Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kritikos strėlės kontrolieriui ir abejingai valdžiai

Kritikos strėlės kontrolieriui ir abejingai valdžiai (1)

2018-09-17

Šįkart Kontrolės komiteto narių Romanso Dragūnavičiaus, Stasio Makūno ir Petro Vainausko nuomonės dėl kontrolieriaus darbo ir biudžeto išlaidų sutapo, tačiau balsavo jie skirtingai. J. Stanaitienės nuotr.

Prieš kiekvieną savivaldybės tarybos posėdį darbas verda komitetuose. Ne išimtis ir Kontrolės komitetas, kurio paskirtis – prižiūrėti ir kontroliuoti kaip vykdomas biudžetas, naudojamas savivaldybės turtas ir lėšos. Paskutiniame Kontrolės komiteto posėdyje kritikos strėlės lėkė į savivaldybės vadovų kontrolieriaus pusę.

Išvados neįtikino

Kontrolės komitete dirba tarybos nariai Romansas Dragūnavičius, Egidijus Giedraitis, Stasys Makūnas ir komiteto pirmininkas Petras Vainauskas. E. Giedraitis posėdyje nedalyvavo. Dažnas svečias komiteto posėdžiuose – vienintelis Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojas, savivaldybės kontrolierius Saulius Jakštys. Ir šį kartą jam dalyvaujant buvo svarstoma tarnybos atlikto audito „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo“ išvada. Pasak S. Jakščio, šios išvados parengimas – pats svarbiausias jo darbas. Išvada turi būti pateikiama susipažinti tarybos nariams prieš patvirtinant 2017 m. Jurbarko r. savivaldybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius.

„Nukrypimų nuo apskaitos sistemos nepastebėjau, vidaus kontrolė dirba gerai, lėšos apskaitomos tvarkingai. Finansų skyrius savo darbą atliko gerai. Visa tai aš parašiau audito išvadoje“, – sakė kontrolierius.

Paklaustas, gal vis tik rado kažką negero, ar teisingai būna panaudojami pinigai po biudžeto tikslinimų, kurių pernai savivaldybės taryba administracijos teikimu patvirtino net šešis, S. Jakštys patikino, kad nei finansiniame, nei veiklos audite „didelių dalykų“ neradęs. Bet čia pat apsidraudė: „Gal negalėjau apimti visos visumos. Audito metodika leidžia apsirikti, nepastebėti iki 5 proc. visų lėšų“.

Komiteto nariams tokio patikinimo nepakako ir jie ėmė vieną po kitos vardyti problemas, kurios kontrolieriaus išvadoje neatsispindėjo.

Matė, bet nevertino

Biudžeto tikslinimui turi pritarti savivaldybės taryba. Jurbarko r. savivaldybėje susiformavusi praktika, kad taryba pritaria jau perskirstytam biudžetui, o ne planuojamam tikslinimui. „Mes tą tvarką žinom, ir Finansų skyrius to neslepia. Taryba lyg ir daro pažeidimą, tai lyg ir įteisinam, bet tai – pažeidimas, o jūs – kontrolė to nepastebite ar nefiksuojate?“ – klausė S. Makūnas. Jam pritarė ir R. Dragūnavičius, pareiškęs, kad atgaline data priimami sprendimai greičiausiai yra pažeidimas.

S. Jakštys pripažino, kad tai – pažeidimas, tačiau jis, jei jau taryba taip nusprendė, pasilikęs sau teisę ta tema nediskutuoti, palikti viską kaip yra ir tokios praktikos nevertinti.

Kontrolės komiteto nariams kliuvo ir šypseną kelianti audito išvados formuluotė. Vienas Kontrolės ir audito tarnyboje dirbantis ir audito išvadą rengęs S. Jakštys tekste naudoja pirmąjį daugiskaitos asmenį. „Jūs rašote: „mūsų nuomone, mes atlikome“. Kurių metų dokumentą jūs ėmėte kaip šabloną? Jau pernai apie tai kalbėjome, o jūs darote tas pačias nesąmones“, – priekaištavo S. Makūnas. Jam antrino P. Vainauskas: „O gal jūs su kažkuo konsultuojatės, turite pagalbininkų? Tokia formuluotė rodo norą neprisiimti atsakomybės už išvadas ir audito rezultatą.“

P. Vainauskas pastebėjo, kad kontrolierius audito išvadoje įrašė, jog vertinant darbo užmokesčius nenustatyta jokių netinkamų mokėjimų ir apskaičiavimų, nors pernai Jurbarko ligoninėje jie buvo neteisingai apskaičiuoti, ir įstaigos vadovas buvo įpareigotas vykdyti įstatymų reikalavimus ir darbo užmokestį skaičiuoti teisingai. Be to, komiteto pirmininkas suabejojo ir teiginiu, kad darbo užmokesčio fondas didėjo tik dėl minimalios algos ir užmokesčio viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims didėjimo. „O kaip dėl metų gale išmokamų premijų? Jos taip pat pakėlė šiuos skaičius. Tai išvadose neatsispindi“, – mano P. Vainauskas.

Nepatiko išlaidos

Bene daugiausia diskusijų Kontrolės komitete kilo dėl išvadoje pateiktų biudžeto išlaidų. 2017 m. pabaigoje biudžetas atrodė gražiai – metai baigti su pliusu, tačiau taip gali atrodyti tik nesigilinant į skaičius. Pliusas atsirado tik įtraukus paskolą ir 2016 m. biudžeto likutį. Lyginant tik 2017 m. biudžeto pajamas, kurios sudarė 24951,6 tūkst. Eur, ir 25097,0 tūkst. Eur siekusias išlaidas išeitų 145,4 tūkst. Eur biudžeto deficitas. Tai savo išvadoje pažymėjo ir S. Jakštys.

Savivaldybės kontrolierius atkreipė dėmesį, kad esant 100,1 proc. biudžeto pajamų plano įvykdymui, išlaidos siekia vos 94,8 proc. planuotųjų. „Vertinant asignavimų panaudojimą pagal vykdomas programas, nustatyta, kad visos 8 programos nebuvo įvykdytos kaip planuota“, – rašoma audito išvadose.

Savivaldybė vykdo bendrųjų funkcijų vykdymo, kaimo plėtros, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo, infrastruktūros objektų priežiūros, sveikatos ir aplinkos apsaugos, kultūros ir sporto veiklų, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo bei socialinės paramos plėtros programas. Joms nepanaudota1312,7 tūkst. Eur. Bendrųjų funkcijų vykdymo, sveikatos ir aplinkos apsaugos, socialinės paramos plėtros programoms  asignavimų skirta beiveik 10 proc. mažiau nei planuota.

Panaši situacija ir vertinant savivaldybės vykdomoms funkcijoms skirtas išlaidas. Ženkliai mažiau nei planuota išleista ekonomikos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos funkcijoms vykdyti.

„Ar administracija blogai planuoja, ar taip taupoma metų gale išmokamoms premijoms, kad neskiriame pinigų programoms? Nejaugi nereikia nei vaikams, nei socialiai remtiniems gyventojams nieko? Kai prašo pinigų, sakome, kad nėra, neduodame, nors suplanuota yra“, – įsigalinčią blogą finansų tvarkymo praktiką įvardijo P. Vainauskas. Jis teiravosi, ar toks plano nevykdymas neužkliuvo kontrolieriui.

Pasak S. Jakščio, nevykdomas planas jam taip pat sukėlė klausimų, tačiau Finansų skyrius patikino, kad panaudoti visų pinigų nepavyksta dėl užsitęsusių projektų dokumentų tvarkymo ar neįvykusių konkursų.

„Klausiau, kalbėta apie tai. Tačiau aprašyti nesiryžau. Jūs esate teisūs. Reikėtų giliau pasidomėti“, – teisinosi kontrolierius.

Kontrolės komiteto nariai ir savivaldybės kontrolierius mato, kad išlaidų plano nevykdymas – ydinga praktika, galbūt siekiant sutaupyti pinigų premijoms ar norint pasigirti dideliu likučiu metų gale, o gal net, pasak P. Vainausko, atsirandanti paprastesnė galimybė perskirstant pinigus panaudoti taip, kaip patogiau. Tačiau savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė mažesnėmis nei planuota išlaidomis, tik džiaugiasi.

„Tai labai gerai, kad nevykdom (plano). Suplanuoti visko neįmanoma. Poreikiai visi patenkinti, funkcijos įvykdytos, o išlaidauti menkaverčiams darbams ir dalykams – neverta. Įsiskolinimas mažėjo, likutis metų pabaigoje – didelis. Geriau, kas lieka įkalkuliuoti į kitus metus nei išleisti“, – „Šviesai“ sakė direktorė.

Administracijos direktorė tikino, kad, pavyzdžiui, dėl to, jog liko nepanaudota 134 tūkst. Eur keliui Viešvilėje tvarkyti, galėtų atsakyti ir kai kurie Kontrolės komitete dirbantys asmenys. „Jų reikėtų klausti, kodėl neįgyvendintas dar 2005 m. parengtas projektas, kurį dabar teko koreguoti ir todėl užsitęsė darbų įgyvendinimas“, – susierzinimo neslėpė valdininkė. Kodėl į valstybės biudžetą grąžinti nepanaudoti 44 tūkst. Eur, skirti socialinės srities funkcijoms vykdyti, direktorė tiksliai negalėjo prisiminti: „Tai greičiausiai nemokamo maitinimo pinigai. Jei jie skirti būtent tai funkcijai, jų kitur panaudoti negalime ir turime grąžinti.“

Barė už akių

Administracijos direktorės V. Rekešienės ar bent Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės paaiškinimo dėl biudžeto vykdymo ir mero Skirmanto Mockevičiaus nuomonę būtų norėję išgirsti ir Kontrolės komiteto nariai, tačiau nė vieno iš jų posėdyje nebuvo – A. Stoškienė su savivaldybės delegacija svečiavosi Moldovoje, o V. Rekešienė ir S. Mockevičius vietoj biudžeto vykdymo ataskaitų svarstymo pasirinko pedagogų bendruomenės šventinį renginį.

„Rugsėjo 1-oji vadovams svarbesnė nei visų praėjusių metų ataskaita. Šito pastato valdovams visai nesvarbu, kas vyksta Kontrolės komitete. Mes negalime jų net paklausti. Per tris su puse metų direktorė ir meras komiteto posėdžiuose buvo vos porą kartų“, – piktinosi P. Vainauskas.

Pasak S. Makūno, savivaldybės vadovams komitete nelabai yra ką veikti, nes jie tikri, kad taryboje sprendimui bus pritarta. „Pravažiuos buldozeriu ir patvirtins“, – linksėjo P. Vainauskas.

Karčių Kontrolės komiteto narių kalbų merui ir administracijos direktorei išklausyti neteko, tačiau savivaldybės kontrolierius išgirdo, kad jo darbu komiteto nariai liko nepatenkinti. „Kaip dažniausiai būna, audito išvados neatitinka dokumento turinio. Negerovės paminėtos, bet išvada – teigiama“, – pečiais traukė S. Makūnas. Jis už tokias išvadas balsuoti nesiryžo, tačiau, kad ir išsakė nemažai priekaištų, P. Vainauskas ir R. Dragūnavičius joms pritarė.

Komiteto pirmininkas savivaldybės kontrolieriui pažadėjo pasvarstyti, ar nereikėtų savivaldybės tarybai siūlyti atsisakyti Kontrolės ir audito tarnybos ir palikti tik kontrolieriaus etatą.

„Konkursai į jūsų įstaigą vis tiek nevyksta, darbus šiaip ar taip padarote, o pagal gyventojų skaičių tarnybos jau tikrai nereikia“, – sakė P. Vainauskas. Tačiau Kontrolės komitete išsakyta kritika kaip vanduo nuo žąsies – tiek kontrolieriui, kurio nuolankumas savivaldybės vadovams tinka, tiek patiems vadovams, Kontrolės komiteto posėdį iškeitusiems į šventinį renginį.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook