Labdaros valgykloje samariečiai imasi verslo (7)

Kasdien prieš pietus prie labdaros valgyklos būriuojasi kelios dešimtys menkas pajamas gaunančių žmonių. Oficialiai teigiama, kad gauti nemokamus pietus gali visi, kurių pajamos vienam šeimos nariui nėra didesnės už 525 Lt.
Tokių varguolių Jurbarke rastume kelis tūkstančius, tačiau į labdaros valgyklą kaip į darbą metai po metų ateina kone tie patys asmenys. Ir ko neateiti – čia vaišina ne tik sriuba ir duona, bet kaip tikroje kavinėje pateikia dar ir antrąjį patiekalą: dešreles, makaronus su mėsa, virtinukus, lietinius ar kokį kitą valgį.
Galimybę būti vaišingiems samariečiams suteikia savivaldybės taryba, kasmet iš rajono biudžeto skirianti po 15–20 tūkst. Lt vargingai gyvenančių asmenų maitinimui pagerinti.
Teigti, kad samariečiai nesistengia užsidirbti patys, žinoma, negalima. Greta valgyklos veikiančioje parduotuvėlėje jau daug metų už nedidelę kainą galima įsigyti vokiečių atvežtų dėvėtų drabužių, batų, namų apyvokos daiktų ir baldų.
Pernai tame pačiame pastate  savivaldybės skirtose bene 100 kv. m patalpose samariečiai įkūrė dar vieną naudotų daiktų parduotuvę – atlikusius baldus ir  kitokius daiktus pasisiūlė atvežti belgai. Parduotuvės patalpoms remontuoti savivaldybės taryba skyrė net 20 tūkst. Lt.
Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkas Antanas Kazakevičius tvirtina, kad nevyriausybinės organizacijos įstatuose yra numatyta ir ūkinė-komercinė veikla, todėl siūlydami valgyti kompleksinius pietus jie jokiems reikalavimams nenusižengia. Bendrijos vadovas aiškino, kad viso pasaulio visuomeninės organizacijos labdarą teikia iš to, ką uždirba savanorišku darbu.
„Tik Lietuvoje tas niekam neįdomu, bet ateis laikas, ir mūsų valstybė supras, kad savanoriško darbo organizacijos yra labai reikalingos“, – sakė A. Kazakevičius.
Blogai tik tai, pasak A. Kazakevičiaus, kad Lietuvoje padėti kitiems trokštantys žmonės negali dirbti dykai – dažniausiai jie patys gyvena skurdžiai ir turi užsidirbti bent duonai. Dėl to ir samariečiai, visame pasaulyje dirbantys be atlygio, mūsų šalyje turi gauti atlyginimus.
Pasak A. Kazakevičiaus, bendrijos socialinės pagalbos punktuose nuolat dirba 10–12 žmonių. Gamindamos kompleksinius pietus valgyklos darbuotojos užsidirbs sau atlyginimą.
„Nėra savanorių, galinčių dykai dirbti, todėl kažkaip reikia užsidirbti pinigų virėjos algai. Pagamindami papildomai kasdien po 10–12 porcijų, per mėnesį gausime apie 1400 Lt pajamų – tiek ir reikia virėjos atlyginimui bei „Sodros“ mokesčiams. Per metus su „Sodros“ mokesčiais dviem virėjoms išlaikyti mes išleidžiame apie 30 tūkst. Lt“, – sakė A. Kazakevičius.
Jis įsitikinęs, kad ši paslauga pirmiausia reikalinga tiems, kurie savanorišku darbu už labai mažą atlyginimą prisideda prie samariečių bendrijos veiklos. „Be to, yra žmonių, kuriems reikia tokios pagalbos – jie yra pakankamai orūs ir nori bent šiek tiek susimokėti už pietus. Taip yra visame pasaulyje, nieko naujo mes neišradome“, – tvirtino Jurbarko samariečių vadovas.
A. Kazakevičiaus nuomone, dėl to, kad keli žmonės pavalgys samariečių valgykloje, Jurbarko verslininkai nuostolio tikrai neturės.
„Be to, kodėl jie nori uždirbti 200–300 proc.? Mes pasitenkiname mažesniu pelnu, todėl gaminame pigiau“, – sakė Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkas. A. Kazakevičius užtikrino, kad į patiekalų kainą įskaičiuotos ir išlaidos vandeniui bei elektrai, kurias iki šiol visada padengdavo savivaldybė.
Tuo tarpu šios nevyriausybinės organizacijos buhalterė Birutė Dubinskienė pripažino, kad į patiekalų savikainą įskaičiuojama tik maisto produktų kaina ir virėjos darbas.
Samariečiai samdo 0,75 etato dirbančią virėją ir moka jai 600 Lt atlyginimą „ant popieriaus“. Virėjos pagalbininkės paprastai yra atsiųstos iš darbo biržos, todėl atlyginimą joms moka valstybė. UAB „Jurbarko komunalininkas“ duomenimis, vien per sausį, vasarį ir kovą už 385 kv. m patalpų eksploatavimą, šildymą, apšvietimą ir samariečių sunaudotą vandenį savivaldybė sumokėjo 6,6 tūkst. Lt.
Abejonių kyla ir dėl lėšų už komercinius pietus apskaitos. Bene visą mėnesį samariečių valgykla dirbo be kasos aparato – pareikalavusiems čekio, bendrijos buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderį. „Pirmiausia turime pabandyti ir įsitikinti, kad ši paslauga mums apsimoka, o paskui jau galvosime ir apie kasos aparatą“, – sakė B. Dubinskienė.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos  pareigūnai tikina, kad visuomeninio maitinimo versle be kasos aparatų leidžiama dirbti tik mokyklų valgyklose. Penktadienį A. Kazakevičius tikino, kad kasos aparatas, iki šiol samariečių naudotas tik dėvėtų drabužių parduotuvėje,  jau perprogramuotas ir čekiai už kompleksinius pietus duodami.

Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Rolandas Ivaščenko:
– Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis įstatymų nuostatomis, kasos aparatų nereikalaujama naudoti bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigose jų vykdomos veiklos įplaukoms apskaityti, taip pat ir ūkio subjektams įplaukoms už jų teikiamas viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose apskaityti.
Visi kiti ūkio subjektai, vykdantys komercinę veiklą, turi naudoti elektroninius kasos aparatus.

Daiva BARTKIENĖ