Parama verslui – nuolaidos partijos bičiuliams (0)

Už teisę dirbti – tūkstančiai

Nei savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus specialistai, nei politikai, nei Jurbarko miesto seniūnijos vadovai, išduodantys leidimus organizuoti komercinius renginius ir reikalaujantys už tai sumokėti vietinę rinkliavą – po 0,20 Lt už kv. m, iki šiol kažkodėl nepagalvojo, kad centai gali tapti tūkstančiais litų ir užkrauti nepakeliamą naštą renginių organizatoriams.
Tokį vietinės rinkliavos dydį 2009 m. vasario 19 d. nustatė Jurbarko rajono savivaldybės taryba. Nė vienam politikui tuomet neatrodė, kad per patį sunkmetį Vietinio ūkio ir turto skyriaus specialistų pasiūlyta kaina yra gerokai per didelė – dargi atvirkščiai, vieningai pritarta, kad rajono biudžetui reikalingas kiekvienas centukas.
Kiek vietinės rinkliavos reikėtų sumokėti už Jurbarko Dainų slėnyje organizuojamus koncertus ar šventes, tuomet niekas neskaičiavo. Tik praėjus daugiau nei dvejiems metams paaiškėjo, kad savivaldybės nustatytas mokestis renginių organizatoriams – neprotingai didelis.
Pavyzdžiui, už Dainų slėnyje koncertams rengti įprastai aptveriamą maždaug 9 tūkst. kv. m plotą renginių organizatoriui reikėtų sumokėti 1800 Lt vietinę rinkliavą.  Apsiribojus tik scenai pastatyti reikalinga vieta ir žiūrovams skirtais suoleliais – maždaug 6500 kv. m – vietinė rinkliava sumažėtų iki 1300 Lt.

Nemoka skaičiuoti?

Net ir nebūnant renginių organizatoriumi, nekyla abejonių, kad Jurbarko verslininkai tokių didelių vietinių rinkliavų mokėti neturi jokių galimybių.  Betgi kodėl iki šiol į tai niekas neatkreipė dėmesio?
Todėl, kad Jurbarko miesto seniūnijos darbuotojai iki šiol apmokestindavo tik mažą Dainų slėnio gabalėlį, ir nežiūrint į tai, kad jame jokio masinio renginio nepadarysi, reikalaudavo sumokėti 200 Lt vietinės rinkliavos.
Kodėl tik tiek – niekas taip ir nepaaiškino. Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras gynėsi dar neišdavęs nė vieno leidimo, o prieš jį dirbęs Edvardas Strončikas nuorodą į 1000 kv. m esą paveldėjo iš anksčiau leidimus rengti komercinius renginius išdavusio savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus.
„Jei jūs keliate tokią problemą, pažadu kuo greičiau pamatuoti Dainų slėnio teritoriją. Bet ir be to aišku, kad vietinę rinkliavą reikėtų peržiūrėti – ji nepagrįstai didelė, nes į renginius ateina nedaug žmonių, už bilietus surinkti pinigai nebepadengia išlaidų. Verslininkai jau prašo tarybos atleisti nuo vietinės rinkliavos”, – tikino Jurbarko miesto seniūnas R. Kuras.
Trečiadienį seniūnas pranešė, kad slėnį išmatavo – komerciniam renginiui, seniūno nuomone, užtenka 3500 kv. m. Tiek užima aikštė scenai pastatyti ir žiūrovų suoleliai.
Tačiau kad ir kaip skaičiuosi, renginių organizatoriams vietinės rinkliavos mokėti reikėtų ne 200, o bent 700 Lt. Aiškiai per mažai, kad būtų įvykdytas savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl vietinių rinkliavų nuostatų patvirtinimo”, todėl Jurbarko rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba turėtų kuo greičiau pradėti aiškintis, kieno iniciatyva rajono biudžetas kasmet patyrė nuostolių.

Verslininkas – savas vaikinas

Jei renginių organizatoriams nereikėjo mokėti nepagrįstai didelių mokesčių – gal ir nieko blogo, tačiau kas pasakys, kodėl savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą privalantys užtikrinti administracijos valdininkai nesilaikė nurodymų?
Ar ne todėl, kad daugiausia renginių Jurbarko mieste organizuoja jaunimo centras-klubas „Geras”, o jam vadovauja partijai Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai labai prijaučiantis Darius Kalinauskas.
Partijai Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai priklauso ir dabartinis Jurbarko seniūnas R. Kuras bei prieš jį dirbęs E. Strončikas. Jaunimo centro-klubo „Geras” prezidentas D. Kalinauskas pernai buvo įvardijamas kaip vienas iš galimų šios partijos kandidatų savivaldybių tarybų rinkimuose. 
Balandžio 2 d. kartu su kitais šios partijos nariais D. Kalinauskas dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jurbarko skyriaus susirinkime, kur Ministro Pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius vertino savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus. Šį renginį fotografavo ir D. Kalinausko dalyvavimą užfiksavo buvęs rajono mero pavaduotojas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Egidijus Giedraitis.
Taigi kas galėtų paneigti, kad vietinės rinkliavos mokesčio nuolaidos „savam vaikinui” nebuvo daromos specialiai?

Sprendimą siūlys keisti

Vis dėlto neteisinga būtų manyti, kad politikai ir valdininkai visiškai nemoka skaičiuoti – kai konservatorių partijos bičiulių ratui nepriklausantis renginio organizatorius paprašė savivaldybės tarybą atleisti nuo kelių tūkstančių litų dydžio vietinės rinkliavos mokesčio, kilo skandalas. Konservatorių nuotaikas tarybos posėdyje akivaizdžiai pademonstravo rajono mero pavaduotojas Jonas Bučinskas, balsavęs prieš renginio organizatoriui palankų sprendimą.
Vietinio ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Vasiliauskaitė neslepia, kad jau yra gavusi nurodymą parengti naujas vietines rinkliavas nustatančio tarybos sprendimo projektą.
„Nesąmonė skaičiuoti vietinę rinkliavą pagal renginiui reikalingą plotą. Arba reikia šios rinkliavos visai atsisakyti, arba imti fiksuotą sumą už konkrečią vietą”, – tikino valdininkė.
Iki 2009 m. vasario 19 d., pasak V. Vasiliauskaitės, vietinė rinkliava buvo perpus mažesnė – po 0,10 Lt už kv. m.
„Mes ją padidinom ir, ko gero, per žiauriai”, – sutiko savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė.

Linksminti nebeapsimoka

Jaunimo centro-klubo „Geras” prezidentas D. Kalinauskas mano, kad Jurbarke vietinė rinkliava už leidimo organizuoti komercinį renginį išdavimą turėtų būti arba visai panaikinta, arba keliskart sumažinta. 
Pasak renginių organizatoriaus, pastaruoju metų į koncertus Jurbarko Dainų slėnyje vidutiniškai ateina apie 400 žiūrovų, o bilietai niekada nebūna brangesni nei 10 Lt.
„Renginys su bilietais – didelė rizika. Žmonės jau visko persisotinę, joks atlikėjas jų nebedomina. Rengdami komercinį renginį turime sumokėti ne tik už leidimo išdavimą, bet ir už tualetų nuomą, atliekų surinkimą ir išvežimą, renginio vietos apšvietimą ir kitus dalykus – susidaro dar 200–300 Lt. Mokėti dar daugiau už leidimą tikrai negalėtume”, – pripažino D. Kalinauskas.
Pernai savivaldybės tarybai jis pateikė prašymą atleisti ir nuo 200 Lt vietinės rinkliavos mokesčio. D. Kalinausko nuomone, vietinė rinkliava negalėtų būti didesnė nei 50–100 Lt, o dar geriau būtų, jei ji būtų susieta su į renginį parduotų bilietų skaičiumi, kaip daro Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija.
D. Kalinausko motyvai – rimti. Jei Jurbarko politikai ir valdininkai būtų radę laiko pasidomėti aplinkinių rajonų praktika, būtų sužinoję, kad Šakių ir Tauragės rajonų savivaldybėse vietinės rinkliavos už leidimus organizuoti komercinius renginius visai nėra.
„Buvo tokia mintis kilusi, bet iškart jos atsisakėme – sunkmečiu renginių ir Tauragėje labai sumažėjo, jei organizatorius apmokestintume, nuskriaustume gyventojus. Rinkliavas nustatysime tuomet, kai tarp renginių organizatorių bus didelė konkurencija”, – sakė Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius.
Kai kurių rajonų savivaldybės stengiasi uždirbti ir sunkmečiu, tik ne taip drastiškai, kaip Jurbarko valdininkai. Šilalės savivaldybėje nustatyta 400 Lt rinkliava. Raseinių savivaldybėje didžiausia rinkliava imama už miesto parke rengiamus komercinius renginius – renginių organizatorių prašoma sumokėti 300 Lt. Už renginius hipodrome kaimynai raseiniškiai ima 100 Lt vietinę rinkliavą, Ariogaloje vykstantys renginiai apmokestinami 200 Lt, kitose seniūnijose – vos 80 Lt.
Belieka tik spėlioti, kodėl mūsų savivaldybės valdininkai mano, kad jurbarkiečiai – patys turtingiausi ir gali mokėti daugiausia.

Daiva BARTKIENĖ