvenimą. Pakeisti pamatiniai balkiai, suvaržytas ir sustiprintas karkasas, sudėtos grindys, apkaltos sienos, padaryti nauji langai, perdažytas stogas. Ji išliko autentiška, tokia pat, kokią statė mūsų protėviai, tik mediena impregnuota antiseptinėmis medžiagomis, atspariomis atmosferai, todėl dar ilgai stovės ir puoš Juodaičius.
Albinas Skridla



