Patikėti teisingumu – ne taip paprasta (0)

Praėjusį rudenį Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje Seimo nariu išrinktas R. Žemaitaitis yra profesionalus teisininkas. „Teisės studijas baigiau tikėdamas, kad įstatymas turi ir gali tarnauti žmonėms. Matydamas, kaip nelengva paprastiems žmonėms kovoti dėl teisybės, apsisprendžiau dalyvauti politikoje", - sakė į Jurbarką atvažiavęs R. Žemaitaitis.
Iš tiesų, pasikonsultuoti pas R. Žemaitaitį atėjo vien paprasti, viltį rasti teisybę praradę žmonės. Paišlynio kaimo gyventojos Vidos Martinaitienės pavyzdys - beveik chrestomatinis. Nuo 2008 m. pavasario moteris mina policijos, prokuratūros ir teismų slenksčius vien dėl to, kad būtų atlyginti jai padaryti nuostoliai. Tačiau kaimynui aparus 1,6 ha pavasarį pasėtų miežių žala buvo apskaičiuota labai neteisingai - 460 Lt, kiek iš esmės kainavo tik sėkla.
„Tai, kad aš dvejus metus mokėjau žemės mokesčius, tą žemę tręšiau, laikiau pūdymą, ariau ir kultivavau, nebuvo įvertinta. Suskaičiavau, kad patyriau ne mažesnę kaip 7 tūkst. Lt žalą", - skundėsi ūkininkė. Seimo narys R. Žemaitaitis patarė civiline tvarka teikti ieškinį teismui ir reikalauti atlyginti žalą.
„Žmogiškai jūs esate visiškai teisi - apskaičiuodamas žalą prokuroras turėjo įtraukti ir pavasarinių darbų kaštus - arimo, kultivavimo kainą ir reikalauti sumokėti ne už sėklą, o už prarastą derlių pagal tų metų Žemės ūkio ministerijos skelbiamą vidutinį derlingumą", - patarė ūkininkei Seimo narys R. Žemaitaitis.
Išsiaiškinti, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi tirti bylos aplinkybes, pas Seimo narį užsuko Klapatinės kaime gyvenantis Gediminas Sesickas. Žmogų ne vienus metus persekioja nesėkmės - jis yra buvęs daugsyk apvogtas, tačiau pareigūnai vagių taip nė karto ir nenubaudė. Tiesa, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, o miško vagystės byla net buvo pasiekusi teismą. Tuomet pareigūnai patvirtino G. Sesicko įtarimus, kad jį apvaginėja kaimynystėje gyvenantys žmonės. „Jie vogė penkiese, o kaltę suvertė vienam - benamiui, neturinčiam jokio turto, pačios silpniausios sveikatos broliui. Dar nesibaigus teismui jis numirė ir byla buvo nutraukta. Kodėl policininkai tiki nusikaltėlio paaiškinimais, o patys aplinkybių nesiaiškina, tikrųjų vagių ir nusikaltimo organizatorių neieško?" - stebėjosi G. Sesickas.
Nors apie tai, jog šis žmogus buvo apvogtas, o jo žemėje arkliavagiai net buvo įkūrę savotišką „poilsiavietę", žurnalistams dar 2002 m. pasakojo patys pareigūnai. Panoręs susipažinti su ankstesnių ikiteisminių tyrimų medžiaga, G. Sesickas gavo prokuroro atsakymą, kad tokie tyrimai atliekami nebuvo.
„Toks atsakymas mane iš tiesų smarkiai nustebino - prokuroras rašo, kad pareigūnai nevykdė Baudžiamojo kodekso nustatytų pareigų, klaidina pilietį, kad tyrimai nebuvo atliekami, kai akivaizdžiai matyti, kad jie vyko", - stebėjosi Seimo narys. Nors jokios konkrečios pagalbos G. Sesickas neprašė, R. Žemaitaitis paragino jį kitą kartą nelaukti, kol baigsis visi priimtų procesinių sprendimų apskundimo terminai, ir drąsiau kovoti už savo teises.
Jurbarkiečiui Aloyzui Žukauskui labai rūpėjo su Seimo nariu pasitarti dėl daugiabučių renovavimo klausimų. Nors Jurbarko, kaip probleminės savivaldybės, gyventojai turi galimybę renovuoti daugiabučius lengvatinėmis sąlygomis, renovacija niekaip neprasideda, nes daugiabučiuose namuose parduotuves, vaistines ir kitas įstaigas įkūrusiems verslininkams renovavimo išlaidų ES nekompensuoja. „Reikia, kad verslininkams padėtų valstybė - dabar ir verslui laikai sunkūs", - įtikinėjo Seimo narį A. Žukauskas.
Atsakydamas jurbarkiečiui R. Žemaitaitis svarstė, ar teisingai elgiasi ūkio ministras, bandantis ką nors išderėti verslininkams ir tuo pačiu trukdantis pradėti renovavimo procesą. „Ministerija turėtų ginti pirmiausia gyventojų interesus, o ne ieškoti spragų įstatymuose", - tvirtino Seimo narys.
R. Žemaitaičio nuomone, skiriant paramą renovuojamuose daugiabučiuose įsikūrusioms įmonėms būtų iškreipiama konkurencija ir sudaromos nelygios sąlygos verslui, Konkurencijos tarnyba, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos prieš kurį laiką pripažino, kad už Europos Sąjungos lėšas pirmuose daugiabučių aukštuose esančias komercines patalpas renovuoti galima. Vidaus reikalų ministerijos juristai jau rengia finansavimų nuostatų ir tvarkos aprašo pakeitimus, tikimasi, kad kai tik šie dokumentai bus pasirašyti, daugiabučių renovavimas Jurbarke pajudės.
Ašaros biro Irenai Jociuvienei, atėjusiai Seimo nariui pasiguosti, kad prieš keletą dienų policijos pareigūnai už greičio viršijimą paskyrė 400 Lt baudą. Moteris skundėsi, kad ne šiaip su vyru lėkė pasivažinėti, o skubėjo pas anūkę, grįžusią po operacijos iš Vilniaus ir negalinčią savimi pasirūpinti. Visą gyvenimą vairuotoju dirbęs I. Jociuvienės vyras nė karto nebuvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl to moteris norėjo išsiaiškinti, ar yra kokia nors galimybė baudą sumažinti. R. Žemaitaitis ilgai aiškinosi jurbarkietės padėtį, iš naujo skaitė įstatymų nuostatas, analizavo sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kurios labai svarbios skiriant baudą. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jei sunkinančių - didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Administracinių pažeidimų kodekse nurodyta dešimt lengvinančių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padeda išsiaiškinti pažeidimą, savo noru atlygina žalą, kai pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, psichinės ar fizinės prievartos, pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, būtinosios ginties ribas, dėl didelio susijaudinimo. Lengvinančia aplinkybe laikoma, kai nusižengia nepilnametis, nėščia moteris, neįgalus arba vyresnis nei 65 metų asmuo.
Jei nėra nė vienos iš aštuonių Administraciniame kodekse nurodytų sunkinančių aplinkybių, pareigūnas turi teisę skirti mažesnę baudą nei nustatytas jos vidurkis. Atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, R. Žemaitaitis surašė skundą, kuriuo teismo prašoma taikyti mažesnę nei įstatyme numatytą baudą.
Nelengvą užduotį R. Žemaitaičiui pateikė Girdžių seniūnijos gyventoja Janina Juzikienė. Susidūrusi su atliekų tvarkymo sutartis sudarančių pareigūnų nelankstumu, moteris prašė Seimo nario pasistengti, kad ne savivaldybės, o Seimas nustatytų teisingus atliekų tvarkymo mokesčius, atsižvelgdamas į įvairių gyventojų grupių interesus. J. Juzikienė įsitikinusi, kad žmonės turi mokėti ne pagal gyventojų skaičių ar būsto plotą, o tik už realiai išvežtą atliekų kiekį.
„Tegul tokios įmonės kaip „Jurbarko komunalininkas" sąžiningai užsidirba pinigus. Kaime tai padaryti nėra sunku - juk visi seniai sugebame atsiskaityti pagal skaitiklių parodymus už elektrą, dujas, vandenį ir kitus patarnavimus", - tvirtino Girdžių gyventoja, nesutinkanti pasirašyti neteisingos, jos manymu, atliekų tvarkymo sutarties.
R. Žemaitaitis į Vilnių išvyko su krūva dokumentų. „Suprantu, kad žmonėms nebus lengva patikėti teisingumu. Kad tai įvyktų, reikės nemažai laiko ir pastangų, bet į Jurbarką tam ir atvažiuoju, kad padėčiau žmonėms išspręsti juos varginančias, dėl nežinojimo ar per didelio patiklumo susikaupusias problemas", - sakė Seimo narys. Tokių juridinių konsultacijų R. Žemaitaitis Jurbarke žada rengti ir daugiau.
Daiva BARTKIENĖ