Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miškus ateities kartoms augina savo darbą mylintys žmonės

Miškus ateities kartoms augina savo darbą mylintys žmonės (0)

2014-05-28

Jaunas, ypač ką tik pasodintas miškas, ko gero, retai tepatraukia eilinio gamtos mėgėjo žvilgsnį – tokiame miške nei grybausi, nei uogausi, ir pavėsį jis teiks negreit. Bet vien iš Dievo malonės miškas neauga – kasmet Lietuvoje pasodinama ir atkuriama daug valstybinių miškų. Jurbarko miškų urėdijos girininkijose 2014 m. bus pasodinta beveik 53 ha naujo miško ir kirtavietėse atkurta 330 ha miškų. O prasideda miškas nuo mažos sėklelės ir medelyne užaugintų liaunų medžių sodinukų, kuriuos dar iki miško sodinimo daugybę kartų pačiupinėja savo darbą mylinčių žmonių rankos.

Dirba miško mylėtojai

Jurbarko miškų urėdijos Viešvilės medelyne kasmet užauginama milijonai medžių daigelių, iš kurių įveisiami nauji ir atkuriami iškirsti miškai.
„Šį pavasarį turėjome 3 milijonus 320 sodmenų, iš kurių girininkijoms atiduota ir parduota apie 1,5 mln., dar apie milijoną išpikuosime ir auginsime sodinukus. Miškas auga ilgai, o nuo pasėjimo iki miško sodinimo – trumpas laikas: medelyne sodinukai pasikeičia kas dveji-treji metai“, – pasakoja Jurbarko miškų urėdijos Viešvilės medelyno viršininkė Dalia Mačiežienė.
Šių metų šiltas pavasaris paankstino darbus medelyne. Balandžio viduryje pušaitės jau buvo pasodintos, o dvimečius eglių sėjinukus, susėdę prie didelių stalų, medelyno darbininkai rūšiavo: kurių prastos šaknys – išmetė, kitus rišo į ryšulėlius po 25, pamirkę specialiame tirpale su agrožele iš jūros dumblių, kad šaknys neišdžiūtų, dėjo į maišus ir nešė į šaldytuvu vadinamą patalpą.
Per dieną kiekvienas taip sučiupinėja po kelis tūkstančius daigelių. Nuobodu? „Ne! Kompanija gera, pasišnekam, pajuokaujam ir muzikos pasiklausom“, – tvirtino moterys ir vyrai, ir džiaugėsi, kad ir uždirbti medelyne galima neblogai – ne minimumą. Viešvilietės Romutė Šakienė, Lina Degutienė, Birutė Baužienė, Neringa Armonaitė čia dirba jau daug metų, ne naujokas ir Vidimantas Kuklierius, ir kiti – kas ilgiau, kas pirmą sezoną, bet, pasak viršininkės Dalios, visi šį darbą mėgsta ir jį vertina. Visi – ne be pasididžiavimo – suvokia, kad didelio miško pradžia – jų rankose, ir prisipažįsta esantys dideli miško mylėtojai. Tą patį teigia ir traktorininkai Kęstutis Šakys ir Edvardas Mileris. „Mes jau tame miške negrybausime, bet tai šventas darbas ateičiai, ir todėl labai smagu“, – sakė medelyne dirbantys vyrai.
„Skubėjom egles nurauti, kol nepradėjo augti. Jei medelyne dirbtų daugiau žmonių, jau galėtume eglutes daigyne pikuoti, o dabar surūšiuotas reikia dėti į šaldytuvą“, – apgailestavo D. Mačiežienė. Šaldytuvu vadinamoje patalpoje palaikoma apie -2o temperatūra pristabdo medelių vegetaciją ir galima sėjinukus palaikyti, kol atsiras laisvų darbo rankų.
Medelyne nuolat dirba tik viršininkė ir vienas traktorininkas, kiti darbininkai priimami sezoniniams darbams. Balandį, per patį darbymetį, Viešvilės medelyne, pasak viršininkės, reikėtų kokių 50 darbininkų, bet eglaites rūšiavo tik 15 žmonių, dar keli dirbo kitus darbus. Darbų užtenka iki vėlyvo rudens. Net ir tokią šiltą žiemą, kokia buvo praėjusioji, viršininkės teigimu, bent keliems žmonėms medelyne būtų ką veikti. „Daugiausia darbo rankų reikia kokiam mėnesiui-dviem, tačiau žmonių gauti sudėtinga: vieni nenori sezoninio darbo, kad neprarastų pašalpų, kiti, daugiausia tie, kuriuos atsiunčia darbo birža, iš viso dirbti nenori“, – sakė D. Mačiežienė.

Didžiausi daigynai – Pagulbiniuose

Gegužę didieji darbai iš Viešvilės persikėlė į Pagulbinius, už keleto kilometrų nuo medelyno administracinių ir gamybinių pastatų Viešvilėje. Pagrindiniai medelyno daigynai, apie 25 ha žemės ploto, yra Pagulbiniuose.
Iki gegužės vidurio spėta išpikuoti apie 200 tūkst. ąžuoliukų ir 500 tūkst. eglių, tų pačių, kurias balandį medelyno darbininkai rūšiavo ir dėjo į šaldytuvą. Mažytės, sprindžio dydžio eglaitės, dabar vešliai žaliuoja didžiuliame lauke. Atsargiai tarp vagelių statydamas kojas V. Kuklierius raustė tame eglynėlyje išstypusias žoles.
Kaip ir visus nedidelius augalėlius, sodinukus gviešiasi nustelbti piktžolės. Cheminių preparatų naudojama labai nedaug – tokie reikalavimai, ir miškininkai jų griežtai laikosi, tad nuo pavasario iki vėlyvo rudens sodinukus tenka ne kartą ravėti rankomis, nes technika šiame darbe – nedidelė pagalbininkė.
Šalia, kitame lauke, būrys darbininkų, daugiausia moterų, pikavo juodalksnius. Vienmetis juodalksnio daigelis – 5-10 centimetrų vytelė, numestą ant tako tokią praeitum nepastebėjęs. „Bet rudenį jie jau bus metro aukščio, o gal dar didesni – juodalksnis auga greitai“, – sakė D. Mačiežienė. Pasak viršininkės, labai priklauso nuo įgūdžių, kiek tokių daigelių per dieną sugebėsi pasodinsi – nedirbę šio darbo pasodina 3 tūkst., o labai įgudę darbininkai – net 10 tūkst.
Prie didžiulio šiltnamio, kuriame auga beržų ir uosių daigeliai, o prieš savaitę dar pasėta beržų ir juodalksnių, triūsė K. Šakys. Įjungęs automatinę laistymo sistemą, vyriškis pasakojo, kad medžių sėklos sėjamos taip pat kaip ir kitų augalų, paskui mulčiuojamos durpėmis ir smėliu, kad mažiau garintų drėgmę. Tačiau laistyti vis tiek reikia dukart per dieną, o kai labai karšta – ir kelis kartus. „Atvažiuokit po poros savaičių – pamatysit, kaip gražiai sudygs mūsų salotos“, – juokėsi Kęstutis ir paaiškino, kad sudygę alksniukai labai panašūs į namie auginamas salotas. K. Šakys seniai dirba medelyne, savo darbą mėgsta ir išmano, todėl ir medelyno viršininkė D. Mačiežienė išklauso jo patarimų ir vertina jo nuomonę.
Paskui einame apžiūrėti lysvių, kuriuose sudygusios medžių sėklos. Pirmą kartą medelyne šiemet pasėta bukų, jų sėklų atsivežta iš Lenkijos.
Bukas – Lietuvoje retas medis, paplitęs tik Mažosios Lietuvos regiono miškuose. Kaip yra pasakojusi Jurbarko urėdijos miško sodinimo inžinierė Danutė Varkojienė, nežinia, ar bukų giraites pasodino vokiečiai, kuriems šis kraštas ilgai priklausė, ar bukai čia augo nuo senų senovės. Jūravos girininkijoje šį pavasarį pradėtas sodinti bandomasis bukų miškas.
Lysvėse sudygę bukai salotų nė iš tolo neprimena, pasak Kęstučio, greičiau panašūs į moliūgo daigelius – ovalūs ir blizgūs. Bukų dar niekada neauginusiems medelyno darbuotojams ir patiems įdomu, kas išaugs iš šitų daigelių.
Viešvilės medelynas 2005 m. perorganizuotas į atskirą Jurbarko miškų urėdijos padalinį. Čia užaugintais eglių, pušų, beržų, juodalksnių, ąžuolų, klevų, liepų sodmenimis aprūpinamos visos Jurbarko urėdijos girininkijos, medelių parduodama ir privačių miškų savininkams. Taip pat sėjama erškėčių, svarainių bei kitokių medingųjų augalų – jie reikalingi valstybiniuose miškuose kuriant rekreacines zonas, kuriose lankytis mėgsta gamtos mylėtojai. Be to, medingieji augalai svarbūs miško gyvūnijai.
Pagulbinių daigyno teritorijos viduryje iškastas tvenkinys, įrengta laistymo sistema, nes didžiuliam medelių „daržui“ reikia daug vandens. Atskiruose plotuose auga skirtingų medžių sodinukai, mišiniu užsėtas plotas – dirvai pagerinti, apsauginės juostos apsodintos skroblais, vinkšnomis ir raudonaisiais ąžuolais. Beje, raudonieji ąžuolai, nors labai gražūs, Lietuvos valstybiniuose miškuose nesodinami, nes mūsų kraštui jie – svetimi medžiai.
Surauti medžių sodinukai, kol bus išvežti į girininkijas ir pasodinti, laikomi dideliame rūsyje. Žema temperatūra jame palaikoma senovišku būdu – ant žiemą privežtų ledo luitų pripilta pjuvenų, bet toks paprastas rūsys, pasak medelyno viršininkės, patikimai saugo sodmenis nuo saulės kaitros ir neleidžia jiems išdžiūti.

Augina iš savų sėklų

Medelyno teritorijoje Pagulbiniuose pernai pasodinta 2,2 ha ploto juodalksnio sėklinė plantacija. „Medeliai greitai auga ir jau po kelerių metų turėsime savo sėklų. Ir kitų medžių sėklomis apsirūpiname iš savo urėdijos miškų sėklinių plantacijų – jų yra įvairiose girininkijose, tik aižyti sėklas vežame į Dubravos miškų urėdijos aižyklą. Kalvelių girininkijoje auga paprastosios pušies sėklinė plantacija, o pernai įveista ir karpotojo beržo plantacija, Balandinės girininkijoje pasodinta paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija. Paprastojo ąžuolo, paprastojo klevo bei mažalapės liepos sėklas renkame Panemunės, Veliuonos girininkijų sėkliniuose medynuose“, – pasakojo Viešvilės medelyno viršininkė.
Daugiausia medelyne sėjama eglių – 40-50 kg sėklų, ir pušų – apie 25 kg, beržų – apie 10 kg, juodalksnių – apie 5 kg. Jau sudygo pernai pasėti ąžuoliukai – gilių praėjusį rudenį pasėta 4 tonos. Dar pusę tonos sėklų peržiem laikyta šaldytuve ir pasėta pavasarį – netrukus prasikals ir jų daigeliai.
Šimtus tūkstančių užaugintų, jau miškui sodinti tinkamų sodmenų, šį pavasarį išsivežė girininkijos. „Daugiausia šiemet sodino Jūravos girininkija – 190 tūkstančių lapuočių ir spygliuočių, tiek pat ir Viešvilės girininkija, kuri mišką įveisia pievose, todėl sodino daug juodalksnių ir beržų, bet daugiausia pušų. Mociškių girininkija sodino 170 tūkst., pusę to – pušų, Globių girininkija – 150 tūkst. eglių ir lapuočių. Panašiai sodinama kasmet“, – pasakojo D. Mačiežienė.

Pataria rūpintis iš anksto

Viešvilės medelynas užaugina sodmenų ir privatiems miškams įveisti ir atsodinti. Tačiau lygiai taip pat kaip miško sodinimą planuoja valstybinių miškų urėdijos, turėtų planuoti ir nuosavų miškų savininkai.
„Mes dar nesame taip įsibėgėję, kad turėtume visiems ir kada užsimanė, tačiau aplinkinių miškų savininkus stengiamės sodmenimis aprūpinti. Žinoma, pirmiausia tuos, kurie užsisako iš anksto, su kuriais sudarome sutartis, – sakė D. Mačiežienė. – Visada laimi tie, kurie planuoja iš anksto: pušaites užauginame per metus, o ąžuolo vienmečio nesodinsi, reikia užsisakyti prieš dvejus-trejus metus. Žinodami poreikį mes patenkinsime užsakymus.“
Ar galima Viešvilės medelyne įsigyti medžių sodinukų savo sodybos aplinkai papuošti? „Nors esame medelynas, auginantis sodmenis miškui įveisti, o niekas neįveisinėja miško sodindamas dešimt medelių, bet randame galimybių padėti gamtos mylėtojams, norintiems miško medžiais apsodinti savo sodybas. Juk sodinti medį – ir miške, ir prie namų, parkuose – labai gražus, šventas darbas“, – sakė D. Mačiežienė.
Miškas įdarbina labai daug žmonių, kurie ne tik eksploatuoja prieš dešimtmečius ir šimtmečius kitų pasodintus ir galingomis giriomis užaugusius medynus, bet ir patys augina ir puoselėja mišką ateities kartoms. D. Mačiežienė paskaičiavo, kad pasodinti pusantro milijono sodmenų (apie tiek kasmet pasodinama Jurbarko urėdijos miškuose) prireiktų 1800 žmogaus darbo dienų. „Vienas žmogus per dieną pasodina apie 500 juodalksnių ar eglių sodinukų, o pušų patyręs sodintojas gali pasodinti net iki 3 tūkstančių!“ – sako miškininkė Dalia, pasikonsultavusi su savo kolega Viešvilės girininku. Patyrusių miško sodintojų yra visose girininkijose. Be patirties, jie dar turi ir meilę, nes auginant medį, kaip ir žmogų, jos labai reikia.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook