Nakvynės namai – civilizuota pagalba nelaimėliams (0)

Kelia vien problemas

Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė sako, kad nakvynės namų Jurbarke reikia labai seniai.
„Šiuo metu turime trijų vietų nakvynės kambarį su maža virtuvėle ir sanitariniu mazgu. Vietų per mažai, kad bent minimaliai galėtume patenkinti tokių paslaugų poreikį, be to, neįmanoma organizuoti jokio socialinio darbo – tokioje mažoje, vos 11 kv. m patalpoje nėra galimybių įkurdinti socialinių darbuotojų, todėl mūsų pastangos bevaisės – nakvynės kambarys yra tapęs tikrų tikriausia landyne“, – apgailestavo G. Gudaitienė.
Nepatenkinti nakvynės kambario kaimynyste ir daugiabučio namo gyventojai. Jiems tenka kęsti nakvynės kambaryje susibūrusių neblaivių asmenų keliamą triukšmą, patirti nepatogumų bei nemalonių emocijų dėl nuolatinių policijos reidų ir greitosios pagalbos iškvietimų.
Direktorė neslepia – į šią savivaldybės biudžeto lėšomis išlaikomą socialinės paskirties įstaigą socialinėms darbuotojoms po vieną eiti neleidžiama. Tvarkos ten nepavyksta įvesti nei nakvynės kambarį administruojantiems UAB „Jurbarko komunalininkas” darbuotojams, nei policijos pareigūnams, nei Jurbarko miesto seniūnijos valdininkams.
Nors savivaldybės tarybos patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad nakvynės kambaryje nemokamai galima gyventi tik vieną mėnesį, dažniausiai iš ten ilgam įsikūrusių žmonių nepavyksta išreikalauti susimokėti už suteiktas paslaugas, todėl praktiškai jie ten gyvena kol atsibosta arba kol iš naujo nusikalsta. Tuo tarpu prireikus nakčiai ar kelioms apgyvendinti į netikėtą socialinę atskirtį patekusį žmogų šiuo metu Jurbarke nėra jokių galimybių.

Paslaugų poreikis – didelis

Pasak G. Gudaitienės, rengiant projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra įrengiant nakvynės namus Jurbarko mieste“ buvo atlikta paslaugų poreikio analizė. Tuomet suskaičiuota, kad Jurbarke yra 12 tikrųjų benamių ir apie 30 asmenų, įvardijamų benamiais – jie glaudžiasi pas pažįstamus, naudojasi pastoge už laikinus ūkio darbus, tačiau labai dažnai netenka ir tokio prieglobsčio. Dar beveik 600 asmenų, nurodę, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, buvo prisiregistravę prie Jurbarko rajono savivaldybės.
Be to, kasmet iš įkalinimo įstaigų į Jurbarko rajoną sugrįžta apie 60 asmenų – taip šios rizikos grupės asmenų skaičius Jurbarko rajone kasmet 1000 gyventojų padidėja 2 asmenimis. Tik apie 5 proc. buvusių kalinių savarankiškai arba padedant darbo biržai susiranda darbą, o 10 proc. nusikalsta pakartotinai. Likusieji, Jurbarko rajono pataisos inspekcijos duomenimis, papildo benamių gretas.
Išspręsti šią problemą Jurbarke padės 2007–2013 m. ES struktūrinė parama.
Nakvynės namus numatyta įrengti pristačius 121 kv. m. priestatą prie Barkūnų gatvėje jau baigiamo rekonstruoti daugiabučio namo vakarinės sienos. Jau parengtas šio priestato techninis projektas, baigiama atlikti jo ekspertizė. Nakvynės namuose planuojama įrengti 6 kambarius, atskirti vyrų ir moterų gyvenamąsias zonas, įrengti du sanitarinius mazgus, bendrą virtuvėlę, skalbyklą ir džiovyklą, patalpas budinčiam socialiniam darbuotojui ir inventoriaus sandėlį. Nakvynės namuose planuojama įsteigti 5 naujus socialinių darbuotojų etatus.
„Manau, kad tokios paskirties įstaigoje kaip nakvynės namai turėtų dirbti vyrai, baigę socialinius mokslus. Jau dabar domimės Lietuvoje veikiančių nakvynės namų patirtimi, mąstome apie taisykles, kurioms privalės paklusti paslaugas gaunantys asmenys. Labai tikimės, kad duris atvėrus naujiesiems nakvynės namams tokių problemų, kokios dabar mums kelia nerimą nakvynės kambaryje, nebus“, – tikino Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė.

Domisi miestų patirtimi

Neseniai G. Gudaitienė su Socialinių paslaugų centro darbuotojais lankėsi Klaipėdoje, kur miesto Socialinių paslaugų centro vadovai sudarė galimybę apžiūrėti uostamiestyje veikiančius nakvynės namus. Ši biudžetinė įstaiga turi net keletą padalinių, dėl to gali suteikti ir vienos nakties paslaugas, ir trumpalaikę socialinę globą.
Nuo 22 val. iki 8 val. veikiančiuose vienos nakties nakvynės namuose tvarka itin griežta – vakare atėję ar naktį pareigūnų atvežti klientai rytą turi susirinkti savo daiktus ir išeiti. Čia benamiai randa tik lovą – jiems neduodama nei čiužinio, nei patalynės, bet yra tualetas ir dušas. Šis padalinys išlaikomas Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl mokėti už nakvynę nereikia.
Kitame Klaipėdos nakvynės namų padalinyje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys gali apsistoti iki 6 mėnesių. Jei gyvenantieji nakvynės namuose turi pajamų, reikalaujama, kad jie užsimokėtų už paslaugas.
Šiuose nakvynės namuose kambariuose gyvenama po 4 žmones. Vyrams ir moterims įrengtos atskiros virtuvės. Į nakvynės namus nepriimami girti asmenys, jie negali atsivesti svečių ir svečiuotis kituose kambariuose. Ir fojė, ir koridoriai, ir virtuvės stebimos vaizdo kameromis. Nors įstaigoje dirba valytojos, gyventojai turi patys tvarkyti savo kambarius, virtuves ir bendro naudojimo patalpas.
Klaipėdos nakvynės namuose socialiniai darbuotojai budi visą parą. Įstaiga yra sudariusi sutartį su saugos tarnyba, todėl darbuotojai turi pagalbos iškvietimo pultelius. Be to, socialiniai darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis kilus konfliktams ir ką daryti, kad jų būtų mažiau.
G. Gudaitienei paliko įspūdį tai, kad vedama kiekvieno nakvynės namų gyventojo asmens byla, ieškoma galimybių gauti jiems socialinį būstą, išrūpinamos socialinės pašalpos, domimasi jų sveikata, jie nukreipiami ieškoti darbo.

Viešbučio paslaugų neteiks

Sugrįžusi iš Klaipėdos G. Gudaitienė tvirtino, kad Lietuvoje nėra sukurta vieno, visiems tinkamo nakvynės namų veiklos modelio, o kiekviena savivaldybė nusistato savo tvarką. „Klaipėdos nakvynės namai – tikrai ne viešbutis, bet žmonės turi viską, be ko gyventi neįmanoma. Labai gerai, kad jiems padeda socialiniai darbuotojai – šitaip stengiamasi užribyje atsidūrusius žmones grąžinti į gyvenimą“, – sakė Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė.
G. Gudaitienė mano, kad įvairių negerų dalykų pasitaiko ir Klaipėdos nakvynės namuose, tačiau įdomu tai, jog miesto centre įsikūrusios įstaigos kaimynyste klaipėdiečiai nesiskundžia. Klaipėdos socialinių paslaugų centro vadovai jurbarkiečiams papasakojo, kad anksčiau buvo gyventojų, nepatenkintų labdaros valgyklos lankytojais, tačiau per keletą metų nepasitenkinimas dingo.
„Dabar pradedu manyti, kad gal negerai padarėme nakvynės namus ištremdami į užmiestį, tačiau tokį sprendimą padaryti mus vertė žmonių požiūris į nakvynės kambario gyventojus“, – svarstė G. Gudaitienė.
Pasak Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorės, tvarka nakvynės namuose priklausys nuo to, kokias taisykles jų gyventojams patvirtins savivaldybės taryba ir kokie žmonės tuose namuose dirbs. Autoritetas – būtiniausia socialinio darbuotojo, dirbančio su rizikos grupės asmenimis, savybė. Nerimą direktorei kelia tik tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. socialiniais darbuotojais gali dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
„Nemanau, kad vyrai, kuriuos būtų galima laikyti autoritetingais, ir dar su aukštuoju išsilavinimu norės dirbti nakvynės namuose už minimalų ar jam artimą atlyginimą. Jau dabar matau, kad savivaldybei šios socialinės paskirties įstaigos išlaikymas kainuos labai brangiai“, – prognozuoja G. Gudaitienė.
Įgyvendinus Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos finansuojamą projektą naujieji nakvynės namai Jurbarke turėtų pradėti veikti nuo 2013 metų.

Daiva BARTKIENĖ