Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kaip apsisaugoti nuo karščio

Kaip apsisaugoti nuo karščio (0)

2018-07-24

Karšta vasara – ne tik puikios atostogos, bet ir pavojus sveikatai.  Karštis veikia kiekvieną iš mūsų, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantieji endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia  rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo karščio.

Palaikykite namų aplinką vėsią:

  • tikrinkite kambario temperatūrą. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu. Patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C;
  • atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi;
  • dieną naudokite kuo mažiau elektros įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai – papildomi šilumos šaltiniai;
  • nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalinių žaliuzių, nes jos sugeria šilumą;
  • patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį;
  • stenkitės būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai, oro kondicionieriai.

Venkite karščio:

  • tinkamai susiplanuokite savo veiklą ir visada su savimi pasiimkite vandens;
  • jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje;
  • apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ar vakare;
  • dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Palaikykite tinkamą (vėsią) kūno temperatūrą bei gerkite daug skysčių:

  • esant dideliems karščiams, prauskitės vėsesniu vandeniu arba apsišluostykite drėgnu rankšluosčiu, kempine;
  • dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės;
  • nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo gerkite daug skysčių. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  • venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Jei jūs pats ar jūsų šeimos narys, draugas ar kaimynas pradeda blogai jaustis karščių metu ar po jų:

  • pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karštyje pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite pailsėti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašykite specialistų pagalbos telefonu 112;
  • jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
  • sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (pagerės galvos ir širdies kraujotaka), apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu antklodę, nuolat juos drėkinkite, veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
  • atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę ir vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
  • jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite, skubiai kvieskite medikus arba vežkite į gydymo įstaigą;
  • jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreipkitės į gydytoją.

Rūpinkitės savo sveikata ir mėgaukitės vasara saugiai!

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

parengė Jurbarko  r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Kristina Undraitytė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook