Panika dėl cukraus slūgsta, kaina – nemažėja (0)

Smulkesnieji verslininkai lūkuriuoja ir cukraus neperka, nes didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse kilogramas balto cukraus parduodamas žemesne kaina, vidutiniškai po 3,29 Lt už kg. Jurbarke „Norfos“ tinklo parduotuvėse vasario 22 d. kilogramas cukraus kainavo 3,29 Lt, jeigu perki ne daugiau kaip tris kilogramus. Tačiau jei cukraus reikia daugiau, nustatytas keistas principas – kaina jau gerokai didesnė – 3,99 Lt už kg.
Abiejose Jurbarko „Maximose“ vasario 22 d. cukraus kilogramas kainavo 3,25 Lt, tačiau prie konteinerių atsirado užrašas, kad iškart galima nusipirkti ne daugiau kaip 10 kg.
Cukraus yra ir užteks, o kainos nežinia dėl kieno užgaidų svyruoja ar tyčia siūbuojamos. Po pasitarimo Vyriausybėje stambieji prekybininkai pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti, teikti daugiau informacijos, kad būtų galima tinkamai ir laiku įvertinti staiga padidėjusią kasdieninių prekių paklausą.
Pelnas byra prekybininkams, o kaltų dėl „cukraus burbulo“ ieškoma baksnojant į žiniasklaidą. Neva žmonės patikėjo kalbomis apie pabrangsiantį cukrų ir sukėlė paniką. Pardavėjams teliko padidinti kainas, kokių nebūna nė per naminių uogienių virimo įkarštį.
Nors geriausiai uždirbama iš padidėjusios apyvartos, o ne kainų kėlimo, šįkart atsitiko priešingai. Kaip panikierius prekybininkai įvardija bitininkus ir spekuliantus, maišais griebusius cukrų. Vėliau kaltininkais tapo cukraus gamintojai, nespėjantys sufasuoti graibstomos prekės.
Didėja paklausa – kaina kyla, pardavėjai džiaugiasi pelnu. Tačiau toks didžiųjų prekybos tinklų elgesys su cukrumi prieštarauja „uogienių virimo dėsniui“ – kuo daugiau uogienių, tuo cukrus pigesnis. Žiemą vos ne dvigubai sukelti cukraus kainas ir paklausą – labai didelis komercinis sugebėjimas, nes šio produkto Lietuvoje yra pakankamai.
Vieno Jurbarko verslininko nuomone, cukraus kainų pakėlimas gali būti didžiųjų prekybos tinklų akcija, nes pagrindo didinti kainas nebuvo.
Tai nesudėtinga paaiškinti: darbo užmokesčio šuolio nebuvo, mokesčių niekas nepadidino, energetinių išteklių kainos staiga nekilo, didmenininkai cukraus pardavimo kainų nebuvo pakėlę. Metų pradžioje Lietuvoje buvo sukauptas pagal kvotą nustatytas ir Lietuvoje pagamintas 90243 tonų cukraus kiekis. Tad jokių ekonominių priežasčių nebuvo. Lietuvoje per metus parduodama apie 110 tūkst. tonų cukraus.
Pernai cukrinių runkelių cukringumas buvo kiek menkesnis. Dviejuose cukraus fabrikuose – Panevėžyje ir Marijampolėje – perdirbta 1 mln.740 tūkst. t cukrinių runkelių – šiek tiek daugiau nei užpernai, tačiau fabrikai dėl to didmeninių kainų nekėlė.
Kas išbalansavo šiaip ramią žiemą cukraus rinką, kokio ilgio ir kieno tai buvo liežuvis, galima tik paspėlioti. Dabar kartu su prekybininkais gali džiaugtis ir kontrabandininkai – ūgtelėjo ir jų uždarbis.
Panikos burbulai iš cukraus pučiami tik Lietuvoje. Pas kaimynus lenkus balto cukraus kilogramas parduotuvėje dabar kainuoja 2,95 Lt. Nesupratę, kas vyksta Lietuvoje, jie vengia mažiesiems lietuvių prekybininkams parduoti didesnį kiekį  cukraus, saugo savo rinką ir pirkėjus nuo aferistų.
Vokietijoje tokio pat cukrus kilogramas parduotuvėje, skaičiuojant litais, rudenį pabrango ir kainuoja 1,8 Lt. Vasarą, pagal „uogienių dėsnį“, kainavo 1,5 Lt.
Verta pastebėti, kad reguliuojamoje Europos Sąjungos rinkoje cukraus trūksta, kasmet jo importuojama apie 3 mln. t, bet šiuo metu cukraus yra užtektinai. Taip pat yra net 2 mln. t intervencinių atsargų.
Nepriklausomai nuo Lietuvoje kilusio „cukraus burbulo“, Europos Komisija neseniai aptarinėjo, kaip ir kokiomis sąlygomis didinti cukraus importą, kad jo kaina sumažėtų. Tai galėtų reikšti, kad vokiečiai, prancūzai, danai, belgai ir kiti pirks dar pigesnį cukrų, o Lietuvoje monopoliniai didieji prekybos tinklai, užvaldę daugiau nei 70 proc. pardavimų rinkos, uždirbs dar daugiau. Tereikia paleisti dar vieną gerą panikos burbulą.

Vincas Kriščiūnas