Konsulas domėjosi karių kapais (0)

Mūsų rajone sovietinės armijos karių kapinės yra Jurbarke, Viešvilėje, Raudonėje, Smalininkuose ir Seredžiuje. Jų priežiūra seniai tapusi rajono savivaldybės ir seniūnijų rūpesčiu, tačiau viena yra nugrėbti lapus, pasodinti gėlių, o visai kas kita – esminiai pertvarkymai. Ne tik Lietuvoje palaikomos tradicijos prižiūrėti karių kapavietes, bet dažniausiai valstybės pasirašo sutartis dėl karių kapų globos ir priežiūros.
Tokia sutartimi sureguliuoti Lietuvos ir Vokietijos santykiai dėl mūsų šalyje esančių vokiečių karių kapų priežiūros ir globos, paieškos. Sutartis pasirašyta 1996 m. liepos 4 d., ratifikuota Seime 1997 m. vasario 27 d., taip užtikrinant, kad minėti kapai būtų išsaugoti ir deramai tvarkomi pagal nustatytas tarptautines normas.
Rusijos Federacija ir Lietuva tokios sutarties kol kas neturi, tačiau konsulas A. Pikeliovas užtikrino, kad ji jau baigiama ruošti ir šiemet tikimasi ją pasirašyti. Ambasada bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Paminklosaugos departamentu ir derina abi puses dominančius klausimus. Nors sutarties ir nėra, tačiau per ambasadą kartais skiriama lėšų rusų karių kapaviečių priežiūrai, jos šiek tiek atnaujinamos. Nors dėl šių darbų būta kai kurių nesusipratimų, tačiau jie yra oficialiai suderinti ir neprieštarauja griežtai mūsų šalyje galiojančiai paminklosaugos tvarkai.
Rajone esančiose sovietinės kariuomenės karių kapinėse palaidota 813 karių. Jurbarke – 232, Viešvilėje – 50, Raudonėje – 190, Smalininkuose – 32, Seredžiuje – 309. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvos teritorijoje tarp kariaujančių pusių vykusiuose mūšiuose žuvo apie 80 tūkst. rusų karių. Tai keturis kartus daugiau nei savo nuostolius Lietuvoje vertina vokiečiai, taip pat laidoję savo karius Lietuvos žemėje. Lietuvos teritorijoje buvusiose nacių koncentracijos stovyklose mirė dar daugiau negu žuvo kovose rusų karių – per 100 tūkst. Todėl ypatingą prasmę įgauna teiginys, kad tvarkyti karo aukų kapines reikia susitaikymo ir taikos labui.
Kaip spaudos konferencijoje teigė konsulas A. Pikeliovas, jam anksčiau yra tekę dirbti Vokietijoje, kurioje dėl karių kapaviečių, paminklų ir atmintinių vietų priežiūros vyrauja daug liberalesnis ir praktiškas požiūris. Draudimai – ne kelias paveldui išlaikyti. Visi su tuo susiję klausimai lengvai sprendžiami vietinėse savivaldybėse, turinčiose reikiamus įgaliojimus. Pasirašius sutartį su Lietuva, rusų karių kapaviečių priežiūros, restauravimo, globos klausimai bus sprendžiami paprasčiau ir kompleksiškai, nes nerimą ne tik kapavietėse, bet ir atmintinose vietose kelia paminklų būklė. Ypač  kurių  postamentai betoniniai.
Pasak A. Pikeliovo, nebus apsiribota tik Antrojo pasaulinio karo aukų kapavietėmis, planuojama išsiaiškinti ir Pirmojo pasaulinio karo kapavietes. Pagal turimus archyvinius duomenis, Lietuvoje jų būta apie 1600, o kol kas nustatyta beveik 300.
Kaip pavyzdį konsulą lydėjęs Jurijus Trakšelis paminėjo Kauno fortus, kur yra Pirmame pasauliniame kare juos gynusių ir žuvusių carinės Rusijos kariuomenės karių kapavietės. Preliminariai jas apžiūrėjus rasti įrašai, liudijantys, kad jose palaidoti įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės, nemažai ir lietuvių, turėjusių karininko laipsnį. Mat kas trečias fortų gynėjas buvo lietuvis. O pusmėnulio ženklas primena, jog kartu su kitais čia kovojo, žuvo ir palaidoti musulmonai.
Panašių pavyzdžių yra ir Jurbarko rajone. Vienos stambesnių Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės yra Šilinėje. Gana gerai išlikę įrašai liudija, kad čia palaidoti įvairių tautybių kariai. 
Kaip patikino konsulas, rusų karių kapavietėmis ir Lietuvoje pradėtu darbu taip pat domisi Rusijos pravoslavų cerkvė.
Rusijos Federacija vien tik kapaviečių inventorizavimo darbams skyrė 80 tūkst. Lt. Tai pradinis planuojamo darbo etapas, paspartėsiantis pasirašius sutartį. Konsulo nuomone, verta pasimokyti iš lietuvių patirties gerbiant ir globojant karių kapavietes. Matydamas ne tik oficialias kapavietes, bet ir išsaugotus pavienius rusų karių kapus, kuriuos prižiūri šeimos, kaimai, jis buvo  sujaudintas tokio dėmesio.
Rajono savivaldybės meras Ričardas Juška patikino, kad su Rusijos Federacijos ambasada Vilniuje palaikomi glaudūs ryšiai padeda spręsti įvairius klausimus, nes vienija bendri interesai dalyvaujant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamose programose, nuolat bendraujama su kaimyninės Kaliningrado srities Nemano administracija. Mero vertinimu, rajono teritorijoje esančių Antrojo pasaulinio karo rusų karių kapų ir atmintinų vietų priežiūros klausimai visuomet buvo ir yra svarbūs. Pasak R. Juškos, reikia tik džiaugtis, kad Rusijos Federacija atkreipė dėmesį į senas karo istorijos paveldo išsaugojimo problemas, finansavo ir Jurbarko rajone atliekamus darbus. Kaip jie buvo vykdomi, stebėjo vietiniai paminklosaugos specialistai.
Rusijos Federacijos konsulas atkreipė dėmesį ir į bendradarbiavimą palaikant kasmet vykdomas Lietuvos jaunimo iniciatyvas aplankyti ir tvarkyti lietuvių kapines Sibire tremties ir lagerių vietose. Ekspedicijų dalyviams vizos išduodamos nemokamai, tarpininkaujama, kad vietose būtų teikiama parama.
Kartu su A. Pikeliovu atvykęs Lietuvoje esančios visuomeninės organizacijos „Karinio paveldo institutas“ vadovas J. Trakšelis patikino, kad institutas, kaupiantis duomenis apie abiejų pasaulinių karų istorinį paveldą, aiškinasi juose žuvusių karių kapaviečių išsaugojimo problemas. Savo veiklą institutas ketina plėtoti Latvijoje ir Kaliningrado srityje. Domina ir lietuvių kapaviečių  apsaugos ir paieškos darbai Sibire, nes tai svarbi sritis aiškinantis ir suprantant to meto įvykius, tragiškai palietusius ne tik žmonių, bet ir tautų likimus. J. Trakšelis šią savo nuostatą grindė ir tuo, kad jo šaknys yra Lietuvoje, jis pats gimęs tremtyje ir daug metų praleido Sibire, daug ką matė savo akimis ir tiesą žino ne iš pasakojimų.
Karių kapų priežiūra – dar vienas žingsnelis gerų tarpvalstybinių santykių ir žmogiškųjų vertybių suvokimo ir įprasminimo link.

Vincas Kriščiūnas