Krizių centrą ištiko... krizė

Krizių centrą ištiko... krizė (3)

2020-02-10

Skalvijos namų direktorius Nerijus Jarilinas dėl sustabdyto krizių centro paslaugos pirkimo pareiškė pretenziją Viešojo pirkimo komisijai.

Nuo sausio 1 d. nebeveikia VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ Eržvilko krizių centras. Uždaryti jį leido rajono savivaldybės taryba. Tačiau uždarius vieną, kito neatsirado, nors intensyvi krizių įveikimo paslauga rajone reikalinga. Deja, praėjusių metų gruodžio pradžioje paskelbtas konkursas šiai paslaugai teikti įstrigo finišo tiesiojoje – pirkimo procedūros nutrauktos dėl esminių konkurso sąlygų pakeitimo.

Tuščias nebuvo

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ krizių centras, dirbęs nuo 2013 m., veiklą baigė pernai. Savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu „Dėl viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ pakeistų įstatų patvirtinimo nuo 2020 m. sausio 1 d. įstaiga intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugų nebeteikia.

Viešosios įstaigos direktorė Audronė Balčiūnienė neneigia, kad tokius pokyčius inspiravo ji pati: „Kai kalba pasisuko socialinius darbuotojus darbui su rizikos šeimomis ir atvejo vadybininkus perduoti mums, mes siūlėme alternatyvą – krizių centro paslaugą nuo mūsų nuimti. Nes sunku suvaldyti daug sudėtingų paslaugų. Ir politikai sutiko“, – sakė direktorė ir patikino, kad 16 vietų krizių centras niekada nebuvo tuščias.

Krizių centre dirbo socialinė darbuotoja ir du padėjėjai – jų atlyginimai buvo finansuojami iš savivaldybės biudžeto, taip pat ir lėšos vaikų maitinimui pagal nustatytą normatyvą; praėjusiais metais tam prireikė apie 12 tūkst. Eur. O komunaliniai mokesčiai, higienos priemonės – iš bendrų įstaigos lėšų.

Su krizių centro klientais darbuotojai dirbo ne formaliai, o siekiant išplėsti paslaugą buvo vykdomi sveikatinimo ir kompleksinių paslaugų projektai, įtraukiamos ir buvusios krizių centro klientės, su jomis palaikomas ryšys, domimasi, kaip joms sekasi.

 „Pažanga tikrai jautėsi. Labai džiaugiuosi, nes apie 70 proc. projekto dalyvių sėkmingai gyvena ir dabar. Dalinai sėkmingai, nes įgūdžiai, kurių nebuvo, neatsiranda taip greitai. Galiu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad mes pakankamai plačiai teikėme paslaugą – vežėme išblaivinti, koduoti, teikėme pavėžėjimo paslaugą – ar vaikas susirgo, ar į namus daiktų pasiimti. Kiti centrai paprastai to nedaro. Gal kad įstaiga mūsų didelė, mes neužbraukėme brūkšnio, kas priklauso, o kas ne. Žiūrėjom kuo daugiau padėti žmogui“, – pasakojo A. Balčiūnienė. O klausantis natūraliai kilo klausimas: kodėl turint didelę, gerą patirtį, tų paslaugų įstaiga nebeteikia?

„Jurbarko socialinių paslaugų“ direktorė sako, kad reikia įvertinti savo galimybes. Krizių centro klientams reikia daugiau paslaugų, tenka vežioti iš Eržvilko. Darbuotojai turėjo dirbti didžiuliu krūviu. Senelių globos namų darbuotojai kartais būdavo priversti prižiūrėti krizių centro gyventojus. A. Balčiūnienės manymu, krizių centro ir senelių namų kaimynystė – ne pats geriausias variantas. „Mano manymu, apie kartų bendravimą šiuo atveju negalima kalbėti – čia yra skirtingi dalykai, skirtingi interesai. Į krizių centrą patenkama su alkoholio, protinės, psichinės negalės problemomis. Specifika čia visai kitokia. Buvimas kartu nebuvo pats geriausias, būta daug senelius liūdinančių atvejų“, – sakė A. Balčiūnienė.

Reikalingumu neabejoja

Paprašyta paaiškinti, ar savivaldybė privalo užtikrinti krizių įveikimo paslaugos teikimą, Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti skyriaus vedėją Inga Kornikaitė citavo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą: „Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.“

„Taigi, savivaldybė turi planuoti ir organizuoti reikiamas paslaugas, bet nėra nurodyta, kad savivaldybė privalo užtikrinti krizių centro paslaugos teikimą. Socialinės priežiūros paslaugą – intensyvią krizių įveikimo paslaugą finansuoja savivaldybė“, – paaiškino I. Kornikaitė.

Sausio 30 d. VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ inicijuotame tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikime aptariant vaiko teisių apsaugos aktualijas, specialistai neabejojo krizių centro reikalingumu užtikrinant krizę patiriančios šeimos vaiko saugumą. Kai atvejai nėra kritiniai, ieškoma giminaičių ar kitų artimų asmenų, kurių šeimose būtų galima apgyvendinti vaiką, tačiau ne visada yra tokia galimybė.

Krizių centro reikalingumą rodo ir tai, kad savivaldybės Viešojo pirkimo komisija 2019 m. gruodžio 6 d. buvo paskelbusi konkursą šiai paslaugai pirkti. Pasiūlymus reikėjo pateikti iki 2019 m. gruodžio 20 d. Konkurse dalyvavo du kandidatai: evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ ir savivaldybės biudžetinė įstaiga Skalvijos namai.

Tačiau 2020 m. sausio 10 d., kai konkurso laimėtojas jau buvo išrinktas, pirkimo procedūros nutrauktos dėl esminių konkurso sąlygų pakeitimo.

Pareiškė pretenziją

Konkursą laimėjusi biudžetinė įstaiga Skalvijos namai, gavusi pranešimą, kad pirkimo procedūros yra nutrauktos, Viešojo pirkimo komisijai pateikė pretenziją.

„Dalyvavome konkurse ir gruodžio mėnesį turbūt gavome preliminarų atsakymą, kad mūsų kaina yra mažiausia ir kad tai reiškia, kad konkursas yra įvykęs, kaina nustatyta, pasiūlymų eilė nustatyta. Ir staiga po kokios savaitės mes gauname informaciją, kad konkursas yra nutraukiamas. Mes rašėme pretenziją Viešųjų pirkimų komisijai savivaldybėje, gavome atsakymą, tokį formalų, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių bus konkurso sąlygos papildytos tam tikrais punktais, kad galėtų dalyvauti platesnis ratas dalyvių“, – pasakojo Skalvijos namų direktorius Nerijus Jarilinas.

Atsakymą įstaigai dėl sausio 16 d. pateiktos pretenzijos pasirašė savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Bastys. 2020-01-27 rašte teigiama, kad „Viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 29 str. 3 dalimi nutraukė pirkimo procedūras dėl būtinybės pakeisti esmines pirkimo sąlygas (kvalifikacijos reikalavimus), kad nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. nustatyti principai.“

R. Basčio pasirašytame rašte atkreipiamas dėmesys į darbuotojų kvalifikaciją, lemiančią kokybišką reikalavimus atitinkančią paslaugą. Esą darbuotojų išsilavinimas, įstatymu numatytos sąlygos, apibrėžiančios asmens galimybes dirbti socialiniu darbuotoju ir buvo tos priežastys dėl kurių teko nutraukti konkursą.

Dėl išvardintų priežasčių, siekiant, kad nebūtų apribota konkurencija, buvo nutrauktos pirkimo procedūros.

Tačiau Skalvijos namų direktoriaus tokios priežastys neįtikino, tai, pasak jo, toks mažmožis. „Bet noriu pabrėžti, kad iki konkurso nė vienas dalyvavęs konkurse juridinis asmuo, tame tarpe ir mes, pretenzijų dėl sąlygų nekėlėme visiškai. Gavus atsakymą iš savivaldybės dėl nutraukimo mes pamatėme, kad nutraukiamas konkursas dėl darbuotojų kvalifikacijos ribų praplėtimo. Aiškinu labai paprastai: socialinį darbą gali dirbti žmogus, baigęs arba socialinį darbą, arba socialinis pedagogas. Šitoje vietoje greičiausiai buvo surastas, mūsų žiniomis, kažkoks konsultantas, konsultavęs Viešųjų pirkimų tarnybą savivaldybės, kuris sakė, kad reikia tą vietą praplėsti. Bet aš suprantu, kad jeigu tai būtų veiksmas atliktas iki konkurso nugalėtojo nustatymo, tai sąlygų keitimas galbūt duotų kokių nors rezultatų. Šitoj vietoj buvo tik formalus atsirašymas savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos, nes nė vienas tiekėjas, dar kartą pabrėžiu, jokių pretenzijų dėl tų sąlygų nekėlė. Reiškia, komisija matydama konkursą ir tam tikrą kainą, jau įvykusio konkurso metu nusprendė nutraukti konkursą keičiant sąlygas. Aš galvoju, kad čia yra Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas arba galimai piktnaudžiavimas savo pareigomis“, – „Šviesai“ sakė N. Jarilinas.

Direktorius neatmeta galimybės kreiptis į teismą. „Ir įdomiausia, kad kai buvo sudaryta preliminari pasiūlymo eilė ir nustatytas nugalėtojas, t.y. mes, mes matėme, kad į Viešųjų pirkimų komisijos darbą pradėjo kištis tam tikri politikai. Įvardinti kol kas nenorėčiau, nes manau, kad mes kreipsimės į teismą dėl konkurso nutraukimo“, – sakė jis.

Konkurse antroje vietoje likusios evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ vadovas kun. Mindaugas Kairys kalbėti šiuo klausimu nepanoro, sakė, kad dar anksti.

Post factum

Būtinybės keisti viešojo pirkimo „Socialinės priežiūros paslaugos „Intensyvi krizių įveikimo pagalba“ teikimas tėvams auginantiems vaikus ir besilaukiančioms moterims“ esmines sąlygas nekomentavo savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, o administracijos direktorius, tvirtinantis Viešojo pirkimo komisijos dokumentus, pareiškė pats buvęs pastatytas post factum.

„Šitas klausimas yra Viešųjų pirkimų komisijos prerogatyva, tai aš tikrai nesidomėjau ir jokios įtakos nedarau. Komisija priima sprendimus, turbūt buvo motyvuota, bet aš nesiaiškinau. Nenoriu, kad būtų sudaryta kažkokia regimybė, kad darau įtaką šitiems procesams. Daug būna konkursų, kurie įvyksta, kurie nutraukiami, bet aš tokiais atvejais nesigilinu ir neįtakoju“, – sakė S. Mockevičius.

Savivaldybės administracijos direktorius R. Bastys sakė, kad nustačius konkurso laimėtoją „praėjus 3-4 dienoms komisija nusprendė ir pranešė per Viešųjų pirkimų centrinę informacinę sistemą, kad nutraukiamas konkursas. Nors pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 100 str. atsako vadovas, aš šiuo atveju, negalėjau nieko išgraužti, liaudiškai tariant, – gavau informaciją post factum“.

Be to, R. Bastys sakė norėjęs nusišalinti nuo vadovavimo šiam viešajam pirkimui dėl galimų viešųjų ir privačių interesų (R. Basčio žmona dirba Skalvijos namų direktoriaus pavaduotoja), bet meras nepriėmė jo nusišalinimo, nes nėra kam pakeisti – administracijos direktorius neturi pavaduotojo. „Mano nusišalinimo nepriėmė ir leido tvirtinti man dokumentus. Nors jokių privačių interesų ir nėra, o Skalvijos namai yra administruojami savivaldybės ir administruojami per merą“, – sakė R. Bastys.

Po truputį – abiem

Per tą laiką, kai panaikinus krizių centrą Eržvilke kitas neįsteigtas, pasak savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės, pavaduojančios skyriaus vedėją I. Kornikaitės, buvo sprendžiamos dviejų šeimų krizinės situacijos. Viešojo pirkimo būdu skubos tvarka buvo nupirktos paslaugos šioms konkrečioms šeimoms su vaikais.

Pirkėjai – jau minėtos sustabdyto viešojo pirkimo dalyvės. Viena krizė atiteko „Jurbarko sandorai“, kita – Skalvijos namams. Abiem po truputį.

„Yra pasirašyta sutartis su Jurbarko r. savivaldybės administracija – nuo sausio 31 d. mes tokias paslaugas teikiame. Savivaldybė nusprendė, ir jie turbūt turi tokią teisę, vykdyti apklausą raštu dėl paslaugų teikimo. Tai iš esmės irgi yra viešasis konkursas, tik kita forma. Mes pasiūlėme savo kainą, ji, kiek suprantu, buvo mažesnė negu konkurentų, ir buvo pasirašyta sutartis dėl paslaugos teikimo vienam mėnesiui“, – sakė N. Jarilinas.

Krizių centro paslauga teikiama, pasak direktoriaus, vienuose iš Skalvijos bendruomeninių namų Smalininkuose, kurie dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus nebereikalingi.

„Šiandien mes turime vieną mamą su mažamečiu vaiku, jie paimti iš nakvynės namų. Darbuotojų nėra taip, kad būtų konkrečiai kažkoks skaičius šitam centrui, nepriiminėjam nė vieno naujo darbuotojo, įstaigoje dirba tie patys socialiniai darbuotojai, kurie dirba ir šeimynose, ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Aktyviai į tą veiklą įtraukiame ir atitinkamą išsilavinimą turinčius administracijos darbuotojus“, – pasakojo Skalvijos namų direktorius.

Sutartis pasirašyta mėnesiui. Kas bus toliau, jei išspręsti krizinę situaciją šeimoje prireiks ilgesnio laiko, N. Jarilinas sakė nežinantis: „Savivaldybė galimai galbūt pasirenka tokį kelią, kaskart prireikus tos paslaugos skelbti apklausą. Nežinau, mūsų niekas neinformavo. Informaciją sekame viešojoje erdvėje.“

Į krizių centrą klientai ir toliau patenka per „Jurbarko socialines paslaugas“ – socialiniai darbuotojai konstatuoja padėtį, atvejo vadybininkas nustato poreikį. Jei nėra saugios aplinkos arti – tėvų, draugų, kaimynų, kurie galėtų priglausti krizės ištiktą šeimą, teikiamas prašymas Socialinės paramos skyriui ir komisija sprendžia, kur apgyvendinti.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook