Nejudinamos temos augina dar didesnes problemas

Nejudinamos temos augina dar didesnes problemas (0)

2019-12-26

Jurbarko r. mokyklose spalį buvo surengta apklausa apie saugią aplinką. Iš 1854 5-12 klasėse besimokančių moksleivių anketas užpildė 1014. Rezultatai įspėja: vengiant „nepatogių“ temų kyla dar didesnės problemos.

Apklausos vengė

Apklausą „Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų 5-12 klasių mokinių požiūris į jų saugią aplinką“ iniciavo visuomeninės organizacijos (VO) „Gelbėkit vaikus“ Jurbarko padalinio vadovė Vaida Beinarienė, Naujamiesčio progimnazijos pedagogai ir Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė Zita Tytmonienė.

VO „Gelbėkit vaikus“ prevencines programas vykdo seniai, į jas įtraukia socialinius pedagogus ir kitus su vaikais dirbančius asmenis. Apklausa buvo atlikta tikintis įvertinti, kaip jaučiasi vaikai mokyklose, savo aplinkoje, kur jie patiria nesaugumo jausmą, ar žino, kas jiems gali padėti ir kur ieško pagalbos.

Apklausoje, atliekamoje internetiniu būdu, buvo kviečiami dalyvauti 5-12 klasių moksleiviai. Į pateiktus klausimus moksleiviai atsakinėjo informacinių technologijų pamokose.

Apklausos rengėjai gavo 1014 moksleivių anketas iš 1854 besimokančiųjų 5-12 švietimo įstaigų klasėse. „Mokykloms buvo nusiųstas oficialus įsakymas dėl dalyvavimo apklausoje, tačiau ne visos į tai sureagavo tinkamai. Manau, patyčių, smurto temos ne visiems yra priimtinos. Tačiau norint ligą gydyti pirmiausia reikia pripažinti, kad ja sergi“, – sakė Z. Tytmonienė.

Kai kurios mokyklos apklausoje dalyvavo gana aktyviai: iš 56 Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos moksleivių apklausoje dalyvavo 52, Veliuonos gimnazijoje – iš 182 moksleivių dalyvavo 142, Viešvilės pagrindinėje mokykloje – iš 70 anketą užpildė 63. Rezultatai nedžiugina Vytauto Didžiojo progimnazijoje – iš 230 šios mokyklos 5-12 klasių moksleivių anketą užpildė tik 123, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagr. mokykloje – iš 107 apklausoje dalyvavo 61 moksleivis.

Bene liūdniausiai atrodo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija. Iš čia besimokančių 526 moksleivių apklausoje dalyvavo vos 62. „Tai demonstruoja tam tikrą požiūrį į šias problemas“, – įsitikinus Z. Tytmonienė.

Apklausoje dalyvavo beveik po lygiai mergaičių ir berniukų. Daugiausia į klausimus atsakė šeštokų – 192, penktokų – 182. Mažiau aktyvūs buvo vyresnieji – apklausoje dalyvavo 93 dvyliktokai, 70 vienuoliktokų ir 76 dešimtokai.

Rezultatai – netikėti

Apklausa atskleidė, kad moksleiviai nesaugiausiai jaučiasi internete. Tai nurodė net 198 apklausos dalyviai. 148 vaikai nesaugūs jautėsi viešajame transporte ir mokykliniuose autobusuose, 127 – per pertraukas.

Pasak Z. Tytmonienės, vaikai supranta pavojus internetinėje erdvėje, tačiau dėl įpročio, galbūt, dėl mados, nevengia ten apie save pateikti per daug informacijos nei derėtų. „Gal ir atrodo, kad internetas nepavojingas, tačiau prekyba žmonėmis, išnaudojimas – šalia mūsų. Dėl šių veikų Lietuvoje pradėta apie 0,5 tūkst. tyrimų. Viena nekalta nuotrauka gali atnešti didelių nemalonumų. Jaunų mamų noras dalytis savo kūdikių nuotraukomis kažkam gali atrodyti lyg siūlymas jais pasinaudoti. Jaunimas taip pat dalijasi atviromis nuotraukomis, informacija. Arčiausiai vaikų yra tėvai, todėl reikia ieškoti būdų, kaip juos informuoti apie pavojus“, – įsitikinusi specialistė.

Kodėl vaikai nesaugiai jaučiasi viešajame transporte, turėtų labiau pasidomėti pačios mokyklos, juose dirbantys socialiniai darbuotojai turėtų išsiaiškinti, ką vaikai ten mato, patiria, kad taip jaučiasi.

Nors tyrimas buvo atliekamas norint išsiaiškinti, kaip moksleiviai jaučiasi dėl patyčių, apklausa parodė, kad vaikus labiausiai neramina gaunami pažymiai – dėl blogų pažymių jaudinasi 29,5 proc. apklaustųjų, 19,5 proc. moksleivių nerimauja dėl per didelio mokymosi krūvio, patyčias, kaip didžiausią nerimo priežastį, nurodė 10,83 proc. apklausos dalyvių.

Dėl pažymių ir mokymosi labiausiai jaudinasi 5, 8, 11 ir 12 klasių moksleiviai. „Dėl ko taip yra, galime tik daryti prielaidas: iki tol kitokiais būdais vertinti penktokai pradedami vertinti pažymiais, aštuntokai rengiasi pereiti į gimnazijas, vienuoliktoje klasėje klojami pamatai brandos egzaminams, stojimui į aukštąsias mokyklas, dvylikta klasė – egzaminų metas. Visa tai kelia vaikams stresą“, – svarsto Z. Tytmonienė.

Kad vaikai nesaugiai jaučiasi internete, lemia ir tai, kad net 307 apklausos dalyviai teigia gavę įžeidžiančių žinučių internetu ar mobiliuoju telefonu iš kito asmens. Tai – net 25,4 proc. apklaustų moksleivių. 14 proc. apklaustųjų patyrė valgymo sutrikimų. Daugiausia – 8, 9 ir 10 klasėse. Būtent šio amžiaus jaunuoliai yra labiausiai įtakojami viešojoje erdvėje garbinamo gražaus ir liekno kūno kulto. „Valgymo sutrikimus gali sukelti ir mokykloje ar namuose patiriama įtampa“, – mano Z. Tytmonienė.

Tyrimas parodė, kad nesaugiausiai jaučiasi 5-8 ir 12 klasių mokiniai. Galimai penktokai daug streso patiria perėjus į kitą mokymo sistemą – vieną mokytoją pakeitus keliems specialistams, atsiradus naujiems klasės draugams, reikalavimams. Dvyliktokai pradeda suprasti, kad už savo pasiekimus, gyvenimą yra atsakingai patys – tai taip pat kelia įtampą. Saugiausiai jaučiasi 6-9 ir 10 klasių moksleiviai – daugiau nei 90 proc. kiekvienoje klasėje.

Žinių netrūksta

Gera žinia, kad nemažai moksleivių žino, kur reikėtų kreiptis dėl vienos ar kitos problemos. Kur kreiptis dėl emocinės sveikatos pablogėjimo žino 35,5 proc. moksleivių, jei patirtų smurtą, grasinimus – 23,78 proc., dėl patyčių – 22,47 proc. Geriausiai tai žino 5-9 ir 12 klasių mokiniai. „Penktokams apie pagalbą nuolat kalba klasės auklėtojai, devintokai dalyvauja įvairiose prevencinėse programose, todėl žino, kur kreiptis, o dvyliktokai – jau patys sąmoningi ir turi patirties“, – sako Z. Tytmonienė. Ji mano, kad ir kiti moksleiviai žino, kur kreiptis, tačiau dėl gyvenimo realybės susitaiko su situacija ir ne visas jas traktuoja kaip tokias, kuriose reikėtų ieškoti pagalbos.

„Labai smagu, kad net 21 proc. moksleivių dėl problemų pirmiausia kreiptųsi į tėvus. Vadinasi, ryšys tarp vaikų ir tėvų yra stiprus“, – pasidžiaugė tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė. 12,4 proc. apklaustųjų pagalbos ieškotų pas draugus, 10,4 proc. kreiptųsi į klasės vadovus.

Paprašius įvardyti mokykloje pasitaikančias problemas, net 9 proc. vaikų minėjo bėgimą iš pamokų, 9,8 proc. – neįdomias pamokas, 8 proc. – patyčias, 7,7 proc. – mokymosi motyvacijos stoką, 7 proc. – rūkymą mokyklos teritorijoje.

Neužkertamas kelias

„Šioje srityje turime daug veiklos. Savo vaikams mes privalome padėti. Nieko nedarydami mes auginame problemas“, – įsitikinusi Z. Tytmonienė. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir svarstyti lapkritį Naujamiesčio progimnazijoje vykusioje kasmetinėje konferencijoje „Alternatyva: jaučiu, mąstau, kalbu“, Vaiko gerovės komisijos posėdyje, savivladybės tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdyje.

Z. Tytmonienė išskiria kelias problemas, kurios reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Nors kiekviena mokykla vykdo ilgalaikes prevencines programas bei yra pasitvirtinusios reagavimo į smurtą algoritmus, dažnai šių priemonių neužtenka. Tai patvirtina ir gyventojus sukrėtę paauglių žiaurumo ir smurto atvejai rajone. „Didieji miestai vykdo brangias prevencines programas, populiarios vyresniojo brolio ir sesers programos, kurios leidžia jaunesniems vaikams jaustis saugiai, ten veikia daug visuomeninių organizacijų, kurios teikia paslaugas šeimoms. Mes, deja, neturime tiek savanoriaujančio jaunimo, šeimoms paslaugas siūlo bene vienintelė „Jurbarko sandora“, – sako specialistė.

Su problemomis susidūrusiam vaikui paskyrus nuolatines vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijas, šios paslaugos teikti neįmanoma, nes šių specialistų nėra ne tik Jurbarke, bet ir aplinkiniuose rajonuose. „Įstaigų logopedai dirba su 45 vaikais, o eilėje laukia dar tiek pat. Jei vaikai ikimokyklinėje įstaigoje nesulauks reikiamos pagalbos, jie patirs skaitymo, kalbėjimo sunkumų, o tai įtakos rašymo, skaitymo įgūdžius, vadinasi ir visus mokymosi pasiekimus. Taip mes leidžiame vaikui ateityje patirti nesėkmių“, – įsitikinusi Z. Tytmonienė. Problemas reikia spręsti laiku ir atitinkamame amžiuje, kad išvengtume jų didėjimo.

Patekęs į bendrojo ugdymo įstaigas vaikas taip pat negali gauti visų paslaugų, nes trūksta švietimo pagalbos specialistų ir finansavimo jiems išlaikyti. Be to, ne visi tėvai pripažįsta, kad jų vaikui reikalinga pagalba ir nesudaro sąlygų ją suteikti. „Į vyresnes klases atsineštos problemos auga. Vaikas užsidaro, mes nemokame jo prakalbinti. Ir visa tai išsilieja patyčiomis ir smurtu“, – mano Z. Tytmonienė.

Pinigų ir drąsos

Kiekvienas švietimo pagalbos specialistas, galintis padėti sunkumų patiriantiems vaikams – etatas, kurį reikia išlaikyti iš biudžeto. „Jei mes norime padėti savo vaikams, mes turime tai padaryti. Nors tai ir kainuoja. Mokyklų administracijos turėtų naudotis įstatymų baze ir, jei rūpinasi savo moksleiviais,  reikalauti to, kas priklauso. Kad ir kaip nepatogu tai atrodytų prieš valdžią. Ir pačios neužsimerkti prieš problemas“, – mano Z. Tytmonienė. Pasak jos, neretai įvairūs mokyklose įvykę incidentai ten pat tyliai išsprendžiami apie tai net nepranešant savivaldybės specialistams, juos apie įvykį dažnai informuoja tėvai.

Socialinių reikalų komitete pranešimo apie apklausą išklausęs meras Skirmantas Mockevičius vis tik nebuvo įsitikinęs, kad vienintelė išeitis vaikų saugumo problemoms spręsti, etatų steigimas. „Ne etatai sprendžia problemas. Spręskime, kokios priemonės reikalingos“, – ragino meras.

Ataskaitą išklausę tarybos nariai turėjo įvairių patarimų: Zita Sorokienė ir Gintaris Stoškus rūkymo problemą spręsti ragino laikantis įstatymų, kurie reglamentuoja, kaip turi elgtis nepilnamečiai, bei garantuoti pakankamą kontrolę, Inga Molevaitė ragino bendradarbiauti įvairias institucijas, Egidijus Giedraitis pasigedo didesnio mokytojų darbo tiesiogiai su mokiniais.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook