Ledai sukaustė paliktas prieplaukas (0)

Dalį investicijų Nemune pajudėjus ledams teks prarasti, nes upė į savo ledinį glėbį jau įtraukė Vytėnų prieplaukos metalinius turėklus, savo eilės laukia ir mediniai. Kodėl jie taip neūkiškai ir neapdairiai žiemą palikti prie Nemuno? To paklausia kiekvienas, užsukantis į prieplaukos aikštelę pasigėrėti atsiveriančia panemunių panorama.
Šis turtas perduotas rajono savivaldybei, o juo rūpintis, pasak savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo Stanislovo Andriulio, buvo įpareigoti seniūnai. Kaip patikino vedėjas, prieš porą savaičių jis asmeniškai apžiūrėjęs prieplaukų teritorijas, tačiau nieko įtartino nepastebėjęs.
Pasak S. Andriulio, Vytėnų prieplauka įrengta aukštokame krante, ledonešis neturėtų pakenkti prieplaukos statiniams, kurių išardymas ir sumontavimas kaskart kainuoja maždaug po 2000 Lt. Todėl buvo nuspręsta statinius palikti panemunėje ir sutaupyti mažiausiai 4000 Lt. O kad laiku neapsižiūrėta ir ledai pradėjo traiškyti metalinius turėklus, skyriaus vedėjas neneigė - pats nuvyksiąs įvertinti, ką dar galima padaryti. Jeigu nepasisektų, tai nuostoliai, žiūrint iš savivaldybės trečio aukšto, ne tokie jau dideli.
O žmonėms neūkiškumas bado akis. Kaip ne kaip, bet čia sukloti ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigėliai.
Nekaip pinigai panaudoti ir kitoje vietoje, visai netoli rajono savivaldybės ir Jurbarko miesto seniūnijos. Pernai panemunėje žemes rausti pradėjo konkursą dviračių ir pėsčiųjų takui įrengti laimėjusios UAB „Evera" specialistai. Darbų užsakovas - Jurbarko rajono savivaldybė, projektuotojas - akcinė bendrovė „Hidroprojektas". Projekto tikslas - sujungus vandens turizmo Nemunu maršrutą su dviračių turizmo trasa sukurti viešą turizmo infrastruktūrą Jurbarke - dviratininkų kelią. Mintis graži, deranti prie Jurbarko ir senojo Nemuno.
Projektas įtrauktas į valstybės planuojamų turizmo projektų, pasiūlytų finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektų „Vietinė urbanistinė veikla, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimo bei pritaikymo turizmo plėtrai" priemonę „Ekologinio pažintinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra" sąrašą.
Konkursą laimėjusi bendrovė „Evera" už 850 tūkst. Lt įsipareigojo pagal techninį projektą atlikti sutartyje numatytus darbus, kurie bus baigti šiemet. Didžioji darbų dalis jau padaryta. Todėl galima suprasti šios bendrovės vyriausiojo mechaniko Jono Urbšaičio, sausio 14 d. atvykusio apžiūrėti, kas vyksta neužbaigtame objekte, rūpestį. Palei visą panemunę įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas apsemtas, o dabar ant jo guli ledai. Dalyje tako jau dabar apšvietimo stulpus ant šono verčia ledai. Kitų stulpų likimas, atrodo, bus labai panašus. Nemuno vanduo neįprastai aukštas, o ledonešiui nusitempti metalinius stulpus - kaip sprigtas į degtuką.
Pasikalbėjęs su bendrovės generaliniu direktoriumi Aleksandru Drasutavičiumi, J. Urbšaitis patikino, kad vakarinė dviračių tako dalis jau perduota užsakovui - Jurbarko rajono savivaldybei. Tad jeigu Nemuno ledai išvers stulpus ir nutrauks elektros kabelius, bus jau savivaldybės rūpestis ir jos (mokesčių mokėtojų) pinigai.
S. Andriulis patvirtino, kad tako dalis nuo tilto, kaip tik lyg tyčia nuo pakrypusių stulpų, aktu jau perduota savivaldybei. Šį faktą jis patvirtino savo parašu, antraip būtų sutrikęs finansavimas.
Ledų verčiamus stulpus savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjas matė savo akimis. Jo patikinimu, apie tai kalbėta su statybininkais, UAB „Jurbarko komunalininkas" specialistais. Tuo tarpu komunalininkų vadovas Darius Dragūnavičius ir jo pavaduotojas Kęstas Sutkus neapsimetinėdami tvirtina, kad dėl stulpų panemunėje gelbėjimo jie su S. Andriuliu net nekalbėję. Pasak D. Dragūnavičiaus, tokia dviračių ir pėsčiųjų tako apšvietimo sistema, kokia numatyta projekte, yra beprasmiškas energijos ir pinigų švaistymas.
Didžiausią atsakomybę turėtų jausti ne tik projektuotojai, projektą vertinę ekspertai, bet ir užsakovai, puikiai žinantys vietines sąlygas. Kam Jurbarke naujiena, kad per ledonešį lankomis šliaužia lytys. Geriausias ekspertas dabar Nemunas - versdamas apšvietimo stulpus, akivaizdžiai parodė projektuotojų klaidas.
Ne be reikalo „Everos" vyr. mechanikas J. Urbšaitis panemunėje liūdnokomis akimis dairėsi į pakrypusius ir dar savo eilės laukiančius šviestuvų stulpus. Rytinėje tako dalyje, nors viskas ir buvo paruošta, statybininkai suolelius, šviestuvus sumontuos tik po pavasarinio potvynio. Rudenį jie rizikuoti nesiryžo - būtų patyrę nemenkų nuostolių. O štai savivaldybei perduotoje dalyje, kurią analizavo projekto tikrintojai, viską įrengti ir perduoti privalėjo taip, kaip numatyta projekte.
Mažųjų laivelių prieplauką Mituvoje taip pat tikrina žiema. Čia dabar tikra panemunės prieplaukų gelžbetoninių pontonų prieplauka. Pontonai čia žiemoja jau antrą kartą. Kartu su vandens lygiu jie kyla arba leidžiasi, atitemptieji pritvirtinti lynais. Kartu su pakrantės pontonais bando judėti ir du tilteliai, laužomi ledų. Atsakomybės ribos šioje vietoje žiemojimo laikotarpiu suplaktos. Mat Jurbarko mažųjų laivelių prieplauka išnuomota privačiam asmeniui, tačiau jis tikrai neatsako už bendrą tvarką žiemojimo uoste.
Savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjas S. Andriulis ir šį kartą ramus. Viena žiema čia jau buvo,bet nieko blogo neatsitiko.
Pasitikėjimas ir ramybė geras ženklas, tačiau Nemuno ledai - taip pat ženklas, kad dviračių ir pėsčiųjų takų projektuotojai ir užsakovai padarė akivaizdžių klaidų. Pats metas jas įvertinti ir pataisyti, kad nebūtų veltui švaistomi pinigai. Tą patį galima pasakyti ir apie Vytėnų prieplauką, kurioje pritrūko elementarus ūkiškumo ir pareigos jausmo. Juk mokesčių mokėtojų pinigus ims ir nušluos ledai, tačiau kam dėl to skaudės širdį?

Vincas Kriščiūnas