Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kompromisas dėl Girdžių HE – mažesni mokesčiai valstybei

Kompromisas dėl Girdžių HE – mažesni mokesčiai valstybei (0)

2014-05-14

Jurbarko rajono savivaldybės administracija rado būdą išvengti hidrokomplekso nuomininko Romualdo Ozgirdo ir jo verslo partnerių – bendrovių „Hidroenergija“ ir „Vijo“ 5 mln. Lt ieškinio – vardan Girdžių miestelio ramybės sutiko 38 metams sumažinti nuomos mokestį už Jurbarkų tvenkinio eksploatavimą. Valstybė dėl to negaus beveik 2,5 mln. Lt.

Balandžio pabaigoje savivaldybės taryba sutiko su hidrokompleksų naudotojų sąlygomis. Už tai, kad atsiimtų iš Kauno apygardos teismo 5 mln. Lt ieškinį, savivaldybės taryba metinį Jurbarkų hidrokomplekso nuomos mokestį sumažino nuo 100 tūkst. iki 40 tūkst. Lt. R. Ozgirdo partneriai pažadėjo sumokėti valstybei visus uždelstus mokesčius ir palūkanas.
Sumanymas statyti ant Mituvos upės užtvankos ties Girdžiais hidroelektrinę brendo nuo 2001 metų, kai Tauragės apskrities viršininko administracija visus keturis – Jurbarkų, Girdžių, Volungiškių ir Balskų (Tauragės rajonas) hidrokompleksus išnuomojo verslininkui R. Ozgirdui. Kol verslininkai savo planų plačiai neviešino, Girdžių miestelio gyventojai jais ir netikėjo, tačiau 2010 metais miestelyje apsireiškus UAB „Hidroenergija“ ir „Vijo“ atstovams, dėl Girdžių užtvankos prasidėjo tikras karas.
Nenorėdami įsileisti Girdžiuose hidroelektrinę ketinančių statyti verslininkų, bendruomenės nariai net keletą kartų rinko parašus, siuntė raštus savivaldybei bei ministerijoms, įrodinėjo, kad pastačius hidroelektrinę greta europinio projekto lėšomis įrengtos poilsio zonos bus sugadintas kraštovaizdis, dėl vibracijos ir nusekusios užtvankos kentės Girdžių miestelio žmonės.
Girdžių kaimo bendruomenei įnirtingai kovojant už savo teisę į sveiką ir saugią aplinką paaiškėjo, kad hidrokompleksų nuomotojas valstybei nėra sumokėjęs nė lito nuomos mokesčių. Tauragiškis R. Ozgirdas 2001 metais Tauragės apskrities viršininko administracijos paskelbtame hidrokompleksų nuomos aukcione pasižadėjo valstybei per metus sumokėti po 502,5 tūkst. Lt nuomos pradedant ketvirtaisiais metais nuo pirmosios hidroelektrinės eksploatavimo pradžios.
Jurbarkų hidroelektrinė pradėjo veikti 2005 metais, todėl jau 2008 metais verslininkai turėjo pradėti vykdyti įsipareigojimus. Pagal susitarimą didžioji dalis nuomos mokesčio turėjo atitekti Tauragės savivaldybei, o už Jurbarko rajone esančius Jurbarkų, Girdžių ir Volungiškių hidrokompleksus R. Ozgirdas valstybei turėjo kasmet sumokėti po 170,8 tūkst. Lt.
Girdžių kaimo bendruomenei pasipriešinus mažosios hidroelektrinės statybos planams, rajono politikai išsiaiškino, kad R. Ozgirdas nemoka hidrokompleksų nuomos mokesčių, o savivaldybė jam nėra pateikusi mokesčių sąskaitos. Gal niekada ir nebūtų pateikusi, jei Valstybės kontrolės auditoriai savivaldybėje nebūtų pradėję tikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo. Valstybės kontrolieriams apsireiškus savivaldybėje, paskutinę 2012 m. dieną valdininkai R. Ozgirdui išrašė 573,2 tūkst. Lt hidrokompleksų nuomos sąskaitą, o 2013 m. vasario 28 d. dar pareikalavo sumokėti ir 34,7 tūkst. Lt palūkanų.
Šių metų pradžioje R. Ozgirdas sumokėjo dalį mokesčių – 377,1 tūkst. Lt. Šiuos pinigus savivaldybė pervedė į valstybės biudžetą. Tačiau valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad R. Ozgirdui pateikta sąskaita – per maža, nes savivaldybės valdininkai pradėjo nuomą skaičiuoti ne ketvirtaisiais elektrinės eksploatavimo metais, o po ketverių metų. Valstybės kontrolės pateiktoje finansinio audito ataskaitoje savivaldybei buvo nurodyta išsireikalauti ne tik 196 tūkst. Lt nepriemoką ir 34,7 tūkst. Lt palūkanų, bet ir ištaisyti klaidą – prisiteisti nuomos mokestį už ketvirtuosius elektrinės eksploatavimo metus – 170, 9 tūkst. Lt ir 63,4 tūkst. Lt palūkanų.
Klaipėdos apygardos teisme įregistruotas savivaldybės ieškinys kaip mat sulaukė atsako: R. Ozgirdas, UAB „Hidroenergija“ ir UAB „Vijo“ Kauno apygardos teismui pateikė kone 5 mln. Lt ieškinį. Tokia suma įvertintas ne Girdžių kaimo bendruomenės nenoras turėti hidroelektrinę, bet visose trijose – ir jau veikiančioje Jurbarkų, ir nepastatytose Girdžių bei Volungiškių hidroelektrinėse negautos pajamos bei patirtos išlaidos tvarkant statybų dokumentus.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vančienė nuo pat bylinėjimosi pradžios tvirtino, kad savivaldybė sieks taikos sutarties, tačiau neturės galimybių pasiekti kompromiso atsisakydama hidrokompleksų nuomos mokesčio – šis mokestis nepatenka į savivaldybės biudžetą, nes visas – iki paskutinio cento – atitenka valstybei.
Balandį paaiškėjo, kad ieškinį pateikusi bendrovė „Hidroenergija“ sutinka taikiai užbaigti ginčą, jei savivaldybės taryba sumažins nuomą už Jurbarkų hidrokomplekso eksploatavimą. Sutartyje su Tauragės apskrities viršininko administracija buvo numatyta, kad R. Ozgirdas ir jo partneriai už teisę Jurbarkų užtvankoje eksploatuoti mažąją hidroelektrinę valstybei kasmet sumokės po 110 tūkst. Lt.
Tačiau pradėję hidroelektrinę eksploatuoti UAB „Hidroenergija“ vadovai apstebėjo, kad realybė nuo projektinių skaičiavimų smarkiai skiriasi. Mituva nėra srauni upė, o pavasario potvyniai ne kasmet būna, todėl elektros energijos pagaminama kur kas mažiau nei tikėtasi.
Su savivaldybės tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariais susitikti atvykęs UAB „Hidroenergija“ atstovas Kęstutis Beržinskas tikino, kad prieš išsinuomojant hidrokompleksus atlikti skaičiavimai nepasitvirtino.
„Tikėjomės, kad hidroelektrinė kasmet pagamins po 3 mln. kWh elektros energijos, tačiau devynių metų patirtis parodė, kad vidutiniškai pagaminame tik po 1,4 mln. kWh. Tai net 56 proc. mažiau nei buvo planuota. Tiek ir prašome sumažinti nuomos mokestį“, – sakė UAB „Hidroenergija“ atstovas.
Sumažinus nuomos mokestį 54 proc. bendrovė kasmet valstybei turėtų sumokėti po 47 tūkst. Lt, tačiau mažosios hidroelektrinės savininkai panoro dar mažinti nuomą, nes dar ir už 2013 m. turės sumokėti 300 tūkst. Lt Girdžių užtvankos ir daugiau nei 100 tūkst. Lt Volungiškių užtvankos nuomos. „Toks mūsų susitarimas – 40 tūkst. Lt nuomos“, – tikino K. Beržinskas.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja R. Vančienė neslėpė, kad susitarimas kompromisinis, o nuolaida daroma, kad savivaldybei netektų bylinėtis teismuose dėl draudimo Girdžiuose vykdyti ūkinę veiklą. „Nežinau, kaip būtų ir kokiais argumentais vadovautųsi teismas, bet bylinėtis turėtume ilgai“, – tvirtino vedėja.
Pamatęs, kad keletas savivaldybės tarybos narių abejoja mokesčio apskaičiavimo argumentais, rajono meras Ričardas Juška priminė, kad ne savivaldybė sudarė sutartį ir ne savivaldybė gauna nuomą. „Bandėme diskutuoti su valstybės kontroliere Giedre Švediene, kokia turėtų būti nuoma, tačiau išgirdome, kad jos dydį nustatyti galime tik mes, o Valstybės kontrolė vykdys teismo priimtą sprendimą“, – tikino meras.
Vienas iš teismo proceso dalyvių – valstybė, todėl gali būti, kad Vyriausybės įgaliotas atstovauti valstybei asmuo teismo nutartį apskųs. R. Vančienė tikisi, kad tokiu atveju bylą iš savivaldybės perims Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Savivaldybės ir hidroenergijos gamintojų taikos sutartį abu teismai turėtų svarstyti gegužės pabaigoje.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook