Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jurbarko kultūros centro rekonstrukcija – be pabaigos

Jurbarko kultūros centro rekonstrukcija – be pabaigos (0)

2018-06-06

Baigiamus Jurbarko kultūros centro rekonstrukcijos pirmo etapo darbus apžiūrėję rajono vadovai liko patenkinti, pagerėsiančiomis darbo sąlygomis džiaugėsi ir įstaigos direktorė Aida Bliundžiuvaitienė (dešinėje).

Šią savaitę žiniasklaida buvo pakviesta drauge su savivaldybės vadovais apžiūrėti Jurbarko kultūros centro, kuriame baigiamas pirmasis rekonstrukcijos etapas. Nors darbus žadama priduoti tik rugpjūtį, jau dabar norėta pasidžiaugti gražėjančiomis patalpomis ir geresnėmis sąlygomis darbuotojams, kolektyvams ir žiūrovams.

Du projektai

2016 m. Vyriausybei skyrus pinigų Jurbarko kultūros centro rekonstrukcijai, jurbarkiečiai džiaugėsi, kad galės renginiuose jaustis patogiau – sėdėti ant naujų kėdžių, pagerės apšvietimas, garsas ir vaizdas. Deja, šių patogumų teks palaukti – nors centre jau baigiami įgyvendinti du projektai, didžioji salė atnaujinimo dar tik laukia.

Permainas pirmiausia pajus kultūros centro darbuotojai – jų darbo sąlygos tikrai pasikeis, o žiūrovai nuveiktus darbus galės įvertinti apsilankę renginiuose, kurie vyks mažojoje kultūros centro salėje.

2016 m. rugpjūtį buvo pasirašyta rangos darbų sutartis ventiliacijos sistemai modernizuoti su UAB „Konsolė“. Tam buvo gauta 148 tūkst. Eur valstybės lėšų. Tačiau šis projektas nuo pat pradžių įklimpo: nebuvo įtraukti griovimo darbai, todėl apie 20 tūkst. Eur reikėjo pridėti iš savivaldybės biudžeto. Ventiliacijos sistema buvo sumontuota netinkamoje vietoje, kilo klausimų dėl darbų kokybės, į teisinius ginčus įklimpo rangovas UAB „Konsolė“ ir UAB „SD ranga“.

Nors laikas seniai ištirpo, ventiliacijos sistemos darbai vis dar nebaigti. Pasak savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Dariaus Juodaičio, rangovas Vokietijoje užsakė pagaminti rekuperatorius, kurie bus sumontuoti kultūros centro pastate.

Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė sako, kad pagal pradinį projektą visi trys rekuperatoriai turėjo būti įrengti rūsyje, tačiau perdarius ventiliacijos sistemą du iš jų reikės pastatyti ant stogo. „Manome, kad darbai turėtų būti užbaigti rūgpjūtį. Tačiau reikės daryti projekto korekciją. Tada paaiškės, ar užtenka gautų 148 tūkst. Eur. Tikimės, kad užteks“, – sakė V. Rekešienė.

Dėl UAB „Konsolė“ problemų savo darbų laiku negalėjo pradėti UAB „Stafas“, su kuria pernai balandį buvo pasirašyta darbų rangos sutartis įgyvendinant projektą „Jurbarko kultūros centro modernizavimas“. Šio projekto bendra vertė 515,5 tūkst. Eur. Beveik 192 tūkst. Eur darbams skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 226 tūkst. Eur – iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Savivaldybė savo biudžete buvo numačiusi apie 100 tūkst. Eur.

Darbus baigia

Nors ir su trukdžiais, UAB „Stafas“ darbus jau baigia – beliko smulkmenos, pataisymai, apdaila užbaigus ventiliacijos sistemą.

Rangovas darbus atliko kultūros centro šiaurės vakarų korpuse, kuriame darbo sąlygos jau neatitiko saugumo reikalavimų. Šiame korpuse pakeista elektros instaliacija, dalis langų, durys, radiatoriai, grindys, apšvietimas.

Jurbarko kultūros centro direktorė Aida Bliundžiuvaitienė tikina, kad patalpų rekonstrukcija yra labai patenkinta, nes kardinaliai pasikeis darbo sąlygos kolektyvams. Erdvios darbo patalpos laukia kapelos, orkestro, teatro, šokėjų kolektyvų. Daugumoje repeticijų kabinetų įrengtos akustinės grindys, durys. „Dabar repetuojantys nemaišys vieni kitiems, nes garsas bus izoliuotas“, – sakė A. Bliundžiuvaitienė.

Pirmame aukšte bus konferencijų salė su ekranu, projekcine įranga. Garso, šviesos įranga, ekranas bus įrengti ir mažojoje salėje, kurioje vyksta nemažai renginių. Salėje paklotas kokybiškas parketas. Tokia pat grindų danga įrengta ir choreografijos salėje. „Šis sportinis parketas labai tinka šokėjams, negadinami sąnariai“, – apžiūrėdamas atliktus darbus sakė meras Skirmantas Mockevičius.

Choreografijos salėje atsirado didžiuliai veidrodžiai, be kurių neįsivaizduojamos šokėjų repeticijos, bus nupirkta garso technika, du televizoriai. Kiekviename kabinete bus interneto ryšys.

„Senų baldų, stovėjusių beveik nuo centro įkūrimo, tikrai nestatysime, tačiau jiems projekte pinigų nebuvo numatyta. Teks prašyti savivaldybės. Taip pat reikės pinigų ir žaliuzėms, užuolaidoms. Jos kainuotų apie 5,5 tūks. Eur“, – vardija A. Bliundžiuvaitienė.

Prie kiekvieno kolektyvo kabineto įrengtos pagalbinės patalpos, kuriose bus galima susidėti instrumentus, rūbus ir kitą inventorių. Šiose patalpose iš projekto lėšų bus įrengti stelažai „Nereikės visko paskleisti repeticijų patalpoje. Kolektyvų diplomams, apdovanojimams įrengsime pakabinimo sistemas, kad nebūtų gadinamos sienos“, – sako įstaigos vadovė.

Pagaliau kultūros centre įrengti dušai – atskirai vyrams ir moterims. Jų labai reikia repeticijose ar pasirodymuose sukaitusiems šokėjams. Kolektyvų kabinetuose yra kriauklės ir vanduo.

Žiemą šalti nebeteks. „Ne visur radiatoriai įrengti patogiai, tačiau sugalvosime kaip su jais susigyventi“, – sakė A. Bliundžiuvaitienė, rodydama gana toli nuo sienos įrengtus šildymo prietaisus. Choreografijos salėje virš jų greičiausiai bus įrengti suoliukai.

Sutaupė pinigų

Pasak savivaldybės administracijos direktorės V. Rekešienės, projekte pavyko sutaupyti apie 105 tūkst. Eur. Yra galimybė šias lėšas panaudoti, jei kultūros centre bus pradėta kokia nors nauja veikla. Ji taip pat tikino, kad svarstys įstaigos vadovės prašymus dėl lėšų baldams, žaliuzėms. „Pirma turi paskaičiuoti, kiek ir kam reikia. Be to, pirkiniai neturėtų būti prabangūs, reikia žvelgti į realybę ir rinktis kukliau“, – apie galimą finansavimą sakė savivaldybės administracijos vadovė.

Visų žvilgsniai dabar krypsta į didžiąją žiūrovų salę ir jos prieigas. „Šiai projekto daliai numatyta 619 tūkst. Eur, iš jų tik 3 tūkst. – iš savivaldybės biudžeto. Šiemet tikimės parengti projektą ir galbūt nupirkti rangovo paslaugas. O pinigų labai viliamės sulaukti kitąmet“, – sako V. Rekešienė.

Pasak administracijos direktorės, šiemet paraiškas Kultūros ministerijai savivaldybė galės teikti drąsiai – projektas tęstinis, savivaldybė ir pati savo biudžeto lėšomis nemažai prisidėjo.

Kodėl tokios paraiškos savivaldybė neteikė pernai, kad lėšos būtų gautos greičiau ir užtikrinta spartesnė kultūros centro rekonstrukcija? „Mes teikėme pernai paraiškas Kultūros ministerijai, tačiau pakalbėję su ministerijos atstovais supratome, kad lėšų vis tiek negausime, todėl projekto netikslinome. Aš priėmiau sprendimą, kad beviltiška eikvoti jėgas, nes rezultatų vis tiek nebus. O jei ir būtume gavę, vargu ar būtume suspėję viską padaryti arba būtų tekę skubėti ir darbai galėjo būti atlikti nekokybiškai“, – svarsto V. Rekešienė.

Pasak jos, pernai Kultūros ministerijoje buvo aiškiai pasakyta, kad prioritetas teikiamas projektams, kuriais siekiama užbaigti daug metų vykdomas kultūros centrų rekonstrukcijas, taip pat tiems, kuriems nemažai pinigų skyrė pačios savivaldybės. „2015 m., kai tik pradėjome dirbti, skyrėme vos kelis tūkstančius šiam projektui, tad mūsų paraiška tikrai nebūtų prioritetinė. Be to, 100-mečio metais pinigai nuėjo į kitus kultūros renginius, projektus“, – teigia V. Rekešienė.

Pasak valdininkės, dabar namų darbai bus padaryti, todėl yra visos sąlygos finansavimui gauti.

Nori šiuolaikiškos salės

„Labai norime šiuolaikiškos scenos su visa įranga, apšvietimu, įgarsinimu. Taip pat, kad žiūrovui kultūros įstaigoje būtų gražu, estetiška“, – apie didžiąja salę sako įstaigos vadovė A. Bliundžiuvaitienė.

Salei reikia geros akustikos, patogių kėdžių, kokybiškų apdailos medžiagų. Turėtų būti įrengti patogūs takai neįgaliesiems, liftas į antrą aukštą. Bus tvarkomas ir holas su rūbine, grimo kambariai. Prie įėjimo turėtų būti įrengtas bufetas.

Tačiau net ir įgyvendinus antrąjį projekto etapą dar liks nemažai nesutvarkytų patalų – antro aukšto fojė, buvusi kavinė, administracinės ir pagalbinės patalpos. „Dabar Lietuvoje vyrauja tokia praktika – kultūros centrai tvarkomi dešimtmečiais. Bloga praktika, bet nieko pakeisti negalima“, – sako V. Rekešienė. Pasak jos, aiškių minčių apie tolesnį pastato tvarkymą nėra. „Svarbiausia užbaigti šį etapą, sutvarkyti didžiąją salę, o tada matysime, koks bus savivaldybės biudžetas, kokie projektai bus finansuojami Vyriausybės. Viskas dar labai toli“, – mano savivaldybės administracijos direktorė.

Į pastatą kultūros darbuotojai sugrįš greičiausiai rudenį, žiūrovai į atnaujintą salę rinksis geriausiu atveju 2020 m. Belieka tikėtis, kad Jurbarko kultūros centras netaps dar vienu dešimtmečius rekonstruojamu objektu, pateikiamu kaip nesektinas pavyzdys.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook