Balsavimas

Ar STT įtarimų sulaukę ir nuo pareigų nušalinti savivaldybės administracijos vadovai turėtų atsistatydinti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Naujai atidaryta ekspozicija pasakos Viešvilės rezervato istoriją

Naujai atidaryta ekspozicija pasakos Viešvilės rezervato istoriją (0)

2019-05-30

S. Vaitkevičiūtės nuotr.

Gegužės pabaigoje Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate atidaryta nauja ekspozicija tema – „Upelis vidur girios“. Joje pasakojama ne tik apie rezervato simbolį – Viešvilės upelį, kuris čia surinktą vandenį išplukdo į Nemuną, bet ir pateikiama platesnė informacija, kokių kraštovaizdžio,  gyvosios gamtos įdomybių gali  pamatyti šioje Lietuvos vietoje.

Akis į akį su kurtiniais

Viešvilės rezervatas – mažiausias iš valstybinių rezervatų, tačiau jis pasižymi didele įvairiausių gamtinių buveinių įvairove, kurios varijuoja, pereina viena iš kitos. Rezervatas svarbus ir dėl to, kad tai yra miškinga teritorija, jos didžiąją dalį dengia miškai. Kitaip nei tie, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, rezervatuose saugomi miškai pasižymi didesne įvairove, mozaikiškumu, mat juos formuoja gamta.

„Priklausomai nuo to, kiek stipriai norėsite gilintis į rezervato platybes, galėsite pasirinkti, kurias iš trijų ekspozicijos dalių atidžiau patyrinėti – o galbūt visas tris? Pirmojoje dalyje, esančioje lauko teritorijoje, po stogu, lankytojai gali savarankiškai panagrinėti informaciją apie Viešvilės rezervatą“, – pasakoja rezervato direktorius Algis Butleris.

Jis priduria, kad antra, pagrindinė, dalis pateikia dar daugiau žinių. Čia jau galima pasižiūrėti ir filmuotą medžiagą ar išgirsti gamtos garsų.

„Trečioji dalis – kurtinių ekspozicija. Mūsų rezervatas rūpinasi kurtinių populiacijos atkūrimu Karšuvos girioje, tad atskirai pristatome šią paukščių rūšį. Planuojame, kad ateityje šiuos paukščius bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, prisijungus iš namų kompiuterio“, – pasakoja A. Butleris.

Ekspozicijos įdomybės

Valstybiniai gamtiniai rezervatai išsiskiria tuo, kad lankytojai į juos patenka lydimi parko darbuotojų ir lankytis gali tik pažintiniuose takuose. Dėl apsaugos, kitos parkų vietovės lankytojams nėra prieinamos. Tačiau Viešvilės rezervate yra ne viena gamtos ar net istorinė įdomybė, pavyzdžiui, aukščiausios Lietuvoje žemyninės kopos arba vieninteliai išlikę sienos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino fragmentai. Tad parke veikianti ekspozicija pasakoja visa tai, ko lankytojas nepamatytų vaikščiodamas pažintiniu taku.

„Šios ekspozicijos skiriamasis bruožas – ji sumontuota laiptuose, turinčiuose ne vieną paskirtį. Būtent juose sumanėme įvairia forma lankytojams pateikti informaciją. Įdomu tai, kad norintiesiems gauti žinių ir „perskaityti“ čia pateiktą informaciją, reikės įdėti pastangų. Kaip ir gamtoje – jei norite pastebėti gyvūną ar aptikti retą augalą – tenka pasistengti“, – pasakoja šios ekspozicijos autorė dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė.

Pasak autorės, ekspozicijoje slypi ne viena įdomybė, kurią čia atvykę lankytojai galės apžiūrėti ir patyrinėti iš arti. Viena jų – skulptoriaus Manto Kazakevičiaus sukurta speciali kompozicija – vaikų sostas, išskobtas iš milžiniškos tuopos, nuo senatvės, deja, jau išvirtusios. Sutūpusias ant šio sosto galėsite pamatyti visas Lietuvoje gyvenančias pelėdų rūšis.

Pasivaikščiojimas po rezervatą

Viešvilės rezervato teritorija iš tiesų įspūdinga ir nuolatos besikeičianti. Tai pastebi ir nuo pat rezervato įkūrimo pradžios čia dirbantis A. Butleris. Jis teigia, kad rezervate priskaičiuojama 6 tūkst. rūšių – grybų, augalų ir gyvūnų.

„Pamenu, kai buvo įsteigtas rezervatas, jo herbe pavaizduotų pelėdų lutučių aptikome tik vieną porą. Dabar pas mus gyvena jau keletas jų porų. Ši pelėdinė rūšis yra saugoma ir Europos Sąjungos mastu. Kitas herbe esantis simbolis – liekninis beržas. Saugome vieną didžiausių šio medžio populiacijų šalyje“, – pasakoja rezervato direktorius.

Iš viso Viešvilės gamtiniame rezervate yra aptinkama 121 saugoma rūšis. Iš jų – 39-ios augalų, tokių kaip vėjalandė šilagėlė, liekninis beržas, raistinė viksva, smiltyninis gvazdikas, lieknasis švylys, vienalapis gedutis, dvilapis purvuolis ar pelkinė uolaskėlė. Taip pat yra 63 saugomų gyvūnų rūšys, tarp kurių ir labai retas roplys – lygiažvynis žaltys, žuvis vijūnas ar paukščiai dirvinis sėjikas, baltnugaris genys, tetervinas, voras boružinis storagalvis, vabzdžiai pjūklaūsis kelmagraužis, šiaurinis elniavabalis, šneiderio kirmvabalis, kraujalakinis melsvys, kapnopsis ir kitos. Taip pat randama ir 19 grybų rūšių. Tarp jų – keturskiautis žvaigždinas, geltonoji miltpuodė ar plačioji platužė.

Kaip rezervatas keitėsi?

Kokią gamtą žmogus paliko prieš įkuriant rezervatą ir kaip ji keitėsi? Rezervato direktorius A. Butleris teigia, kad įkūrus jį kai kurios jo dalys keitėsi labai stipriai. Įdomus dalykas – žvirblinės pelėdos populiacija lyginant su rezervato įsteigimo metais ir dabar. A. Butleris pasakoja, kad kai pradėjo dirbti rezervate, net nežinojo, kad šis paukštis čia gyvena.

Po septynerių metų nuo rezervato įkūrimo pelėda buvo pirmą kartą aptikta. Per kelerius metus jų skaičius šoktelėjo ir dabar žvirblinė pelėda yra gausiausia iš pelėdinių paukščių, gyvenančių šioje vietovėje.

Daug įvairiausių permainų ir procesų įvykę nuo rezervato įsikūrimo iki šių dienų. Daugiau apie visa tai sužinosite vaikščiodami rezervato mokomuoju bei ties pietiniu rezervato pakraščiu esančiu Viešvilės pėsčiųjų takais ar domėdamiesi ką tik lankytojams atsivėrusia naująja ekspozicija.

Užsak. Nr. 620.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook