Meilės tėvynei iš tremtinių mokosi jaunimas
Meilės tėvynei iš tremtinių mokosi jaunimas (0)
TĖVYNĖ pirmadienio vakarą savivaldybės aikštėje suspindo žvakių liepsnelėmis. Jas uždegė Konstantino Glinskio teatro jaunieji aktoriai – vaikai, kuriems lemta saugoti Lietuvos istorijos atminimą ir puoselėti tėvynės meilę savo širdyse.
Šią savaitę Lietuvoje minimas pirmųjų Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir tremties 70-metis. Pirmadienio vakarą savivaldybės aikštėje žvakelių liepsnomis sumirgėjęs žodis „TĖVYNĖ”, senosios kartos jurbarkiečiams priminęs skaudžias netektis ir privertęs nubraukti ašarą, jaunimą įkvėpė saugoti Lietuvą ir mylėti ją taip, kaip širdyje ją saugojo ir mylėjo tremtiniai ir laisvės gynėjai.
Pusšimtį metų trukusi sovietinė okupacija ir du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiai neišblukino iš atminties skaudžių Juodojo birželio netekčių. Birželio 14–18 dienomis vykę pirmieji trėmimai buvo skirti lietuvių tautos žiedui sunaikinti – sovietų okupantai užsimojo prieš karininkus, kunigus, mokytojus, ūkininkus, valdininkus, tūkstančius žmonių, net ką tik gimusius kūdikius paskelbdami liaudies priešais.
Trėmimais siekta įbauginti žmones, palaužti tautos dvasią, priversti susitaikyti su sovietine gyvenimo tikrove.
Paminėti tragiškų Lietuvos istorijos įvykių į Jurbarko kultūros centre surengtą istorijos valandą susirinko ne tik tie, kuriems teko sunki tremtinio dalia, bet ir daug jaunų žmonių, dalyvavusių savivaldybės Švietimo skyriaus paskelbtame rašinio konkurse „Ką aš pasakyčiau tremtiniui”.
Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimus Jurbarko tremtiniams ir politiniams kaliniams perdavęs premjero patarėjas Virgis Valentinavičius tremtiniams linkėjo stiprios sveikatos. Perduoti jaunimui rūpestį tėvyne bendražygiams prisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko skyriaus atstovė Adelė Baublienė.
Nuo dvylikos metų patyrusi skaudžią tremtinio dalią ir jaunystę praleidusi Irkutsko krašte, Juodojo birželio 70-mečiui paminėti A. Baublienė inicijavo moksleivių rašinių konkursą „Ką aš pasakyčiau tremtiniui”.
„O ką aš pasakyčiau tremtiniui?– svarstė A. Baublienės sumanymą įgyvendinti padėjusi savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Pocevičienė. – Pasakyčiau, kad tie, kurie žuvo už tėvynės laisvę, šiandien nėra pamiršti. Antano Giedraičio-Giedriaus, Antano Valaičio, Juozapo Gudavičiaus, Jono Žemaičio-Vytauto vardu mes pavadinome rajono mokyklas, jaunimas saugo jų atminimą. Labai tikiuosi, kad karta, kuri dabar rašo laiškus tremtiniams, niekada nebus vežama į nežinią gyvuliniuose vagonuose, o tik laisva valia, tik savo noru keliaus į Europą mokytis”.
Iš dvylikos konkursinių rašinių atrinkti šeši geriausi buvo perskaityti istorijos valandos dalyviams. Buvusiems tremtiniams biro ašaros, klausantis Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokinio Rolando Čyžo laiško tremtinei Leonidai Stankaitienei. Senelio albume, apjuostame trispalve, moksleivis rado seną nuotrauką – joje ant sniego klūpantys žmonės atrodė nelaimingi ir pavargę, bet užrašas rodė ką kitą: „Amžinojo įšalo žemėje mes nepamiršome būti lietuviais”. „Perskaičius tapo aišku, kad prieš mane – maža dalelė didžiulės tautos tragedijos”,– rašo R.Čyžas.
Geriausiais paskelbti gimnazisčių Deimantės Gudelytės, Justės Dragūnavičiūtės, Karolinos Kirstukaitės, Viktorijos Murauskaitės, Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinės mokyklos devintokės Deimantės Mikštaitės ir Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos moksleivės Paulinos Krisaukaitės darbai. Rašinių konkurso organizatoriai padėkojo ir rašinių autoriams, ir jų mokytojams, įdėjusiems daug pastangų, kad jaunoji karta suprastų, kokia tragedija XX a. viduryje ištiko lietuvių tautą.
Jurbarko rajono meras Ričardas Juška priminė, kad nėra nė vienos lietuvių šeimos, kurios nebūtų palietusi tremtis. „Todėl šiandien visų vardu noriu padėkoti tremtiniams ir laisvės kovų dalyviams, pačiu juodžiausiu Lietuvos istorijos laikotarpiu nešusiems viltį ir tikėjimą laisve per Sibiro platybes, ledynus, bunkerius ir žemines. Džiugu, kad šia istorija išmokome dalytis su jaunąja karta, privalančia išmokti branginti ir puoselėti tai, ką iškovojo jų proseneliai ir seneliai. Tegul uždegtos žvakutės simbolizuoja meilę Lietuvai ir primena tuos, kurie negrįžo”,– sakė meras ir pakvietė jaunuosius Konstantino Glinskio teatro aktorius uždegti žvakutes savivaldybės aikštėje.
Nemažai renginių, skirtų tautos didžiųjų netekčių 70-mečiui paminėti, vyko ir vakar. Prieš pietus Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už Tėvynės laisvę, žuvusius kovotojus ir tremtinius. Iškart po to Jurbarko miesto kapinėse, prieTremtinio ir Partizanų paminklų vykusioje atminimo valandoje paminėti laisvės kovų dalyviai, prisiminta sunki jų kelionė į tėvynę. Lybiškių geležinkelio stotyje vakar vyko tradicinė atsiminimų popietė „Kur tas dulkėtas traukinys”. Pavakare dviratininkai buvo pakviesti į žygį „Vilties keliu” nuo savivaldybės iki Panemunių regioninio parko direkcijos Šilinėje.
Daiva BARTKIENĖ
