Ligonių nerimą sukėlė paskleisti gandai (0)

Rajone šiuo metu yra vienuolika rimtų inkstų problemų turinčių žmonių, kuriems keliskart per savaitę atliekama kraujo valymo procedūra reiškia išgyvenimą. Prieš penkerius metus Jurbarko ligoninės patalpose UAB Diaverum klinikos įsteigė padalinį ir gerokai palengvino ligonių dalią. Trylika klinikų Lietuvoje turinti bendrovė išsinuomojo patalpas senajame ligoninės pastate, atliko remontą, subūrė specialistus ir sutrumpino kelią iki gyvybiškai būtinos paslaugos ne vienam rajono gyventojui. Ligoniai ir jų artimieji su siaubu prisimena laiką, kai dėl šios procedūros reikėjo vykti iki Kauno ar Tauragės. Todėl suprantamas UAB Diaverum klinikos direktoriaus Virgilijaus Dadono skubus vizitas pas rajono valdžią.
Ketvirtadienį su klinikos vadovu ir Jurbarko ligoninės vyr. gydytoju susitikęs rajono meras Ričardas Juška stebėjosi, kaip greitai galima sukelti paniką ir sujaukti klinikos pacientų, kuriems ir taip netrūksta rūpesčių, gyvenimą. Meras teigė, kad nerimą pasėjo politikai, kai rajono tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdyje buvo užsiminta apie netrukus prasidėsiančią Jurbarko ligoninės renovaciją. „Buvo kalbėta apie renovaciją ir remonto darbus, bet ne apie tai, kad uždarysime hemodializės skyrių ir paliksime žmones likimo valiai. Politikai pakalbėjo ir, matyt, ne visi teisingai suprato, nes žmones pasiekė neteisinga informacija. Suprantu, kad žmonės sureagavo jautriai, ir todėl pirmiausia reikia juos nuraminti", - sakė rajono meras.
Jurbarko ligoninės laukia dideli renovacijos darbai, bus remontuojamas ir Slaugos bei palaikomojo gydymo skyrius, esantis tame pat senajame ligoninės pastate, kur įsikūrusi ir hemodializes atliekanti klinika. Savivaldybės gydytojas Raimondas Šulinskas tikino, kad su projektuotojais aptartos galimybės tvarkyti pastatą neuždarant hemodializių skyriaus. Tą patį sakė ir ligoninės vyr. gydytojas Aivaras Šlekys: „Mes tik informavome, kad bus atliekama renovacija, bet kalbos apie uždarymą nebuvo. Pastato dalis, kurioje atliekamos hemodializės, yra suremontuota, todėl nemanau, kad negalima rasti sprendimo, kaip suderinti darbus, kad nenukentėtų pacientai". Tiesa, jis nepaneigė, kad ligoninė gali svarstyti galimybes pati teikti hemodializės paslaugas.
Sudėtingos hemodializių įrangos lengvai perkelti neįmanoma, todėl, pasak mero, tik kritiniu atveju bus atjungtas vanduo ar elektra ir iki smulkmenų aptarta, kaip žmonėms nuvykti į Tauragę ar Šakius. Dėl inkstų nepakankamumo sveikatos problemų turintiems ligoniams savivaldybė padeda ir dabar. Didžioji dalis pacientų į ligoninę vežami Socialinių paslaugų centro transportu. Centro direktorė Genė Gudaitienė puikiai žino nuolatinį maršrutą, kuriuo tris kartus per savaitę suka centro autobusiukas. „Labai kruopščiai planuojame, nes suprantame, kaip svarbu laiku atvežti ligonius", - sakė G. Gudaitienė. Ligoninę jie turi pasiekti ne tik iš Jurbarko, hemodializės reikalingos ir gyvenantiesiems Viešvilėje, Eržvilke ar kitame rajono kampelyje. Pasak centro direktorės, pacientai už kelionę moka minimaliai, nors vienas centro automobilis praktiškai yra užimtas tik šiuo darbu. Direktorė neslepia, kad kartais problemų kyla sugedus transportui. „Yra buvę, kad pacientę namo vežėme mero automobiliu ar kitu skolintu transportu - tiesiog neturime ką daryti. Todėl daugiau geranoriškumo ir lankstumo norėtume ir iš hemodializes atliekančios klinikos. Galbūt nors kritiniais atvejais jie patys galėtų atsivežti pacientus. Dabar dažniausiai pasakoma, kad čia savivaldybės reikalas", - darbo patirtimi dalijosi G. Gudaitienė, neslėpdama, kad reikalavimus turėtų keisti bendradarbiavimas. Pacientų kelionės į hemodializės skyrių Socialinių paslaugų centrui per pirmąjį šių metų pusmetį kainavo 19 tūkst. 139 Lt. Beveik 9 tūkst. litų iš šios sumos sumokėta už kurą, kitą dalį sudaro vairuotojo atlyginimas, mokesčiai, automobilio remonto išlaidos. Patys pacientai už kelionės išlaidas sumokėjo 3574 Lt. Pasak Socialinių paslaugų centro direktorės G. Gudaitienės, ūkinėms išlaidoms šiemet iš rajono biudžeto centras gavo vos 18 tūkst. Lt, tad trūkstamų lėšų reikia ieškoti teikiant kitas paslaugas.
Apie bendradarbiavimą kalbėta ir rajono mero kabinete. Nors senokai pasikeitė Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas, o UAB Diaverum klinikos Jurbarko padalinys įsikūręs po šios įstaigos stogu, įstaigų vadovai ketvirtadienį susitiko pirmą kartą. Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas A. Šlekys tvirtino, kad pranešimą apie pastato renovaciją UAB Diaverum klinikos administracijai paštu siuntė dar kovo mėnesį, čia dirbantiems gydytojams artėjantys darbai taip pat nebuvo paslaptis, todėl keliama panika ligoninės vadovui nesuprantama. Ir ligoninės vyr. gydytojas, ir rajono meras teigė, kad dabar svarbiausia savivaldybei raštą parašiusiems ligoniams grąžinti ramybę. Pasak mero R. Juškos, remonto darbai - įstaigų vadovų reikalas ir į šias problemas neturėtų būti veliami klinikos pacientai. „Bet kokiu atveju žmonės privalo gauti paslaugą, čia negali būti kalbos nei apie sąlygų pabloginimą, beje, nei apie taupymą", - sakė rajono meras.
Jolita PILECKIENĖ