Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kiaulių maras plinta dėl neatsakingumo

Kiaulių maras plinta dėl neatsakingumo (0)

2018-07-01

Afrikinis kiaulių maras rajono ūkiuose plinta dėl gyvulių augintojų neatsakingumo – žmonės nesilaiko biologinės saugos reikalavimų. L. Pilecko nuotr.

Plintant afrikiniam kiaulių marui rajone paskelbta ekstremalioji situacija, tačiau didėjanti įtampa kai kuriems kiaulių augintojams – nė motais. Specialistus pribloškė viešumon išlindęs faktas Graužų kaime (Šimkaičių sen.). Ūkininkas paslapčiomis užkasė kritusius paršelius, o augintas kiaules pardavė supirkėjams.

Graužuose gyvenantis ūkininkas laikė septynias kiaules. Savaitgalį radęs nugaišusius du paršelius, juos užkasė ir neinformavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Nepaisydamas kritusių paršelių, dvi kiaules jis netrukus pardavė gyvulių supirkėjui, o vieną paskerdė savo reikmėms.

„Nusipirko žmogus tris penkių savaičių paršelius birželio 7 d., o 14 dieną paršeliai nugaišo ir juos užkasė mums nepranešęs. Paskui išvežė savo kiaulę į skerdyklą Raseinių rajone. Dar kitą kiaulę pasiskerdė. Birželio 21 d. mes sužinojome ir iškart nulėkėme į tą ūkį. Žmogus prisipažino, ką padaręs. Atkasėme paršelius, paėmėme mėginius. Ūkyje dar buvo gyvas paršelis ir kiaulė. Jiems taip pat buvo nustatytas kiaulių maras“, – pasakojo VMVT Jurbarko padalinio vadovas Algirdas Pocius.

Grubius biosaugos pažeidimus padaręs ūkininkas – vienas Šimkaičių seniūnijos seniūnaičių, žmogus ne iš gilių miškų, o greičiausiai puikiai supratęs, kas nutiko. Jam surašytas protokolas, skirta bauda ir nebus kompensuojama už kritusias kiaules.

„Netrukus Pramedžiavoje, Raseinių rajone, ūkyje, iš kurio parsivežė paršelius, nugaišo paršavedė. Jai taip pat buvo nustatytas maras. Ryšys tarp šių dviejų ūkių ir ligos plitimo yra akivaizdus. Abiem ūkiams pritaikytos visos biosaugos priemonės. Tačiau svarbiausia, kaip ir kitais atvejais, kad žmonės suprastų, jog liga plinta dėl jų pačių veiksmų ir daromų pažeidimų“, – sakė A. Pocius.

Panašiai kaip ir ūkininkas iš Graužų, birželio 13 d. pasielgė Raudonėnų kaimo (Raudonės sen.) gyventojas. Jis paslapčia užkasė kritusią kiaulę, o VMVT buvo informuota tik birželio 17 d. vakare. Inspektoriams teko atkasti kiaulės gaišeną, paimti mėginius ir juos pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Tyrimų rezultatai patvirtino afrikinio kiaulių maro diagnozę.

 Netrukus buvo nustatytas dar vienas ligos atvejis – pačioje Raudonėje. Specialistai įtaria, nors ir neturi šimtaprocentinės garantijos, kad liga šioje seniūnijoje išplito per atsitiktinį kontaktą su įvairiuose ūkiuose dirbančiu žmogumi.

„Beveik visų maro atvejų priežastis – biosaugos nesilaikymas. Dažniausiai žmonės termiškai neapdoroja pašarų ir kiaules virusas pasiekia su žole. Būtent žolės buvo rasta ne vienos užsikrėtusios kiaulės skrandyje“, – sakė A. Pocius.

Pasak Šimkaičių seniūnės Elenos Šileikienės, nutikimas su kiaulių maru nemalonus, tačiau didelių nuostolių vietos gyventojams neatnešė. „Žmonės dabar kiaulių beveik neaugina. O tie, kas augina, labai laikosi visų reikalavimų. Kaip tik dabar su inspektoriais važinėjame, tikriname, tai jie buvo nustebę, kaip viskas tvarkinga“, – sakė E. Šileikienė.

Jurbarko rajono ekstremalių situacijų komisija nuo birželio 26-osios visame rajone paskelbė ekstremaliąją situaciją. „Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad mes laisviau galime naudoti resursus ir lėšas ten, kur yra poreikis skubiems darbams“, – sakė Jurbarko r. savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinės ir darbo saugos klausimais Vidmantas Gliosas.

Kad savivaldybės pagalba būtina, tvirtino ir A. Pocius. Pasak VMVT Jurbarko r. poskyrio vadovo, tarnybos resursų pakanka pirminiam reagavimui į maro protrūkius, tačiau visiems veiksmams atlikti ir dezinfekuoti ligos židinius būtinos papildomos pajėgos, lėšos ir technika.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook