Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kauno regiono kredito unija: pokyčiai atvėrė kelią augti

Kauno regiono kredito unija: pokyčiai atvėrė kelią augti (0)

2019-09-06

Kauno regiono kredito unijos valdybos pirmininkas dr. Renatas Špicas.

2002 m. įkurta Klausučių kredito unija per pirmąjį 2019 m. pusmetį patyrė esminių pokyčių, išsaugojusių unijos veiklą. Pasak unijai vadovaujančios naujos komandos, nepaisant kai kurių unijos vadovų pasipriešinimo ir trukdymo, unijai jau pavyko pasiekti puikių rezultatų.

Permainos išsaugojo kredito uniją

Ne vienerius metus nuostolingai veikusi Kauno regiono kredito unija, praėjusių metų pabaigoje pasikeitus visai vadovų komandai, įgyvendina ambicingą pokyčių planą ir jau šių metų pabaigoje planuoja uždirbti pelno. Pasak unijos valdybos pirmininko dr. Renato Špico, pokyčiai, kurių teko imtis, nebuvo lengvi, bet – būtini siekiant išsaugoti daugiau nei 15 metų gyvavusią lietuviško kapitalo kredito instituciją. „Praėjusių metų pabaigoje Klausučių kredito unija buvo pasiekusi ribą, kuomet siekiant išsaugoti regiono žmonėms svarbią instituciją, žūtbūt reikėjo imtis pokyčių. Per šešis 2018 m. mėnesius unija išdavė tik kelias paskolas. Manau, pokyčių būtinybę suprato ne tik uniją inspektavęs Lietuvos bankas bei Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), bet ir patys Klausučių kredito unijos vadovai. Tiesa, kai kurie buvę vadovų komandos nariai, net ir nusišalinę nuo darbo, vėliau ėmėsi destruktyvių veiksmų, kenkiančių spartesniam unijos atsigavimui“, – pasakoja dr. R. Špicas.

2018 m. pabaigoje suformuota naujoji unijos valdyba ėmėsi permainų. Atsižvelgdama į uniją inspektavusio Lietuvos banko išsakytas pastabas, iš pagrindų atnaujino vadovų komandą, gauta negrąžintina 180000 EUR parama, kurią skyrė LCKU, suformavo būtinuosius atidėjimus, parengė unijos veiklos tęstinumo strategiją. Kaip teigia unijos valdybos pirmininkas, svarbiausia buvo atkurti aktyvų skolinimą.

„Ankstesnieji unijos vadovai ne visuomet veikė vadovaudamiesi racionaliais kriterijais. Kartais paskolos būdavo išduodamos tinkamai neįvertinus kapitalo išteklių kainos, todėl lėšas unija skolindavo pigiau nei pasiskolindavo pati, todėl patirdavo nuostolių“, – pasakojo unijos valdybos pirmininkas.

Kita didelė problema buvo ta, kad unija veikė miesteliuose, kuriuose tiesiog trūko ekonominio aktyvumo. „Atlikę išsamią veiklos analizę, supratome, kad turime plėsti unijos veiklos aprėptį. Regionuose veikiančios kredito unijos yra gyvybiškai svarbios Lietuvos miestų ir miestelių žmonėms, tačiau siekiant išlaikyti efektyvią jų veiklą tenka plėstis į didesnius miestus, kuriuose finansinių paslaugų poreikis yra didesnis“, – paaiškina unijos valdybos pirmininkas. Todėl iki tol Klausučiuose, Veliuonoje, Seredžiuje, Vilkijoje ir Babtuose veikusi Klausučių kredito unija tapo Kauno regiono kredito unija (KRKU) ir savo paslaugas pradėjo teikti visame Kauno regione.

Rezultatų ilgai laukti neteko: užsitikrinusi prieigą prie pigesnių, LCKU unijoms teikiamų finansinių išteklių, jaunų ir ambicingų specialistų vedama, dabar jau Kauno regiono kredito unija, vien per pirmuosius šešis šių metų mėnesius klientams išdavė daugiau nei 0,5 mln. Eur vertės paskolų. „Suformavome tikrai stiprią kreditavimo specialistų komandą, todėl dabar klientams galime teikti iki 60 tūkst. eurų paskolas, o kartu su LCKU galime teikti kur kas didesnės vertės sindikuotas paskolas. Kreditavimo sprendimus priimame itin greitai: vartojimo paskolų paraiškas įvertiname ir sprendimą priimame per keletą valandų, būsto paskolas, skolinimo kriterijus atitinkantiems klientams, turintiems visus reikalingus dokumentus – galime išduoti vos per vieną dieną“, – sako dr. R. Špicas.

Unijos vadovas apgailestauja, kad kai kurie buvę vadovai bando trukdyti unijos veiklai: naudodamiesi savo asmeniniais ryšiais teisina savo neveiksnumą, bando atkalbėti žmones nuo dalyvavimo unijos veikloje ir tuo pat metu siūlo abejotinos vertės finansinius produktus.

„Noriu patikinti, kad buvę unijos vadovai savo pareigas paliko laikantis Lietuvos banko ir LCKU rekomendacijų, siekiant išsaugoti žmonių turtą ir unijos veiklos tęstinumą. Tolesnėje unijos veikloje jie nedalyvauja ir jų pastangos kalbėti priešingai yra ne kas kita, kaip bandymas savanaudiškais tikslais pasinaudoti turėta įtaka ir unijos reputacija“, – sakė dr. R. Špicas.

Pirmenybę teikia klientų aptarnavimui internetu

Unijos veiklos analizė taip pat parodė, kad siekiant išsaugoti veiklą ir racionaliai naudoti finansinius išteklius, reikėjo atsisakyti nuostolingai veikiančių nutolusių unijos kasų. „Daugeliui šiuolaikinių vartotojų fizinės paslaugų teikimo vietos nėra būtinos. Beveik visas paslaugas jie gali užsisakyti internetu ar mobiliuoju telefonu. Šiuolaikinės techninės priemonės leidžia nuotoliniu būdu pateikti paskolos prašymą, padėti indėlį, užsisakyti mokėjimo kortelę. Pirmenybę nuotoliniu būdu teikiamoms paslaugoms teikia ne tik naujieji unijos klientai, bet ir dalis senųjų unijos narių“, – sako KRKU vadovų komandos narys.

Tiesa, pasak dr. R. Špico, neliko nuskriausti ir tie unijos nariai, kurie iki šiol teikia pirmenybę aptarnavimui unijos skyriuose. Tarpininkaujant LCKU, naujieji KRKU unijos vadovai susitarė, kad veiklą nutolusiose unijos kasose Klausučiuose, Veliuonoje ir Seredžiuje tęs stipriausia Jurbarko rajone – Jurbarko kredito unija. „Siekdami geriausių rezultatų turime specializuotis ir daryti tai, ką mokame geriausiai, o ne konkuruoti tarpusavyje, – sako dr. R. Špicas. – Jurbarko kredito unija turi puikų įdirbį visame Jurbarko rajone, valdo dar keturias nutolusias kasas, todėl esu tikras, galės puikiai aptarnauti ir Veliuonos, Klausučių, Seredžiaus bei jų apylinkių gyventojus.“

Pokyčiai stiprina visą kredito unijų sistemą

Jurbarko rajone vykstančiais pokyčiais džiaugiasi ir kredito unijų veiklą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija. „Lietuvos finansinių paslaugų sektoriuje ir taip dominuoja užsienio kapitalo bankai bei kitos finansų institucijos, todėl visi pokyčiai, stiprinantys nacionalinių finansinių paslaugų institucijų tinklą, yra sveikintini. Kauno regiono kredito unija yra puikus pavyzdys, kai prie unijos vairo stoję jaunosios kartos vadovai greitai ir kokybiškai įgyvendino pokyčius, garantuojančius tolesnę sėkmingą unijos veiklą“, – sako LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak 48 kredito unijų veiklą prižiūrinčios ir koordinuojančios didžiausios centrinės kredito unijos Lietuvoje vadovas teigia, kad kai kurioms mažesniuose miesteliuose veikiančioms kredito unijoms neišvengiamai reikės konsoliduoti savo veiklą, jungtis prie didesnių ir stipresnių kredito unijų, plėsti savo veiklos geografiją. „Kai kuriuose Lietuvos rajonuose gyventojų mažėja greičiau nei kituose, o vyresnės kartos narių poreikių tenkinimas ne visada užtikrina unijų veiklos tęstinumą. Norint išsaugoti uniją, kartais būtina imtis netradicinių sprendimų“, – įsitikinęs M. Vijūnas.

Pasak LCKU vadovo, pagal naująjį Kredito unijų įstatymą, Centrinių kredito unijų prižiūrimos regionuose veikiančios unijos bankrutuoti negali. Centrinės kredito unijos jų veiklos tęstinumą užtikrina teikdamos metodinę pagalbą, unijoms suteikia paskolas bei paramą likvidumui užtikrinti, esant galimybei – suteikia galimybę naudotis pigesniais finansiniais ištekliais. Antra vertus, visuomet lemiamą vaidmenį vaidina pačios unijos vadovų ir darbuotojų iniciatyva, kompetencija.

„Atsinaujinusi Kauno regiono kredito unija yra puikus glaudaus unijos ir Centrinės kredito unijos bendradarbiavimo pavyzdys. Šiandien KRKU ne tik gerokai išplėtė kreditavimo paslaugas, išaugino unijos finansinius srautus bei su kaupu tenkina likvidumo bei kapitalo pakankamumo kriterijus, bet ir bendradarbiaudama su rajone veikiančia Jurbarko kredito unija pasirūpino, jog miesteliuose būtų išsaugotos paslaugų teikimo vietos“, – džiaugiasi LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Užsak. Nr. 1016.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook