Kelininkų darbas – apgaudinėti visuomenę?
Kelininkų darbas – apgaudinėti visuomenę? (1)
Praėjusią savaitę valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai” Jurbarko kelių tarnybos kelininkai remontavo kelio Šilinė–Šimkaičiai dangą, tačiau pro šalį važiuojantiems žmonėms jų darbas sukėlė negerų įtarimų.
Kuo daugiau skundžiamasi, kad trūksta lėšų keliams tiesti ir remontuoti, tuo dažniau žmonėms kyla abejonių, ar skirti pinigai panaudojami efektyviai. Tokia abejonė kilo ir prieš savaitę, pamačius, kaip valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai” darbuotojai karštu asfaltu „užmetinėja” kelyje Šimkaičiai – Raseiniai per žiemą atsivėrusias duobes.
Pavasaris kelininkams – pats darbymetis, nes po žiemos asfaltuotuose keliuose atsivėrusios duobės kelia didelį pavojų eismo saugumui. Šią savaitę pradėję remontuoti kelią Šilinė–Raseiniai, valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai” Jurbarko kelių tarnybos kelininkai beveik kilometrą kelio pavertė pilkai juoda šachmatų lenta. Taip suremontuotu keliu galima važiuoti kaip nauju asfaltu, deja, kantrybės kelininkams, atrodo, užteko neilgam.
Trečiadienį po pietų aviliu vadinamas kelininkų automobilis lėtai slinko Šimkaičių link, o greta jo einantys kelininkai į nefrezuotas ir nevalytas duobes mėtė asfaltbetonio mišinį. Paklaustas, ar toks duobių taisymas yra kokybiškas, kelio meistras Vaidotas Liorančas akivaizdžiai sutriko. „Ne, bet tas kelias bus remontuojamas, rengiamas projektas, tai mes tik laikinai užmetam, kad nelaimių neatsitiktų“, – tvirtino V. Liorančas, sutikęs, kad jo brigados darbas labiau panašus į „chaltūrą“ nei į rimtą kelio dangos remontą.
Žurnalistams nespėjus sugrįžti iš Šilinės, redakcijoje apsilankė „Tauragės regiono kelių” Jurbarko kelių tarnybos viršininko pavaduotojas Mečislovas Šimanskis. „Mums tikrai šiandien nesiseka – sugedo freza, nėra kur dėti asfalto, tai nutarėme užlyginti bent jau didžiąsias pakelės duobes, kad per savaitgalį neįvyktų kokia avarija“, – įtikinėjo M. Šimanskis
Bet kitą dieną kelininkas jau tikino, kad ir be frezavimo karštu asfaltu duobes pavyko užtaisyti visai neblogai.
„Svarbu, kad ant kelio vilkduobių nebūtų. Karštu asfaltu duobės užtaisomos efektyviai, ir savikaina nedidelė – tona asfaltbetonio kainuoja tik 190 Lt“, – sakė M. Šimanskis. Jis tikino, kad dėl tokio kelio remonto neturėtų priekaištauti ir techninę kelio remonto priežiūrą atliekantis UAB „Problematika“ darbuotojas Arvydas Andeijauskas.
Garantijos garantijomis, bet žurnalistams kaip ir visuomenei norėtųsi žinoti, kaip iš tiesų turėtų būti taisomos kelio duobės, kad po mėnesio kito neatsivertų iš naujo, todėl nutarėme šio darbo technologijomis pasidomėti Lietuvos automobilių kelių direkcijoje.
Atsakymas elektroniniu paštu atėjo labai greitai. Gegužės 5 d. Kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas atsakė trumpai drūtai:
„Šiuo metu (po žiemos sezono) dar neveikia asfaltbetonio gamyklos, kurios gamina karštą asfaltbetonį.Todėl keliuose atsiradusieji defektai laikinai taisomi šaltu asfaltbetoniu. Kai bus pradėtas gaminti karštas asfaltbetonis, dangų defektai bus šalinami, laikantis visų norminių dokumentų reikalavimų.”
Nors visiems žinoma, kad kelininkams žiema visada ateina netikėtai, nė už ką nenorėjome sutikti, kad vos ne vidurvasarį ji dar nesibaigė! Juolab kad atmintis mūsų neapgauna – duobės buvo užmėtomos karštu asfaltbetoniu, kurio temperatūrą net iki 5 parų gali palaikyti specialus automobilis. Būtent tokiu neįtikėtinai brangiu automobiliu praėjusį trečiadienį Jurbarko kelininkai ir šildė asfaltbetonį.
Nustebinti, kad Lietuvos kelių direkcijos Kelių priežiūros specialistas R. Indrulėnas taip akivaizdžiai supainiojo metų laikus, dar ir penktadienį aiškinomės kelių remonto technologijų subtilybes. Galų gale Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas turėjo pripažinti, kad dabar ne žiema, o Jurbarko kelininkai duobes užmėtė ne šaltu, o karštu asfaltbetoniu.
Tačiau H. Jurkuvėno versija ne mažiau nustebino nei kalendoriaus neišmanymas.
Pasak vedėjo, kelio duobes laikinai užmėtyti karštu asfaltbetoniu liepė ne kas kitas, o Tauragės regiono kelininkų darbą kontroliuojantis UAB „Problematika“ inžinierius A. Andreijauskas!
„Jis man pasakė, kad žino padėtį ir davė tokią komandą. Kelio remontas vyko pernelyg lėtai, todėl inspektorius patarė gilesnes duobes laikinai užlyginti šaltu asfaltu arba karšto asfalto likučiais. Tos duobės bus frezuojamos, kai pagal planą ateis tam eilė. Tos, kurios užtaisytos nekokybiškai, yra nepriduotos ir už jų užtaisymą kelininkams neapmokėta“, – garantavo H. Jurkuvėnas.
Netikėti aukštu Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareigūnu neturime teisės, tačiau, kad šioje istorijoje kažkas meluoja – aišku kaip dieną.
Antraip kodėl iš pradžių teigiama, kad sugedo freza, paskui – kad duobės užtaisytos kokybiškai ir techninės priežiūros specialistai priekaištų neturės, o galiausiai patikinama, kad imtis tokio abejotino kelio remonto liepė ne kas kitas, o pats techninę priežiūrą atliekantis inžinierius.
Galų gale keista ir dėl pinigų. Gegužės 4-ąją po pietų žingsniuoti Šimkaičių link pradėję kelių remonto brigados darbuotojai kelio duobes asfaltbetoniu užmėtinėti pabaigė tik vėlų vakarą – įmonė jiems turėjo sumokėti ne tik atlyginimą, bet ir atlyginti už viršvalandžius. O gal šias išlaidas iš savo kišenės padengs tie, kurie nurodė dirbti nekokybiškai?
Skurdžius moka du kartus – tokia sena kaip pasaulis taisykle galima būtų paaiškinti daugelį mūsų valstybėje vykstančių dalykų, kelio duobių remontą – taip pat. Tik šįkart, greičiausiai, kaltas ne pinigų stygius, o žmonių noras juos gauti kuo greičiau, dorai nepadarius to, ką turėtų padaryti.
Daiva BARTKIENĖ
