Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Klampiu keliu sergančius vaikus neša ant rankų (nuotraukos)

Klampiu keliu sergančius vaikus neša ant rankų (nuotraukos) (6)

2019-10-05

Beveik kilometras kankynės – taip trys skirsnemuniškių šeimos vadina kasdien įveikiamą atstumą nuo namų iki žvyrkelio. Galbūt sveikų žmonių ši situacija taip neapsunkintų, tačiau sodybose auga mažamečiai vaikai, o keletui iš jų reikalinga nuolatinė medikų pagalba. Tik medikai iki sodybų neprivažiuoja, todėl mamoms su atžalomis ant rankų tenka klampoti iki kelio pačioms.

Skirsnemunės seniūnijos Naukaimio k. gyvenanti Rovena Gecevičienė tikina, kad pašaliniams žmonėms įsivaizduoti, kaip tenka gyventi jai ir kaimynams – beveik neįmanoma. Per laukus į sodybas vedantis kelias vien palijus tampa sunkiai išvažiuojamu. Kalbėti apie tai, kad juo būtų galima pravažiuoti tuomet, kai prasideda rudeniniai lietūs, žiemos pusnys ar pavasario liūtys – visai neverta.

„Iki mano sodybos nuo žvyrkelio yra pusė kilometro. Iki kitų kaimynų – maždaug 900 metrų. Niekas iš mūsų tuo keliu nebepravažiuoja. Arba užklimpstame, arba nuslystame į griovį. Bet nepravažiuojame ne tik mes, negali atvažiuoti nei medikai, nei kitos tarnybos. Tiek aš, tiek kaimynai auginame sveikatos bėdų turinčius vaikus. Jiems itin dažnai reikia medikų pagalbos, tačiau kaip juos prisikviesti, jei jie dėl kelio net atvažiuoti negali. O vaikai – klampoti negali. Kai sūnui blogai, jam negali sukilti spaudimas. Kol jį kažkaip lydžiu iki medikų, tai trejų metų dukrą turiu nešti, nes vienos gi negaliu palikti“, – apie kraupią kasdienybę pasakojo moteris.

Pasak R. Gecevičienės, jie ne kartą kreipėsi į seniūniją ir savivaldybę pagalbos, tačiau visada sulaukia vienintelio atsakymo – sutvarkyti kelią nėra galimybių.

„Seniūnas net nebeatsiliepia į mano skambučius, į akis nepažiūri, kai kalbame. Dar kažkada yra manęs paklausę, kodėl ten gyvenu. Na, gyvenu ten, kur išgalėjau nupirkti namus. Siūliau tiek seniūnui, tiek savivaldybės ponams kokį mėnesį pagyventi pas mane. Tik kol kas nė vieno nesulaukiau“, – sakė moteris.

Pasak R. Gecevičienės, netrukus su vienu iš vaikų jai savaitei reikės vykti į ligoninę Vilniuje. Skirsnemuniškė tikina, kad tam jai reikės klampojant per molį nuo namų iki žvyrkelio suvaikščioti daugybę kartų. „Įsivaizduokit, gi reikia ne tik vaikus nusivesti, reikia daiktus nusinešti, maistą. Nežinau, kiek reisų pirmyn ir atgal padarysiu klampodama molynu. Tokia mano ir kaimynų kasdienybė, kuri valdininkams, panašu, visiškai nerūpi“, – apmaudo neslėpė moteris.

Nemato galimybių

Jurbarko r. savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, laikinai einanti administracijos direktorės pareigas, Rūta Vančienė tikina, kad skirsnemuniškių problema žinoma, tačiau padėti galimybių kol kas nėra. R. Vančienė tvirtino, kad visi rajono žvyrkeliai ir gruntiniai keliai reikalauja dėmesio.

„Savivaldybės taryba planuoja nustatyti eiliškumo kriterijus savivaldybės kelių tiesimo, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų eilei sudaryti. Pagal šiuos kriterijus sudarant darbų atlikimo eilę tarp kitų bus svarstoma ir minimo kelio įrengimo galimybė“, – tikino R. Vančienė.

Realiai tai reiškia, kad jokių greitų ir situaciją iš esmės keičiančių sprendimų gyventojai greičiausiai nesulauks.

Kaltas statusas

Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis sako, kad kelią iki sodybų prižiūri pagal galimybes. Tačiau bėda – kelio statusas. Tai gruntinis kelias, o ne kelias su žvyro danga. „Kelio statusas lemia tai, kad pagal dabartinę tvarką seniūnija negali jo žvyruoti. Gruntiniai keliai ir yra realiai vėžės per pievą ar lauką. Galiausiai reikia pripažinti realybę, kad net galėdamas žvyruoti, to su dabartiniais resursais padaryti negalėčiau. Visiems seniūnijos žvyrkeliams metams yra skiriama maždaug pusšešto šimto kubų žvyro. Tiems devyniems šimtams metrų gruntinio kelio reiktų viso šio kiekio“, – sakė A. Mozūraitis.

Pasak seniūno, seniau kelias buvo tik vėžės per pievas, todėl vieną ar kitą balą gyventojai tiesiog apvažiuodavo. Vėliau buvo suformuotas kelio pylimas, o pats kelias pakeltas aukščiau laukų.

„Kai yra kelio pylimas su grioviais, apvažiuoti nieko nebeina. Tačiau ir nesant pylimo nebeitų, nes ūkininkai pievas pavertė arimais. Bėdos prasideda tuomet, kai molingas pylimas permirksta. Tada klimpsta technika. Net greideris ne visada gali pravažiuoti ir kelią išlyginti“, – sakė A. Mozūraitis.

Paklaustas, kiek seniūnijai galėtų atsieiti reikiamas žvyro kiekis ir jo išpylimo ant kelio darbai, A. Mozūraitis svarstė, kad apie 16-17 tūkst. eurų. Maždaug tiek pat, kiek kainuoja ant seniūnijos žvyrkelių kasmet išpilti ir išlyginti pusšešto šimto kubų žvyro.

„Čia turėtų būti politinis savivaldybės sprendimas. Žinot, seniūnijoje iš viso yra 17 kilometrų gruntinių kelių. Visus juos paversti žvyrkeliais reikalingos didžiulės lėšos. Be to, Skirsnemunės seniūnija, tai ne vienintelė rajono seniūnija. Kitur gruntinių kelių taip pat daug“, – sakė A. Mozūraitis.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook