Ką liudija 1990 metų Jurbarko rajono tarybos sesijų protokolai? (0)

Rinkimai į savivaldybės tarybą vyko 1990 m. kovo 24 dieną - nepraėjus nė dviem savaitėm po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo. Rinkimai buvo rengiami vadovaujantis 1989 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtu Savivaldybės tarybos deputatų rinkimų įstatymu, nustačiusiu, kad savivaldybių tarybų deputatus piliečiai renka tiesiogiai.
Teisę iškelti kandidatus į savivaldybių tarybų deputatus turėjo politinės partijos, visuomeninės, politinės organizacijos bei judėjimai, Lietuvos Respublikos piliečiai susirinkimuose darbo ir gyvenamojoje vietoje. Pavieniai asmenys galėjo iškelti save kandidatu į deputatus, jeigu jų kandidatūrą rėmė ne mažiau kaip 75 tos apygardos rinkėjai. Išrinktu buvo laikomas kandidatas, už kurį per rinkimus balsavo daugiau kaip pusė balsavusių rinkėjų.
1990 m. priimtas Vietos savivaldos pagrindų įstatymas nustatė dvi savivaldybių pakopas: žemesniąją, kuriai buvo priskirtos apylinkės ir rajono pavaldumo miestai, ir aukštesniąją, kuriai buvo priskirti rajonai ir respublikos miestai. 1990 m. kovo 24 d. buvo renkami ir dešimties rajono apylinkių bei Smalininkų miesto tarybų deputatai.
Jurbarko rajone buvo sudarytos 75 apygardos. Iš viso į aukštesniosios pakopos Jurbarko rajono tarybą buvo iškeltas 241 kandidatas (vidutiniškai 3,5 į vieną vietą), tačiau buvo apygardų, kuriose į vieną vietą pretendavo ir 4-6 kandidatai. Pirmajame ture kovo 24 d. buvo išrinkti 43 deputatai. Rinkimuose dalyvavo 70,1 proc. rinkėjų. Balandžio 6 d. įvyko pakartotinis balsavimas 25-iose apygardose. Šiame balsavime rinkėjai buvo dar aktyvesni - dalyvavo net 75,5 proc. Per abu balsavimus buvo išrinkti 68 deputatai. Dar 7 apygardose deputatų nepavyko išrinkti ir per antrąjį turą, todėl čia rinkimai vyko trečiajame ture gegužės 19 d.
Į žemesniosios pakopos - apylinkių ir Smalininkų miesto - tarybas buvo išrinkti 98 deputatai (turėjo būti išrinkta 115, tačiau dalyje apygardų rinkimai neįvyko).
Mandatų komisijos pranešime konstatuota, kad visi 68 rajono tarybos deputatai yra lietuviai, į tarybą išrinkti 56 vyrai ir 12 moterų, 24 deputatai nepartiniai, 40 Lietuvos komunistų partijos, o 2 Lietuvos žaliųjų partijos nariai. Pagal profesijas ir specialybes tarybos sudėtis tokia: 18 agronomų, 10 mokytojų, 9 inžinieriai, 6 veterinarijos gydytojai, 4 technikai-mechanikai, 3 gydytojai, 3 miškininkai, 2 zootechnikai, 3 zooinžinieriai, po vieną teisininką, buhalterį, 5 kitų specialybių atstovai. Pagal išsimokslinimą - 52 deputatai baigę aukštąjį mokslą, 14 - spec. vidurinį, 1 vidurinį, 1 pradinį. Į tarybą buvo išrinkti įvairių kartų žmonės: nuo 21-erių iki 30 m. amžiaus - 3, nuo 31-erių iki 40 m. - 19, nuo 41-erių iki 50 m. - 26, nuo 51-erių iki 60 m. - 18, vyresni negu 60 m. - 2 deputatai.
Balandžio 18 d. rajono tarybos deputatai susirinko į pirmąją sesiją - taip tuomet vadinti tarybos posėdžiai. Posėdžio pradžioje kilo aštri diskusija dėl sesijos transliavimo per vietinį radiją ir televizijas, kurių tuo metu Jurbarke buvo dvi: Jurbarko rajono televizija, vadovaujama Nijolės Adomaitienės, ir kooperatyvo „Vairas" televizija, priklausiusi Algimantui Reičiūnui. Balsų dauguma - už 35, prieš 22 tarybos nariai protokoliniu sprendimu leido rajono radijui ir abiems Jurbarko televizijoms transliuoti sesijos eigą.
Posėdį pradėjo Jurbarko apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Antanas Rapolskis. Pagrindinis darbotvarkės klausimas - Jurbarko rajono tarybos pirmininko rinkimai. Į šias pareigas buvo siūlomas Antanas Kazakevičius, tuomet dirbęs Raudonės kolūkio pirmininku, Zenonas Jonas Januška, Jurbarko juridinės konsultacijos advokatas, Aloyzas Zairys, tuo metu ėjęs Lietuvos komunistų partijos Jurbarko rajono pirmojo sekretoriaus pareigas, ir Bronius Švitra, Klausučių sodininkystės tarybinio ūkio direktorius. Aloyzui Zairiui ir Broniui Švitrai atsiėmus savo kandidatūras ir atsisakius būti įtrauktiems į tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, dėl pirmininko pareigų varžėsi Antanas Kazakevičius ir Zenonas Jonas Januška. Balsų skaičiavimo komisijos protokolai liudija, jog slaptame balsavime dalyvavo 66 deputatai, iš jų už Antaną Kazakevičių balsavo 62, o už Zenoną Joną Janušką - 4.
Tame pačiame posėdyje buvo formuojama rajono vykdomoji valdžia. Tik ką išrinktas tarybos pirmininkas Antanas Kazakevičius pasiūlė į valdytojo pareigas rajono vykdomojo komiteto pirmininką Saulių Lapėną. Aktyvus Padubysio rinkiminės apygardos deputatas Algimantas Pečiukaitis rajono valdytoju pasiūlė rinkti Praną Vaišvilą. Abu kandidatai pristatė savo veiklos programas, atsakė į deputatų klausimus. Po diskusijų nuspręsta į slapto balsavimo biuletinius įrašyti tik S. Lapėno pavardę. 66 tarybos nariams balsavus už, jis išrinktas rajono valdytoju. S. Lapėno siūlymu jo pavaduotojais beveik vienbalsiai paskirti Vytautas Lekešys, Pranas Vaišvila ir Nijolė Giedraitytė, valdybos sekretore - Stanislava Radzvilavičienė.
Nuspręsta kitą tarybos posėdį kviesti balandžio 24 d.
O Lietuvoje tomis dienomis politinė ir ekonominė padėtis darėsi vis labiau įtempta. 1990 m. balandžio 13 d. tuometinis TSRS prezidentas M. Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas N. Ryžkovas Lietuvai paskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo per dvi dienas atšaukti Lietuvoje priimtus įstatymus ir atstatyti kovo 10 d. buvusią padėtį. Balandžio 20 d. grasinimas buvo įgyvendintas: Lietuvai nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su prekėmis ir žaliavomis.
Balandžio 24 d. į antrąjį posėdį susirinkusi Jurbarko rajono taryba kartu su organizaciniais klausimais - renkamas Tarybos pirmininko pavaduotojas, sudaromas tarybos prezidiumas, nuolatinės komisijos, rajono valdyba - aistringai svarstė, kaip reaguoti į šalyje susidariusią pavojingą padėtį. Tarybos pirmininko Antano Kazakevičiaus siūlymu taryba vieningai priėmė Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. „Mes, deputatai, pritariame Respublikos parlamente 1990 m. kovo 11 dieną priimtiems nutarimams ir linkime sėkmės įkūnijant Lietuvos viltis. Nepriklausomybės labui ir Lietuvos ateities vardan stiprinkime vienybę, kaupkime išmintį, būkime verti rinkėjų pasitikėjimo", - teigiama kreipimęsi.
Tuometinė „Šviesos" laikraščio Kultūros ir socialinių reikalų skyriaus vedėja, Jurbarko 64 rinkiminės apygardos deputatė a. a. Albina Danisevičiūtė posėdžio metu pasiūlė priimti kreipimąsi ir į rajono gyventojus ir jį paskelbti „Šviesoje". „Iki gegužės 11 d. laikraštis popieriaus dar turės", - sakė deputatė.
Darbo grupė parengė kreipimosi tekstą, jam pritarė visi deputatai. Štai kelios eilutės iš šio kreipimosi: „Sudėtingomis sąlygomis Lietuva žengia į šį faktinės Nepriklausomybės įgyvendinimo etapą. Tačiau už Laisvę visada reikia kovoti - tai reikalauja jėgų, ištvermės, pasiaukojimo, kai kada net aukų. Pareiškiame, jog esame ir būsime toje šventoje kovoje kartu su Jumis, nepagailėsime tam jėgų, laiko, energijos. (...) Šiandien mus jungia Lietuvos likimas, mūsų vaikų ir anūkų šioje žemėje likimas. Suglauskime pečius, sujunkime rankas, paremkime vienas kitą, palaikykime vienas kitą. Būkime taupūs, pakantūs ir kantrūs laikiniems sunkumams. (...) Iškęskime blokados sunkumus tauriai ir kantriai. Tegu su pasididžiavimu žiūri į mus, kaip ligi šiol, pasaulis. Tegu Lietuvos Nepriklausomybė įkvepia mus vienybei, pasiaukojimui."
Posėdžio metu rajono valdytojas Saulius Lapėnas tarybos narius informavo apie antiblokadinės komisijos darbą ir padėtį rajone: „Svarbiausias dėmesys sutelktas į apsirūpinimą dujomis, benzinu, mazutu, elektros energija. Priimti potvarkiai dėl Jurbarko miesto gatvių apšvietimo, dėl kuro išdavimo valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms (...). Prie rajkoopsąjungos sudaryta komisija, kuri sprendžia aprūpinimo maisto produktais problemas. Į kaimo parduotuves duona ir kiti produktai dėl benzino stokos bus vežami kas antrą dieną. (...)." Tarybos nariams kilo daug klausimų: „Ar bus gyventojams normuojami maisto produktai?", „Kaip bus su tomis įmonėmis, kurios yra svetimos valstybės (kariniu komisariatu - D. M.)?" ir pan. Jurbarko 53 rinkiminės apygardos deputatė, tuometinio Agropramoninio banko Jurbarko skyriaus valdytoja Adelė Žemaitaitienė kalbėjo: „Iš banko masiškai imami pinigai." Ji siūlė taupyti kapeikas, nes nėra metalo, iš kurio kalamos monetos.
Tokias savivaldybės tarybos veiklos aktualijas liudija 1990 metų balandžio 18 ir 24 d. posėdžių protokolai. 1990-1995 metų Jurbarko rajono tarybos nariai sudėtingu istorinio virsmo metu neliko abejingi savo kraštui, aistringai - toks buvo laikmetis - sprendė jo problemas, priiminėjo svarbius rajono plėtrai dokumentus, nepabūgo pasirašyti po kreipimųsi tekstais.
Įvairiai susiklostė tų žmonių likimai. Nemaža dalis tuomet labai aktyvių deputatų pasitraukė iš politikos. Dabartinėje taryboje dirba 4 pirmojo šaukimo tarybos deputatai - Antanas Kazakevičius, Algirdas Gudaitis, Remigijus Brazaitis ir Algirdas Genys. Devyni iš buvusių pirmosios tarybos deputatų dvidešimtmečio jubiliejaus nesulaukė. Tai šviesios atminties Albina Danisevičiūtė, Arvydas Danisevičius, Algirdas Plėšikaitis, Alfonsas Stankaitis, Vladas Totilas, Severinas Nenorta, Aloyzas Zairys, Juzefa Kavaliauskienė.
Sklaidant jau istorija tapusius to meto rajono tarybos, valdybos posėdžių protokolus, nevalingai kyla noras lyginti aną laikotarpį su dabartimi. Rinkėjų aktyvumas 1990 metų savivaldybės tarybos rinkimuose buvo per 70 proc., palyginkime - 2007 m. rinkimuose balsavo tik 39,13 proc. Jurbarko rajono rinkėjų. 1990 m. gyventojai savo atstovus rinko pagal mažoritarinę rinkimų sistemą, tiesiogiai iš kelių kandidatų jie galėjo išsirinkti savo apygardoje konkretų tarybos narį, kuris jiems buvo ir atskaitingas. Kandidatus į deputatus galėjo kelti ne tik partijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, piliečiai susirinkimuose, patys save iškelti galėjo ir pavieniai asmenys. Nuo 1995 metų taryba renkama tik pagal partijų sąrašus, nepartinio žmogaus galimybės patekti į savivaldybės tarybą tapo beveik neįmanomos, rinkėjai balsuodami už sąrašą nežino, kas konkrečiai jiems atstovaus taryboje. 1990 metais kartu buvo renkamos žemesniosios pakopos, tai yra vietinės apylinkių tarybos. Joms buvo suteikti įgaliojimai dalyvauti sprendžiant vietos problemas. Tarybos darbą nušvietė dvi televizijos, jis transliuotas per vietinį radiją.
Du dešimtmečiai nėra daug valstybės gyvenime, bet žmogaus gyvenime tai nemažas laiko tarpas. Pirmojo šaukimo tarybos pirmininkas Antanas Kazakevičius sėkmingai vadovavo tarybai iki 1995 metų pavasario, kol buvo išrinkta antrojo šaukimo savivaldybės taryba.
1995 metų savivaldybių tarybų rinkimai vyko jau proporcinio atstovavimo sistema, Tarybos nariai buvo išrinkti pagal partijų sąrašus. Iš esmės pasikeitė ir savivaldą reglamentuojantys įstatymai - 1994 metais Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymą, kuriuo su nuolat daromais pakeitimais Lietuvos savivaldybės vadovaujasi iki šiol.

Danutė MATELIENĖ