Klausučių tvenkinys liks
Klausučių tvenkinys liks (0)
Klausučių gyventojai ir Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis (antras iš dešinės) pritarė žemėtvarkos projektui.
Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriuje baigtas svarstyti Seredžiaus seniūnijos Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos reformos projektas, dar nuo vasaros kėlęs nemažai aistrų. Mat gyvenvietėje yra gražus tvenkinys, o prie jo – nemažas laisvos valstybinės žemės plotas, dalį kurio numatyta išdalyti sklypais ir privatizuoti, o likusią dalį palikti Klausučių bendruomenės poreikiams, kad visi galėtų laisvai prieiti prie vandens. Tačiau su tokia pozicija ne visi sutiko. Atsirado norinčiųjų įsigyti valstybinės žemės prie Klausučių tvenkinio.
Žemėtvarkos skyriaus vedėja Dalia Štuikienė, pristačiusi projektą priminė, kad jam reikalingi dokumentai buvo ruošiami pagal nustatytas procedūras, o sausio 28 d. įvyko galutinis svarstymas. Iki jo per nustatytą 10 dienų terminą pretenzijų, pareiškimų ar skundų Žemėtvarkos skyrius negavo.
Rengiant minėtą žemėtvarkos projektą, vietiniai gyventojai pagal įstatymu ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu nustatytą tvarką ir eiliškumą, turėjo galimybę į šią vietą atsikelti savo žemės nuosavybę arba nusipirkti laisvos valstybinės žemės plotus, taip pat nuspręsti, kuri valstybinės žemės dalis turėtų likti Klausučių visuomenės poreikiams.
Pirmas Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto aptarimas vyko Klausučiuose 2010 m. spalio 15 d. Projektu susidomėjo 67 vietiniai gyventojai. Žemėtvarkos skyriaus specialistai su atėjusiaisiais aptarė visas vietiniams žmonėms rūpimas sąlygas.
Kiek vėliau Klausučiuose įvyko ir antras susirinkimas, tačiau į šį projekto aptarimą vietinių gyventojų atėjo nedaug.
Abu gyventojų susirinkimai Klausučiuose buvo naudingi – 11 žemės savininkų išsiaiškino, kaip jiems susitvarkyti valdas, 6 nusprendė persikelti žemę pagal nustatytą eiliškumą į siūlomus laisvos žemės plotus, o dar 28 pareiškė norą čia nusipirkti žemės. Penkiolika sklypų prie tvenkinio bendru sutarimu palikta visuomenės poreikiams. To pageidavo Klausučių bendruomenė, tokį norą parėmė ir Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis.
Pasak paskutiniame viešame žemėtvarkos projekto svarstyme dalyvavusio J. Pikoraičio, Seredžiaus seniūnijos žmonės dėl žemės privatizavimo jau turi karčios patirties. Seniūnijoje sklypus prie Dubysos, Nemuno įsigiję kai kurie savininkai elgiasi labai savotiškai: pakrante eiti dar leidžia, bet norintiesiems čia žvejoti ar trumpam įsikurti prie vandens – draudžia. Nors pagal nustatytą tvarką jie taip elgtis negali, tačiau kasdienybė būtent tokia. Todėl žmonės ir skundžiasi. Užtat, pasak Seredžiaus seniūno J. Pikoraičio, gyvenvietės viduryje esančio tvenkinio pakrantėje Klausučių bendruomenės poreikiams būtina palikti laisvos žemės – taip ateityje bus išvengta nesusipratimų. „Jeigu ežeras ar tvenkinys būtų kur nors toli laukuose, viskas, manau, būtų paprasčiau, – svarstė seniūnas, – o dabar privalu spręsti labai apdairiai ir nekartoti anksčiau padarytų klaidų.“
Pasak rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos D. Štuikienės, Klausučiuose kilusią problemą padėjo išspręsti rajono taryba: atsižvelgusi į Klausučių bendruomenės pageidavimą prie gyvenvietės tvenkinio nustatė neprivatizuotinos žemės plotus. Taip nesutarimams Klausučiuose padėtas taškas, viskas išsiaiškinta, nes anksčiau vienas Klausučių gyventojas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, tvirtino turintis pirmumo teisę ir pageidavo įsigyti valstybinės žemės sklypus prie Klausučių tvenkinio, kurie dabar, rajono savivaldybės tarybos sprendimu, skirti visuomenės poreikiams. Dėl to žmogus aiškinosi įvairiose šalies institucijose, tačiau išsiaiškinęs savo ketinimų atsisakė, o viešame paskutiniame žemėtvarkos reformos projekto svarstyme net nedalyvavo.
Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotojo Raimundo Basčio, dėl žemės sklypų vaizdingose vietose, prie vandens telkinių ar upių neretai pasitaiko ginčų. Todėl būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir pirmiausia atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius. Tik taip įmanoma išvengti neapgalvotų sprendimų ir klaidų.
Vincas Kriščiūnas
